Studentų mokslinę draugiją (SMD) galėtumėm apibūdinti kaip būsimųjų mokslininkų kalvę arba bent jau vietą, kurioje kiekvienas studentas gali pajusti, su kuo valgoma mokslininko duona. Šiame interviu norėtumėm jus supažindinti su šios organizacijos „galva“ Komunikacijos fakultete – Mante Sabaliauskaite. Kas atvedė šią merginą į mokslinę organizaciją? Kodėl jai sunkiai sekasi draugauti su žodžiu „prezidentė“? Ar žinot, jog tai ir visų gerbiama KomFakas.lt narė jau trečius metus? Apie tai ir dar daugiau – pamygus mygtuką „skaityti toliau“. Esi SMD prezidentė. Kaip čia pakliuvai?
Atsidūriau SMD visiškai atsitiktinai, ir tai iš ties ilga istorija. Viskas prasidėjo nuo to, jog turėjau svajonę studijuot žurnalistiką ir rašyti apie kultūrą. Stojimo egzamino metu vienas komisijoje sėdintis dėdė, A. Vaišnys, (tuo metu jis dar nebuvo KF dekanas) uždavė suktą klausimėlį apie krepšinį. Susikirtau (iki šiol negalėčiau papasakoti Vilniaus „Lietuvos ryto“ ir Kauno „Žalgirio“ komandų kūrimosi, raidos ir kaitos istorijos). Įstojau į verslo informacijos vadybą, bet neatsisveikinau su rašymu – prisijungiau prie KomFakas.lt komandos.
Metų gale vyr. red. Raminta pakvietė sudalyvauti atrankoje į ISSS (tarptautinis studentų seminaras). Patekau į lietuvių grupę ir taip susipažinau su buvusia IIC direktore Kristina Lymantaite. O pas ją studentai plūste plūdo ir vieną kartą nugirdau kalbas, jog ruošiama atgaivinti SMD. Iniciatoriais buvo Vaidas Jakutis, Karolis Vielavičius, Edvaldas Baltrūnas, Aistė Lileikaitė, Kristina Lymantaitė, Lina Mrazauskaitė, Aistė Valiauskaitė... (atsiprašau, jei ką praleidau, kolegos!:) )Pasakiau, kad noriu dalyvaut ir mane priėmė. Štai taip ir atsiradau SMD.Ką Tau reiškia SMD prezidentės postas?
Manau, jog nesvarbu kokios organizacijos/ projekto / renginio vadovas/ vykdytojas esi. Visuomet susidursi su įvairiausiais jausmais ir panašiu valdžios reikšmių paketėliu: atsakomybe, įvaizdžiu, kritika ir pan. Būti išrinktai prezidente man reiškia komandos (pasi)tikėjimą ir įvertinimą. Aš tai vertinu ir tuo labai nuoširdžiai džiaugiuosi, nors iš pat pradžių pripažinti šį faktą buvo gan drovu (neklauskit kodėl – net pati nežinau).
Ką Tau duoda buvimas šioje organizacijoje?
Duoda tiek, kiek gebi iš jos nugriebti. Šiuo metu stengiuosi tobulinti savo organizacinius įgūdžius: ne tik suburti ir išlaikyti komandą, tačiau ir paskatinti veikti drauge. Kartu mokaisi taktiškumo, tolerancijos, atsakomybės, pagrįsti mintis argumentais bei visaip kitaip save tobulini. Galų gale susipažįsti su akademine bendruomene ne iš paradinės pusės. Įgyvendini ne tik organizacijos, bet ir asmeninius tikslus, realizuoji idėjas, kaupi darbinį stažą ir nuostabias pažintis, kurios ilgainiui išsikeroja į draugystę.
Ar daug laiko tenka skirti šiai veiklai?
Kiekvienas įdomus darbas pareikalauja tiek fizinių, tiek protinių jėgų ir, žinoma, laiko. Taip, jo skiriu daug, nes noriu ne tik daryti, bet daryti gerai. Nenoriu būti nulinčiuota prie gėdos lentos su pablizgintu užrašu „prezidentė“.
Kuo užsiimi kasdien? Studijos, darbas?
Šiuo metu studijos man ir yra darbas. Rutinos pas mane kaip ir nėra, nes prisigalvoju visokios veikos (jau nekalbant apie dalyvavimą SMD ir KomFakas.lt komandos gyvenime).
Kaip labiausiai mėgsti leisti laiką?
Priklauso nuo nuotaikos, fizinės būklės ir mėnulio fazės!
Papasakok apie savo pomėgius. Ar turi kam nors silpnybę?
Mielai turėčiau diiidelę nuosavą biblioteką (tokią kaip filmuose rodomą turtingųjų ir kilmingųjų knygų lobyną). Skaitau daug ir įvairias knygas. Vis dėlto turiu savų numylėtinių, kaip antai A. E. Po ar G. Orwell. Taip pat mėgstu fotografuoti, duoti tūso su bičiuliais, bobiškai papletkint ir prie vynelio taurės su draugais garaže pažiūrėt vieną kitą filmą. O silpnybę jaučiu miestui, katėms, šokoladui, retro stiliaus atvirukams bei... rašymui. Žodžiu, esu paprastas žmogelis su savais nukrypimais.Ką labiausiai vertini, kai bendrauji su žmonėmis?
Priklauso nuo aplinkos ir bendravimo tikslo. Jei kalbam apie mokslui svarbias savybes, labiausiai vertinčiau erudiciją, drąsą ir smalsumą.
Savybės, kurios geriausiai apibūdina Tave.
Dirbu iki galo, o gyvenime – šlep tep... Iš tiesų tie, kas bent kiek mane pažįsta, galėtų palikt komentarą po šiuo interviu ir taip gautume objektyviausią mano asmeninių savybių sąrašą.
Knyga ir šalis, kurias rekomenduotum kitiems.
Jeigu būčiau per visą savo amželį perskaičius tik kokias tris knygas, gal ir sugebėčiau vieną pasiūlyt. Dabar, deja, skaitytojus paliksiu amžinam spėliojimų ir ieškojimų kely. O šalies, kurią myliu, toli ieškot nereikia – juk tai Lietuva!
Ko palinkėtum komfakiečiams bei KomFakas.lt skaitytojams?
Atsikratyti priklausomybės „mirkti“ socialiniuose tinkluose! Sėkmės!
Štai toks žmogus ta Mantė – visad besišypsanti, pasiruošus pagelbėt ir kupina netikėčiausių idėjų. O ir palinkėjimas pakankamai taiklus. Gal iš tiesų per mažai bendraujame žiūrėdami kompanionui į akis ir per daug laiko leidžiame spragindami klaviatūrą? O ir tikrą laišką kur kas maloniau gaut nei elektroninį. Bet... šiais kompiuterizacijos laikais rašyti ranka?Gal geriau einu įsijungsiu Facebook‘ą...
| < Buvęs | Kitas > |
|---|
Komentarai
Šio straipsnio komentarų RSS srautas.