Taigi norime pristatyti dar visai neseniai „iškeptą“, naują KomFakas.lt redaktorę, antro kurso leidybos studentę Kristiną Mikėnaitę. Po pašnekesio apie studijas prie mėtų arbatos puodelio prakalbome apie Kristinos gyvenimą – darbą, studijas, laisvalaikį. Norime pastebėti, kad pokalbio metu Kristina visąlaik šypsojosi, juokėsi ir atvirai pasakojo apie savo gyvenimo ypatumus, ji tikrai ne toks žmogus, iš kurio reikia „traukti“ žodžius.  

Kuo norėjai tapti užaugusi?

Svajojau dainininke užaugusi tapti. Nuo mažens rengdavau koncertus namiškiams. Ilgai dainavau mokyklos chore, o dabar tik duše padainuoju, prieš veidrodį, tačiau norėčiau kur nors daugiau išbandyti savo balso galimybes.

O be dainavimo?

Buvo laikas, kai norėjau tapti mokytoja, bet labai trumpai. Be to visą laiką, nuo pat pradinės mokyklos, sekėsi ir patiko lietuvių kalba. Mėgau rašyti rašinius, užsiimdavau kūrybiniais darbais, rašydavau eilėraščius. Dalyvaudavau skaitovų konkursuose, man jie be galo patikdavo.

Gal esi ką nors laimėjusi?

Atstovaudama Kauno miestą buvau patekusi į respublikinį etapą, tačiau čia labai nesužibėjau, bet mieste esu nugalėjusi. Man ta veikla labai patiko, šiandien jos iš tikrųjų trūksta. Taip pat dalyvaudavau meninėse poetinėse kompozicijose. Kai buvau dvyliktokė, mūsų mokyklos meninė kompozicija užėmė 1-ąją vietą respublikoje.

Dabar esi KomFakas.lt redaktorė. Tai gal ateityje ketini leidėjos darbą pakeisti į darbą, susijusį su žurnalistika? 

Galbūt. Išties mokykloje visada galvojau, kad jeigu stoji į leidybą, tai tu būsi leidėjas,  jei į žurnalistiką – būsi žurnalistas. Bet gyvenime viskas iš tikrųjų ne taip, kaip maniau. Man redaktorės darbas yra įdomus. Gali save realizuoti, tai vienaip ar kitaip yra kūryba ir tu pasisemi daug idėjų. Tačiau visai nesigailiu, kad įstojau į leidybą, tikrai nenorėčiau jos mesti. Bet ar aš būsiu leidėja – niekas nežino.

O ar Tau užtenka KomFako.lt savirealizacijai?

Aš turiu daug visokių darbų – ir studijuoju, ir dirbu, taip pat dar visuomet laukia ir KomFakas.lt. Praėjo tik mėnuo, vis dar ieškau, kokia turėčiau būti redaktorė ir kaip viskas turėtų vykti. KomFakas.lt nėra vien tik straipsnių rašymas, čia yra daug kitokios veiklos – tu gali organizuot renginius, ieškoti rėmėjų, planuoti mokymus ir atlikti kitus portalui egzistuoti reikalingus darbus. Tu čia gali visapusiškai pasireikšti. Tačiau kiek save realizuosi, priklauso tik nuo tavęs.

Kokius tris pirmus jausmus ar mintis galėtum įvardyti pagalvojusi apie KomFaką.lt?

Šiluma ir gera atmosfera, kurią sukuria žmonės, buvę ir esantys KomFake.lt. Kūryba – viskas apie ją sukasi. Ir Komanda. 

O galbūt norėtum ką nors KomFake.lt pakeisti?

Kardinaliai pakeisti nenorėčiau nieko. Mano tikslas yra, kad mes eitume į priekį ir tobulėtume.

Ar trūksta KomFake.lt naujų žmonių ar idėjų?

Nauji nariai kiekviename kolektyve yra labai didelis pliusas ir jų visuomet norisi, nes tai yra nauji „vėjai“, naujos idėjos. Jeigu tie patys žmonės rašytų dešimt metų, tai jie turbūt būtų išsisėmę. Iš šalies žmogus geriau mato realybę, ateina su šviežiom mintim ir turi gerų pamąstymų ir naujų pasiūlymų. Visi nauji nariai yra laukiami. Atėjus į šią veiklą reikia iniciatyvumo, drąsiai reikšti savo nuomonę, integruotis į kolektyvą. Būti laisvam, iniciatyviam ir kūrybiškam. 

KomFakas.lt yra vienas iš informacinių portalų, o galbūt yra ir kažkokių kitų, kur tu norėtum išbandyti save, tokių, kuriems tu simpatizuoji?

