Tiesiog Kalashas – taip jį šaukite, jei norite būti išgirsti. Tapatybė: Andrius Valašinas, Komunikacijos mokslų magistrantas, VU radijo Start FM siela. Ir dar daugiau. Kaip pats pašnekovas neslepia, jame gyvena kokie 7 skirtingi kalashai. Nepažįstate nė vieno? Užsukite į radijo patalpas, Andriaus antruosius namus, bei pamėginkite atskleisti šią šiltą, komunikabilią, linksmą ir kartu labai rimtą asmenybę. Kalbindama savaitės karūnuotąjį likau maloniai nustebinta: be geros pamokėlės apie „sužinoti, ko nori iš gyvenimo“ ir įkvepiančio entuziazmo, gavome kvietimą į Kalasho gimtuosius Elektrėnus!

• Labas. Ar žinai, kodėl susirinkome? Apie ką norėtum pakalbėti?

O ką įdomu būtų išgirst? Aš juk vadybininkas (kikena).

• Ką šiuo metu galvoji? Kas ant Tavo liežuvio galo?

Velnias, nėra arbatos. Ir cukrus pasibaigė.

• Tu šios savaitės mįslė, ar lengvai leisiesi išnarpliojamas?

• Į kokį klausimą nesutiktum atsakyti?

Kitas klausimas (juokiasi).

• Iškilmingai pareiškiu: „Kalbėsimės rimtai“… Kokias temas priskirtum šiai kategorijai?

Galim kalbėti apie gyvūnėlių teises ir ekologiją, klimato atšilimą, aukštojo mokslo problemas. Tačiau man rimčiausia ir aktualiausia tema yra radijas, nes mano galvoje jau nuo pat „Start FM“ pradžios 2005 metais įmontuotas siųstuvas. Nors šiaip niekada gyvenime nebuvau pagalvojęs, kad susiesiu savo ateitį su radiju. (Yra geras posakis: „Nori prajuokinti Dievą, papasakok jam apie savo planus“.)

• Kas ir koks esi?

Kalashas – tai turbūt viską pasako.

• Kodėl Kalashas?

Pravardė kilo nuo pavardės. Iš „Valašino“ šeštoje klasėje atsirado „Kalashiukas“ – mažas, jaunas. Aštuntoje klasėje visi nusprendė, kad aš užaugau ir jau galiu būti Kalashas. Esu pripratęs, suaugęs ir susigyvenęs su juo, todėl visai nesipriešinu taip vadinamas.

• Ką jau spėjai doro nuveikti šiame gyvenime?

Baigiau bakalaurą :). (Teisingai, didelė dorybė.)

• „Mes nekenčiam radijo stočių“ – iš kur ši neapykanta?

Frazė pasiskolinta iš dainos. Na, tai nėra neapykanta, o ironiška, sarkastiška protesto forma, virtusi mūsų šūkiu. Tačiau kalbant apie mano ir komandos požiūrį į stotis, veikiančias Lietuvoje, 95% jų groja visišką š... (Žiauri realybė necenzūruojama :)) Ant pirštų galima suskaičiuoti stotis, turinčias savo veidą: „Start FM“, „Jazz FM“, „Relax‘as“, „Užupis“. Dar pliusą galim dėti „Pūkui 2“, „Geras FM“.

Aš žmogus muzikos, muzikai, muzikoje. Svarbiausia yra kokybė – tai, kas nėra sukuriama per penkias minutes, rėkiant į mikrofoną drebančiu balsu „Man gerai“ ir pan. Aš kalbu apie visus tuos, kurie skelbiasi muzikantais tokiais nebūdami. Vardinti gal nepradėsiu, nes labai ilgai užtruks :). Linkiu jiems būti užmirštiems. Visgi iš populiariosios scenos galėčiau išskirti ir gerų kūrėjų: U2, Red Hot Chilli Peppers, Robbie Willimas, Mika. Lietuvoje – buvo Foje, Empy-X, Skamp, Biplan. Bet jų vienetai.

• Knyga, palikusi didžiausią įspūdį.

Vytauto Misevičiaus „Danuko Dunduliuko nuotykiai“ – linksma, juokinga, nuotaikinga. Skaičiau daugybę kartų. Labai rekomenduoju. Skirta dvylikamečiams, bet tiks ir jums.

