Saulėtekio jungiamųjų rūmų valgyklą puošia ne vien jaunatviškas, dinamiškas interjeras, šiuolaikinės muzikos garsai ar　gardūs patiekalų kvapai. Iš naujosios valgyklos veržiasi energija ir šiluma, kurią kiekvieną dieną generuoja savo amplua keičiantis, vietoje nenustygstantis žavus valgyklos darbuotojas. Norite sužinoti, kas jis? Leiskite jums pristatyti UAB „Maisto imperija“ savininką – Valdą Petrušį.
 

Super! Esu maloniai nustebintas, kad jūs įvertinote mūsų įdirbį, nes įvykdėm didelį projektą. Tai ne tik pasikeitęs valgyklos interjeras, kuris atitolina nuo studijų rutinos, bet ir, žinoma, linksma, jauki atmosfera, ir svarbiausia – skanus maistas. Na, o mes esame dėkingi, kad tai pastebėjote.
 

Mano darbo diena prasideda 5 val. ryto, o baigiasi 23 val. vakaro. Bandau visur suspėti, nors pradžia visada būna sunkesnė, reikalaujanti didesnio darbo ir laiko sąnaudų. Be to, bandau suspėti ir dėl to, kad neturiu kuo pasikliauti dirbdamas šioje sferoje. Patirtis rodo – jeigu pats mažai dalyvauji tiesioginiame darbo procese su studentais, dėstytojais, svečiais, tuomet ir rezultatai gali nuvilti. Žmonės linkę galvoti, jog jeigu „nekaba kirvis virš galvos“, nėra kontrolės – gali daryti kitaip negu liepta. Dėl to pats stengiuosi būti arčiau kliento. Aišku, gerai, kad nereikia virti sriubų, bet reikia daug atiduoti ir intensyviai dirbti, kad sriuba būtų išvirta tinkamai.

Kokią profesiją reikia įgyti norint pasiekti valgyklos direktoriaus kėdę? Kokius mokslus esate baigęs?

Esu ne tiktai direktorius, bet ir įmonės „Maisto imperija“ savininkas – tai daug daugiau negu būti direktorium. Direktorius gali įvairiai traktuoti savo darbą ir jį dirbti kitaip negu reikia, nes jis dažnai atlieka tik formalias pareigas. Tačiau kai esi savininkas, darai viską šimtu procentų, stengiesi, kad ir visi kiti komandos nariai savo darbą atliktų taip pat gerai.

Na o mano karjera prasidėjo nuo profesinės mokyklos virėjo specialybės. Stoti nusprendžiau dėl to, kad žinojau, jog čia mokosi daugiausia merginų. Ruošti maistą man patiko jau prieš studijas, taigi studijavau mėgstamą dalyką. Baigęs studijas po kiek laiko nusprendžiau, kad reikia mokytis ir siekti daugiau. Tuo metu buvo labai spartus importo/eksporto verslas, taigi įstojęs į VGTU ir baigęs ekonomikos ir transporto vadybos studijas įgijau aukštojo mokslo diplomą. Studijuodamas VGTU mačiau, kaip valgykla atrodė čia ir ten, palyginau ir padariau išvadas, kad neblogai būtų sutelkti jėgas į viešojo maitinimo įstaigų universitete plėtrą ir renovaciją.

Kokie Jūsų ateities planai? Galbūt planuojate praplėsti valgyklų tinklą, atidaryti naujas?

Šiuo metu domimės Vilniaus pedagoginio universiteto valgykla, taip pat yra ir kitų potencialių taškų. Mūsų dabartinė veikla šioje valgykloje nesustoja, turime ambicijų plėstis viešojo maitinimo srityje, bandysime pasiekti aukštų rezultatų. Manau, pavyks. (Gera pradžia – pusė darbo.)

Išmintis byloja: „Susirask mėgstamą darbą ir nė dienos nereikės dirbti“. Ar galima sakyti, kad tokį radote?
  
Kai darbas sutampa su hobiu ar pomėgiais – labai gerai, tačiau reikia suvokti vieną dalyką. Paruošti skanų patiekalą šeimai, draugų ratui yra viena, o kai tau ant pečių gula didžiulė maitinimo įmonė, kuri maitina per dieną 700–1000 žmonių – tai jau kas kita. Tuomet hobis ir pomėgiai pereina į smulkų darbą. Bet svarbiausia, kad tas darbas yra malonus.Klubinė muzika, nuotaikingi foto tapetai, automatizuota indų plovimo mašina, ateities ambicijos valgykloje pardavinėti greitąjį maistą bei daugelis kitų maitinimo įstaigos privalumų, nebūdingų studentiškoms valgykloms.

Kur semiatės įkvėpimo sėkmingoms inovacijoms?

Šioje srityje man labai padeda žmona, kadangi abu esam meniškų sielų žmonės, sutampa mūsų nuomonės. Valgyklos interjero dizainą sukūrėme patys be niekieno pagalbos, sėdėdami naktimis ir galvodami, kas būtų įdomu, novatoriška. Aišku, universitetas iškėlė tam tikras sąlygas, kurias mes išlaikėme: padarėme dvi atskiras valgyklos erdves. Šis sprendimas, manau, labai puikiai pavyko. Na, o idėjų sėmiausi iš užsienio, nes tuo metu keliavau transporto gabenimo, eksporto ir importo reikalais. Miestai Šveicarijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Lenkijoje bei pakelės maitinimo taškai įkvėpė sukurti kažką panašaus ir Lietuvoje. Lankytojų dėmesio nestokojančio valgyklos mikrofono idėja atkeliavo iš Vokietijos. Beje, studentai originaliai sumąstė mikrofoną paversti linksma atrakcija: sveikina savo draugus, perduoda linkėjimus.

