Šios savaitės interviuotojų taikinys – Akvilina Vutencaitė, trečiakursė Leidybos studentė, turinti patirties dviejose leidyklose. Kiek nustebusi ir besikuklinanti R.Misiūno pasiūlyta pašnekovė sutiko pabendrauti. Ji dalinasi savo pavasariška nuotaika, besipildančiomis svajonėmis, požiūriu į paprastus ir nepaprastus, atrastus ir dar neatrastus dalykus... bei praneša mums džiugią žinią!

• Kaip nusiteikusi savaitės ,,išrinktoji“? Mėgsti būti dėmesio centre?

Gerai nusiteikus, pavasaris daro savo... Dėmesio centre? Žiūrint, kieno dėmesio ;).

• O dabar tiesus šviesus klausimas... Ar prižadi sakyti tiesą ir tik tiesą?

Nemoku meluot. Net liežuvis neapsiverčia! (Puiku, melo detektorių galim dėti į stalčių.)

• Norime Tave geriau pažinti. Padėsi? Šiek tiek papasakok apie save. (Personažo autoportretas).

Ką čia pasakot... Nemėgstu apie save kalbėt, neturiu kuo girtis. Kolkas ;). Šiaip esu ne vilnietė. Iš Kėdainių. Baigiau Kėdainių Šviesiąją gimnaziją. Bet jau nuo 7 klasės pradėjau mokyklos nebemėgti (mokyklos – plačiąja prasme). Dėl to, kad nemėgstu namų darbų. Ir kol mokiaus, tai tokią mažą svajonę turėjau - greičiau ją baigti ir būti studente. Atrodo, išsipildė. Kas dar? Labai nemėgstu grūsčių visuomeniniame transporte... arba, pavyzdžiui, jei domina kokia veikla, tai galiu truputį pabūt darboholike. Nemėgstu atidėlioti darbų, jau geriau padaryti iš anksto nei sėdėti paskutinę naktį – tada geriau išsimiegot. (Teisinga logika. Gaila, kad dar neišrasti skiepai prieš studentišką ligą ,,Kam daryti tuoj, jei gali rytoj“.)

• Kokie vėjai Tave atnešė į Komfaką ir Leidybos specialybę? Ar jautiesi ,,savo vietoje“?

Prieš mokyklos baigiamuosius egzaminus buvo šiokios tokios dvejonės, ką studijuoti, bet niekada nedvejojau, kuriame mieste. Vilnius buvo svajonė. Vėl išsipildė. (Bet kiek pastebėjau, tai daug kas stoja bet kur, svarbu, kad į Vilnių.) Šiaip ar taip, leidyba buvo nauja specialybė, bet vis tiek ne pirmoji mano sąraše. Pirmiau buvo teisė ir valdymas, viešasis administravimas (LTU), dar kažkas. Į teisę ir valdymą koją pakišo metinis balas - reikėjo vienu balu didesnio pažymio... Bet dabar nebesigailiu. Nors pirmi du kursai nebuvo įdomūs, dabar viskas kitaip – daugiau realumo.

• Mūsų fronte girdėti, jog jau turi darbo patirties keliose leidyklose... Gal pasidalinsi ja? Kokia buvo pradžia? Su kokiomis kliūtimis susidūrei?

Po antro kurso nepavyko išvažiuot padirbėt į užsienį. Tad vasaros pabaigoj įsidarbinau drabužių parduotuvėje ir buvo ramu. Bet kažkas pasakė: ,,Juk nežadi ten ilgai sėdėti”. Tada taip susiklostė aplinkybės, kad pavyko įsidarbinti mokslo literatūrą leidžiančioje leidykloje. Kai tik pradėjau dirbti, supratau, kad, mažai ką žinau. Todėl svarbu viską, ko moko universitete, patirti praktiškai. Beje, tuomet ir egzai geriau sekasi.

Žiemai baigiantis nusprendžiau, kad kol esu studentė, tol galiu sau leist neužsibūt vienoj vietoj. Tuo metu UAB ,,Svajonių knygos” ieškojo žmogaus, studijuojančio leidybą. Nuėjau į pokalbį ir dabar ten dirbu. Bet manau, kad jei ne šiokia tokia patirtis, tai nebūčiau priimta. Šiaip darbe labai svarbu kolektyvas. Ir draugiškumo atžvilgiu, ir patirties. Kuo labiau patyrę žmonės aplink ir nebijantys naujovių, tuo daugiau naudos. Dirbdama supratau, koks yra svarbus komandinis darbas, pareigų paskirstymas, informacijos sklaida. O šiaip labai daug drąsos įgijau, pasitikėjimo savimi, tokio susivokimo.

• Koks yra raktas į sėkmę? Ką patartum jaunam žmogui, ieškančiam savo gyvenimo kelio?

Rakto tai dar ieškau :). Oi... tai aš irgi dar jauna... Turbūt turėti savo svajonę ir taip ja tikėti, kad net regėtų ją išsipildžiusią. Kažkada skaičiau vieną tokią knygą, konstruktyvaus mąstymo vadovą, Peter Kumer ,,Nieko nėra neįmanoma” ir labai įstrigo viena citata: ,,tikėk tuo, ko nėra, tam, kad būtų”.

• Esi dirbanti studentė. Kaip viską suderini? Ar randi laiko ir kitiems dalykams?

Studijų grafikas pakankamai laisvas. Tikiuosi toks ir kitąmet bus. Šiaip juk studentai laisvai gali dirbti puse etato. Dauguma dirba parduotuvėse, klubuose, kavinėse ir gali pasiderinti laiką. Bet pilnu tai turbūt sunku būtų... tektų kažką aukoti. O studentavimui laiko visada atsiranda. Juk kas geriausia, visuomet greičiau praeina. Todėl reikia tuo mėgautis, kol ne vėlu. (Pritariam visom keturiom.)

• Kokių turi svajonių?

Dideles svajones gerai suskaidyti į mažesnes. Tuomet greičiau artėjama prie didžiosios. Man dar liko pora mažų :).

• Ką labiausiai šiame pasauly myli?

Aišku, kad artimiausius žmones – šeimą, draugus.

• Kodėl žemė apvali?:)

Taip gražiau, užbaigtesnė.

• Gal šiuo metu guli Tau koks akmuo ant krūtinės, kurį norėtum nusimesti mūsų sąskaita? Ar šiaip tarti kokį svarų žodį liaudžiai (kad ir apie orą)?

Aha, guli, tiesiog piktina. Pavasaris už lango, paukščiukai, gėlytės ir panašiai, o reik sėdėt namie ir visokius darbus rašyt. Tokiais momentais gili pajust aliuziją į mokyklos laikus... Nesąžininga.

• Skelk juokingą anekdotą pabaigai.

Nea, geriau pasakysiu džiugų faktą: iki semestro pabaigos liko tik 7 savaitės!

Jei kyla daugiau klausimų (o turbūt tikrai kyla), bandykite ,,pagauti” Akviliną universitete. Patikrinsime, kieno dėmesys jai patinka :). Nuoširdžiai dėkojame kalbėjusiajai ir išklausiusiems.