Man būtų įdomus žurnalistinis darbas ne tik internetiniam portale, bet ir laikrašty, žurnale, televizijoje, ten,  kur yra įvykių sūkurys, kur gali pati asmeniškai jame dalyvauti ir būti tarsi tų įvykių dalis. Mėgstu veiklą, kurioje tu jautiesi užimtas, visą laiką kažkur skubi, neturi laiko net pasižiūrėti į laikrodį, jauti adrenaliną. Sunku yra užsidaryti tarp keturių sienų vienumoje, sėdėti prieš kompiuterį ir monotoniškai pildyti popierius. Aš ne toks žmogus. Nors kartais man patinka vienatvė – viena gyvenu ir labai dėl to džiaugiuosi.

Jei nebūtum žmogus, kuo norėtum būti? Kodėl?

Norėčiau būti stichija – arba vėjas, arba ugnis. Turbūt todėl, kad juos kiekvienas iš mūsų jaučiame.

Kokį klausimą norėtum užduoti sau?

Kodėl neturiu motyvacijos kai kuriems dalykams?

Kaip įsivaizduoji save po 10 metų?

Geriau papasakosiu, ko norėčiau po 10 metų. Visų pirma, dirbti su kūryba susijusį darbą, kuriame pamirščiau darbo valandas, turėčiau puikų kolektyvą, kuriame galėčiau pasireikšti ir būčiau vertinama. Taip pat norėčiau, kad šalia manęs išliktų tie patys žmonės. Gal jau vyrą, šeimą turėti būtų neblogai :). Tikiuosi, kad mokslai jau bus baigti ir drąsiai galėsiu pasakyti, kad man gera gyventi.

Kaip įsivaizduoji mūsų puslapį po tiek pat metų? Ar jis dar gyvuos?

Be abejonės gyvuos. Man atrodo, kad KomFakas.lt tik dar labiau progresuos ir eis į priekį. Galbūt jis išsivystys į popierinį variantą – laikraštį ar žurnalą. Jei bus žmonių, kurie norės rašyt, viskas tikrai tobulės. Galbūt išsiplės į viso universiteto ar, iš viso, taps visų Lietuvos universitetų neoficialiu, studentišku puslapiu.

Ar turi laiko laisvalaikiui? Jei taip, ką per jį veiki?

Turiu. Ir ganėtinai daug. Aš pritariu minčiai, kad kuo turi mažiau laisvo laiko ir daugiau veiklos, tuo tikslingiau susiplanuoji savo laiką. Pavyzdžiui, šiemet ir mokausi, ir dirbu, ir KomFaku.lt rūpinuosi, tačiau laisvalaikio tikrai turiu. Jo metu būnu su draugais/ėmis, dažnai grįžtu namo į Kauną. Ten yra mano namai, šeima. Kaunas man labai daug reiškia. Taip pat einu į kiną, teatrą, koncertus, užsiimu kūryba bei skaitau. Jau po keletą kartų esu perskaičiusi Jurgos Ivanauskaitės knygas. Patinka žiūrėti serialus: „Draugai“, „Grei anatomiją“... :) Tai puikus atsipalaidavimo būdas :). Kartais padainuoju prieš veidrodį, pamedituoju pati su savimi.

Ar pati rašai straipsnius?

Kai tapau KomFakas.lt redaktore, pačiai rašyti tapo sunku. Net nežinau, kodėl taip atsitiko. Gal visą energiją sunaudoju koordinavimo darbuose. Tikiuosi, kad kai „įsivažiuosiu“ į redaktorės veiklą, viskas pasikeis. Prieš metus buvau pradėjusi rašyti esė, tačiau po kiek laiko mūzos mane apleido, bet dabar vėl jaučiu, kad įkvėpimas grįžta ir galbūt pavyks pratęsti tą darbelį.

Gal turi kokių neįprastų pomėgių, keistenybių?

Gyvendama Kaune buvau tikrai netvarkinga, bet Vilniuje kažkas keisto įvyko – tapau pedantė. Pavyzdžiui, ateina kas nors pas mane ir aš visąlaik galvoju, kur jis tą ar aną daiktą padėjo. Be to, kai nervinuosi graužiu nagus ir daug valgau, per sesiją tiesiog iš šaldytuvo neišlendu. Dar viena keistenybė yra, kad beveik kiekvieną naktį žagsiu. Kartais net baisu darosi, jog kada nors uždusiu bežagsėdama per miegus. :)

Ir ką ateičiai norėtum palinkėti KomFakui.lt ir sau?

Linkėjimas sau: kad aš save visapusiškai surasčiau, atrasčiau savo vietą pasauly, nuolat augčiau, vystyčiausi ir tobulėčiau.

KomFakui.lt: kad būtų žmonių, kurie norėtų jį tobulinti, kad tie žmonės nebūtų riboti ir jiems rūpėtų tai, ką jie daro. Kad portalas turėtų daug skaitytojų ir visas kolektyvas būtų vieninga, draugiška komanda.

O KomFako.lt komanda tuo metu džiaugiasi turėdama tokią novatorišką, šaunią ir mylimą redaktorę ir tikisi, kad visi jos lūkesčiai išsipildys :)

< Buvęs		Kitas >