|
Vadybos katedros vedėjo, net kelių komitetų pirmininko darbas, įvairūs projektai, darbas universiteto senate ir, be abejo, paskaitos studentams – visa tai ir dar daugiau sudaro profesoriaus habil. dr. Albino Marčinsko darbotvarkę. Taip ką tik jums pristačiau ekonomikos fakulteto dėstytoją, komfakiečiams skaitantį paskaitas apie vadybos teorijos pradmenis, kuris, radęs dešimtį minučių laisvo laiko, mielai sutiko ne tik pasidalinti savo požiūriu į darbą, studentus bei laisvalaikį, bet ir atskleisti savo karjeros sėkmės paslaptį. Norite ir jūs ją sužinoti? Tuomet pirmyn, skaitykite toliau!... |
 |
Laikas spaudžia, tad nieko nelaukę pradedame…
Kokiu gyvenimo moto vadovaujatės?
Perfrazavus V. Kudirką: kol gali, žmogau, augink!
Ar laikote save Lietuvos patriotu?
Be jokių abejonių.
Net jeigu turėtumėte galimybę siekti karjeros geresnėmis sąlygomis užsienyje, ar pasiliktumėte Lietuvoje?
Turėjau galimybę, ir ne kartą dirbti užsienyje, Lietuvos ambasadoje ir ne tik joje. Tačiau atsisakiau, nes darbas ne tėvynėje atrodo pilkas, nematomas. Ir, ko gero, tarnavimas jaunimui yra ne mažiau svarbus.
Kokias studentų savybes labiausiai vertinate?
Be abejo, žingeidumą. Jei su studentu gali diskutuoti, viskas yra fantastiškai gerai. Jei studentas anemiškas (silpnas, neįdomus, neįsipareigojantis), akyse nėra ugnies, tai kokios čia studijos?
O ką manote apie dirbančius studentus?
Vienu atveju, studentai yra priversti dirbti dėl nepatenkinamos materealinės padėties. Jiems telieka nusilenkti ir paskatinti, kad užtektų jėgų suderinti šiuos du dalykus. Kitu atveju, studentai nori įgyti praktinės patirties. Tai, be abejonės, taip pat gerbtina. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, jog nuo pirmų dienų universitete, dar gerai nepagavus akademinio ritmo, visą laiką ir sveikatą reiktų skirti darbui. Darbas pasiima savo.
Jūs esate išties užsiėmęs žmogus. Kaip patartumėte studentams visur suspėti, sėkmingai suderinti visas savo veiklas?
Viskas turi būti griežtai planuojama. Tai yra sudėtinga ir tarytum kausto žmogų, tačiau naudinga. Pradėjęs studijuoti žmogus jau turi būti pakankamai subrendęs racionaliai dėlioti prioritetus tam, ką, kada jis turi daryti.
Tikriausiai nedaug laiko lieka pramogoms. Ką jums reiškia laisvalaikis ir kuo mėgstate užsiimti, turėdamas laisvo laiko?
Laisvalaikis gali būti kita profesinė veikla, kiti pomėgiai. Kiekvienam skirtingai. Vienas rašo poemas, kitas žaidžia šachmatais... Svarbu, kad laisvalaikis turėtų savo prasmę. Man laisvalaikis – atokvėpis. Tai gali būti fiziniai pratimai, pasivaikščiojimas ar knyga. Ypatinga pramoga yra teatras. Jei pavyksta pagroti – fantastiškai gerai!
O kokiu instrumentu grojate?
Akordionu.
Kaip vieną iš laisvalaikio praleidimo būdų paminėjote knygų skaitymą. Galbūt galite išskirti vieną, jūsų manymu, geriausią knygą?
Knygų okeane išskirti pačią geriausią yra neįmanoma. Kiekvienas iš mūsų turi atrasti savą knygą ir savą knygų lentyną.
Kokią knygą skaitote dabar?
Č. Dikenso „Pasakojimą apie du miestus“. Knygą skaitau angliškai. Todėl tai yra daugiau priverstinis skaitymas, norint neprarasti įgūdžių.
Galbūt galėtumėte pasidalinti su studentais savo sėkmės receptu?
Savo sėkmės receptą esu ne kartą atskleidęs auditorijai. Labai paprasta. Jį sudaro trys sudedamosios dalys: pirma – darbas, antra – darbas, trečia – darbas.
Galbūt dar norėtumėte ko nors palinkėti ar ką nors patarti komunikacijos fakulteto studentams?
Yra vienas dalykas, kurio pasigendu, – tai studentų komunikabilumas, kuris yra, atrodo, savaime užprogramuotas pačiame fakulteto pavadinime. Tačiau diskusijų, aktyvumo paskaitose trūksta.