Ar galėtumėte save pavadinti menininku? O gal labiau verslininku?

Ko gero, save galėčiau pavadinti menininku, nes kiekvienas darbas be meninio įkvėpimo būtų ne tik nuobodus, neįdomus, bet ir nenašus. Kaip skulptorius, lipdydamas skulptūrą įdeda širdį, taip ir mes kurdami interjerą, ruošdami maistą kažkiek esam menininkai. (Kuriate ne vien skonį ir grožį, bet skatinate ir ekonomiką.) Kalbant apie ekonomiką, mūsų įmonėje dirba 14 žmonių, kurie galbūt šiuo metu būtų bedarbiai. Jau vien tai yra didelis pasiekimas.

Jei gautumėte pasiūlymą dirbti kruiziniame laive, vykstančiame į Viduržemio jūrą, virtuvės šefu bei palikti šią darbo vietą, ar sutiktumėte?

Žinote, kruiziniai laivai 1993–1994 metais buvo dideli permainų vėjai Lietuvoje, tad buvau pateikęs paraišką į vieną kruizinį laivą dirbti virėju Tačiau, kaip bebūtų gaila, darbo pasiūlymo nesulaukiau. Tuo metu, žinoma, viliojo uždarbis, bet šiuo metu tokio darbo atsisakyčiau. (Esate patriotas?) Be abejo.

Ar tiesa, kad įsimylėję linkę persūdyti sriubą?
  

Gal tai skonio receptorių arba virėjų klaidų pasekmė, tačiau aš asmeniškai mėgstu truputėlį daugiau druskos. Beje, keletas mano pažįstamų, paragavę mūsų valgyklos maisto, juokais yra pasakę: „Na, pas jus virėjai šiandien tikriausiai įsimylėję“. Būna, virėjai įdeda dukart daugiau druskos ir tuomet galima lengvai pajusti meilės dvasią.

Ar studijų metu buvote stropus mokinys, ar labiau linkęs paskaitas iškeisti į laisvalaikį?
   

Mokykloje buvau priskiriamas prie neklaužadų, padaužų – mokslai nuo to labai kentėdavo. Mano įvertinimai penkiabalėje sistemoje labai svyruodavo, gaudavau kraštutinius įvertinimus: arba labai gerai, arba ne. Šiaip nebuvau stropus mokinys ar studentas, nes, manau, ne visada reikia būti „super“ stipriu mokiniu, kad ateityje būtum sėkmingas verslininkas ar doras ir geras žmogus Mokslai – tai tik įrankis, padedantis pasiekti savo tikslą.Dirbate studentiškoje aplinkoje.
  
Ar nesinori pačiam grįžti į studentiškus laikus?
  

Dirbant šį darbą studentiška dvasia skatina jaustis jaunesniu, sugrįžti į studentiškus laikus. Tai vienas iš didžiausių šio darbo privalumų.

Ar galėtumėte patarti, kaip prasimaitinti, jei kišenėje tik 5 Lt?
  

Pagalvojau apie šį klausimą jau anksčiau. Jeigu turi penkis litus, iš tikrųjų, gali pavalgyti ir pigiau. Galima nusipirkti atskirą garnyro porciją, kuri kainuoja 3 Lt bei puodelį sriubos už 2 Lt. Kitas variantas: pusė puodelio sriubos – 1.20 Lt bei 7 gabalėliai duonos. Arba galima paimti lietinius blynelius už 4.90 Lt.

Kokių pomėgių dar turite?

Mėgstu piešti, lipdyti skulptūras. Turiu didelę svajonę – visiškai restauruoti senovinį automobilį retro stiliumi.

Kokios pasaulio virtuvės maistas Jums labiausiai patinka?
  

Labiausiai žavi kiniečių maisto tradicija bei išradingumas. Turiu idėją valgykloje padaryti skirtingų tautų virtuvių savaitę, kuomet kiekviena diena suteiktų galimybę mėgautis tailandiečių, kiniečių, lietuvių ir kitų šalių virtuvės šedevrais.

Ar turite mėgstamiausią desertą ir ar galėtumėte pasidalinti jo receptu su KomFakas.lt skaitytojais?
  

Taip, mums reikės:

Kubeliais supjaustome vaisius: kivius, bananus, apelsinus, melionus. Juos užpilame sirupu, suplakame su plakta grietinėle bei užbarstome šokolado drožlių. Gauname lengvą, skanų ir greitai paruošiamą desertuką. Skanaus!

Turite unikalią progą mūsų skaitytojams nusiųsti žinutę tiesiai iš „maisto imperijos rūmų“ :) Ką norėtumėte pasakyti?
  

Dar kartą norėčiau padėkoti, kad palankiai vertinate mūsų valgyklos darbą, kad nesate abejingi pokyčiams. Manau, kad mūsų darbo kryptis teisingai pasirinkta ir dirbam kiek įmanydami gerai, tad tikimės nenuvilti.
  

Savo valgykloje gausiai matome teisės, komunikacijos, fizikos fakulteto studentus ir tai labai džiugu. Noriai bendraujame su studentais, tad ačiū, kad ateinate, valgote, nesiskundžiate. O jeigu skųsitės – tai tiesiai man.