Filmų nemėgstu. Nuėjęs į kino teatrą patogiai įsitaisau ir miegu. Gal čia prieš pora metų KF SA rengto „Kino maratono“ įtaka. Teko prisidėti prie organizacinių darbų ir tris paras įsisupus į miegmaišį tūnoti „Vingio“ kino teatre, kur stebėjome dalyvius, bandančius peržiūrėti kuo daugiau filmų. Tuomet dienos susimaišė su naktimis: išeini iš salės įsitikinęs, kad vienuolikta vakaro, ir žiūri, kad saulė spigina tau į akis. Po tokio potyrio tiek organizatoriai, tiek dalyviai atrodė ir jautėsi tikrai išsekę. Visgi tai buvo pirmasis oficialus ir viešas tokio pobūdžio renginys Lietuvoje. Jaunuolis, praleidęs prie ekrano 48 valandas, pasiekė šalies rekordą.

Kasmetinę išvyką į Elektrėnų salą baidarėmis.

Mano laisvalaikis baigėsi jau trečio kurso pabaigoj. Aišku, negaliu sakyt, kad esu zombis, gyvenantis vien tik darbu. Kartais nukeliauju į koncertą, su draugais susitikti arba užsimetęs kuprinę išnykstu kur nors į mišką. Esu žygeivis. Patinka ir turizmas, ir sportas. Lankiau lauko tenisą septynerius metus. Myliu dviračius (moku ant priekinio rato stovėt). Ir dar pačiūžas labai mėgstu. Nuo trejų metų ant jų stoviu (su tėčio pagalba). Visus agituoju atvykti į Elektrėnus, ten yra Ledo Rūmai su geriausiu ledu Lietuvoje. Ir kainuoja studentams kapeikas! Šalia ledo – baseinas, pirtys. Yra dar Elektrėnuose „Vaikų pasaulis“, ne parduotuvė – atrakcionų parkas. Taip pat labai graži gamta, ramu, didelis ežeras.

Nebijok, daryk, turi svajonę – siek, turi idėją – įgyvendink. Negulėk ant sofos, bambą krapštydamas, televizorių žiūrėdamas, alų gerdamas. Daryk.

Ne, bet trys dienos nieko neveikimo jau žudo. Bet kartais susiorganizuoju ir lovadienį, nors vistiek vėliau susirandu veiklos – jos aplink pilna.

Bitutė, gyvatėlė, rupūžė... šiuos tris žinau. Kartais keiksmažodžiai yra gera emocinė išraiška – nusiunti kitam žinutę, kad kažkas negerai, taip pat ir sau – „įsikarščiavai, raminkis“.

Tikrai nežadu nutekėti. Turiu idėją, tikslą ir galiu tai realizuoti čia. Į užsienį gerai nuvažiuoti pailsėt, pažiūrėt, kaip užsieniečiai (gerai/blogai) gyvena. Bet visam laikui... ne, myliu mamą Tėvynę.

Radijas, radijas ir dar kartą radijas – funkcionuojantis, veikiantis pagal mūsų viziją ir misiją Vilniaus universiteto radijas „Start FM“, kuris turi potencialą. Noriu būdamas 75 metų atvykti į svečius ir matyti: „O, radijas dar gyvas“... Gal net ir pasiliksiu čia, žinoma, jei kas laikys tokį seną :). Na, ką norėjau pasakyti: aš esu radijuje ir radijas manyje.

Kol kas – Saulėtekio bendrabutis. Gyvenu savo svajonių šaly. Ar aš laimingas? Taip.

Būdavo, sapnuodavau, kad skrendu. Kaip suprantu – augau. Skristi yra smagumėlis. Žinai, kad skrisi, belieka atsispirti... Uuu :). Dar vienąkart atsibudau juokdamasis. Geras jausmas.

Kalashas. (Kvepia mistika :))

Nėra kvailų pasakymų. Viskas turi pagrindą, atspirties tašką.

 

Paskaičiuojam?

Išvada – ne iš kelmo spirtasis.

Dėkui už nuoširdų priėmimą, sugaištą laiką ir becukrę kavą :).

 

< Buvęs		Kitas >