Taigi toks šiandien pristatytas žmogus – pasitempęs, dalykiškai lakoniškas ir visuomet skubantis profesorius Albinas Marčinskas. Belieka tik palinkėti šiam dėstytojui ir toliau išlikti tokiam pat aktyviam.
Kokiu gyvenimo moto vadovaujatės?
Perfrazavus V. Kudirką: kol gali, žmogau, augink!
Ar laikote save Lietuvos patriotu?
Be jokių abejonių.
Net jeigu turėtumėte galimybę siekti karjeros geresnėmis sąlygomis užsienyje, ar pasiliktumėte Lietuvoje?
Turėjau galimybę, ir ne kartą dirbti užsienyje, Lietuvos ambasadoje ir ne tik joje. Tačiau atsisakiau, nes darbas ne tėvynėje atrodo pilkas, nematomas. Ir, ko gero, tarnavimas jaunimui yra ne mažiau svarbus.
Kokias studentų savybes labiausiai vertinate?
Be abejo, žingeidumą. Jei su studentu gali diskutuoti, viskas yra fantastiškai gerai. Jei studentas anemiškas (silpnas, neįdomus, neįsipareigojantis), akyse nėra ugnies, tai kokios čia studijos?
O ką manote apie dirbančius studentus?
Vienu atveju, studentai yra priversti dirbti dėl nepatenkinamos materealinės padėties. Jiems telieka nusilenkti ir paskatinti, kad užtektų jėgų suderinti šiuos du dalykus. Kitu atveju, studentai nori įgyti praktinės patirties. Tai, be abejonės, taip pat gerbtina. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, jog nuo pirmų dienų universitete, dar gerai nepagavus akademinio ritmo, visą laiką ir sveikatą reiktų skirti darbui. Darbas pasiima savo.
Jūs esate išties užsiėmęs žmogus. Kaip patartumėte studentams visur suspėti, sėkmingai suderinti visas savo veiklas?
Viskas turi būti griežtai planuojama. Tai yra sudėtinga ir tarytum kausto žmogų, tačiau naudinga. Pradėjęs studijuoti žmogus jau turi būti pakankamai subrendęs racionaliai dėlioti prioritetus tam, ką, kada jis turi daryti.
Tikriausiai nedaug laiko lieka pramogoms. Ką jums reiškia laisvalaikis ir kuo mėgstate užsiimti, turėdamas laisvo laiko?
Laisvalaikis gali būti kita profesinė veikla, kiti pomėgiai. Kiekvienam skirtingai. Vienas rašo poemas, kitas žaidžia šachmatais... Svarbu, kad laisvalaikis turėtų savo prasmę. Man laisvalaikis – atokvėpis. Tai gali būti fiziniai pratimai, pasivaikščiojimas ar knyga. Ypatinga pramoga yra teatras. Jei pavyksta pagroti – fantastiškai gerai!
O kokiu instrumentu grojate?
Akordionu.
Kaip vieną iš laisvalaikio praleidimo būdų paminėjote knygų skaitymą. Galbūt galite išskirti vieną, jūsų manymu, geriausią knygą?
Knygų okeane išskirti pačią geriausią yra neįmanoma. Kiekvienas iš mūsų turi atrasti savą knygą ir savą knygų lentyną.
Kokią knygą skaitote dabar?
Č. Dikenso „Pasakojimą apie du miestus“. Knygą skaitau angliškai. Todėl tai yra daugiau priverstinis skaitymas, norint neprarasti įgūdžių.
Galbūt galėtumėte pasidalinti su studentais savo sėkmės receptu?
Savo sėkmės receptą esu ne kartą atskleidęs auditorijai. Labai paprasta. Jį sudaro trys sudedamosios dalys: pirma – darbas, antra – darbas, trečia – darbas.
Galbūt dar norėtumėte ko nors palinkėti ar ką nors patarti komunikacijos fakulteto studentams?
Yra vienas dalykas, kurio pasigendu, – tai studentų komunikabilumas, kuris yra, atrodo, savaime užprogramuotas pačiame fakulteto pavadinime. Tačiau diskusijų, aktyvumo paskaitose trūksta.
Taigi toks šiandien pristatytas žmogus – pasitempęs, dalykiškai lakoniškas ir visuomet skubantis profesorius Albinas Marčinskas. Belieka tik palinkėti šiam dėstytojui ir toliau išlikti tokiam pat aktyviam.
Na, o jūs, mieli komfakiečiai, ech..dirbkit, dirbkit ir dirbkit... ir nepamirškite komunikuoti – štai jūsų kelias į sėkmę :).
| < Buvęs | Kitas > |
|---|
