Apklausėjams pasisekė: naujasis KF SA pirmininkas ir šios savaitės žmogus – vienas ir tas pats (t.y. populiarusis „du viename“). Nušovėm du zuikius vienu šūviu. Ir ką apie tai pasakys ilgametis medžiotojas Saulius Masonas? Trečiakursis informologas, dirbantis Integruotame informacijos centre ir tvarkantis mūsų universiteto elektronines konferencijas, geranoriškai pasakoja apie keptuvės panaudojimo būdus, (ne)būsimą pačią baikerę ir kalnus konspektų. Dar reikėtų paieškoti tokio itin užimto pašnekovo, kuris nežiūrėdamas į laikrodį taip noriai dalintųsi „savimi“. Netikit?..

 

„Darbinis“ Saulius.

 

• Kuo nori tapti „užaugęs“?

Šiuo metu dirbu Integruotame informacijos centre, čia galiu susiderinti su paskaitomis ir veikla atstovybėje. Ateityje nenorėčiau dirbti „kabinetinio darbo“, tai turėtų būti aktyvus, galbūt vadovaujantis darbas. Jau esu net įmonę nusižiūrėjęs (Perspektyvus jaunuolis). Pirmininko pareigos – didelis postūmis šia linkme. Nors jos atims be galo daug laiko (teks atsisakyti tam tikrų pomėgių, pramogų), esu tikras, jog daug ką paaukoti verta, nes tai bus prasminga ir naudinga patirtis.

• Kokios Atstovybės pirmininko pareigos?

Pagrindinis uždavinys – Komunikacijos fakulteto studentų atstovavimas fakulteto bei VU SA valdžios organuose. Taip pat labai svarbus tarpininkavimas tarp studentų, atstovybės ir administracijos – mėginsime kiek galima sumažinti atitrūkimą tarp jų. Pirmininkas turi būti atsidavęs komfakui! (Tu toks esi?) Taip, labai.

• Kokios mintys sukosi tavo galvoje, kai buvai paskelbtas naujuoju pirmininku?

„Na ką, padirbėsim“.

 

• Ar nenuslūgo tavo pasiryžimas?

Ne, jis tik auga. Matau, kokios didelės atsakomybės reikalauja pirmininkavimas, bet mano noras ir siekis susidoroti su egzistuojančiomis opiomis problemomis tikrai nenyksta.

• Kokie tavo planai, lūkesčiai?

Stengsimės išspręsti KF SA vidinius trūkumus, norime panaikinti barjerą tarp studentų ir atstovybės. Labiau priartėti prie studentų turėtų padėti domėjimasis jais per tarpininkus (planuojama įkurti Seniūnų tarybą).

• Ko reikalausi iš savo kolegų?

Kaip ir minėjau per ataskaitinę-rinkiminę konferenciją, esminiai dalykai yra atsakomybė ir kompetencija.

• Ko tave išmokė, ką davė KF SA?

Labai daug. Visų pirma, atsakomybės, komandinio darbo. Patirtis neįkainojama, net neįsivaizduoju (nebandau ir nenoriu) kaip dabar nuo manęs skirtųsi tas Saulius, kuris du metus nebūtų reiškęsis atstovybės veikloje. Skirtumas didžiulis. Atstovybė moko reikšti savo nuomonę, išklausyti kitus. Taip pat tolerancijos – čia ateina įvairių žmonių, tačiau turi nepaisyti išankstinių nusistatymų, kadangi visi turi puikių idėjų. Jei žinai, jog žmogus nemėgsta kačių, tai tiesiog su juo apie tai nešnekėsi :).

• Kokias problemas matai fakultete? Kaip jas, tavo manymu, reikėtų spręsti?

Turbūt visiems akivaizdi ir bene skaudžiausia problema – žema dėstytojų kompetencija, senyvas jų amžius. Nors kai kurie net ir jauni dėstytojai nesugeba gerai dėstyti. Ir neturime kuo jų pakeisti. Visgi tai globalinė problema, su ja susiduria ne tik mūsų universitetas. Reikia kelti dėstytojams atlyginimus :). Bet iš kur gauti pinigų?... Mokslo kaina kyla, o kokybės vis dar nėra.

• Kur ir kaip tave rasti, kada kreiptis?

Visada esu pasiekiamas telefonu, – mobiliuoju ar darbo. Mano mobilus nuolat įjungtas, kad ypatingais atvejais žmogus galėtų mane prisišaukti. (Kaip tik tuo metu suskamba telefonas.) Taip pat mane galima rasti atstovybėje, darbe – 518 kabinete. Dažniausiai sėdžiu ar sukiojuosi kur nors universitete.

 

Saulius po darbo dienos ir prieš ją.

• Pirma mintis atsikėlus ryte.

„Labas rytas, Vilniau“. Tiesiog pažiūriu pro langą, taip pakeliu sau nuotaiką, nusišypsau, tada tvarkausi; einu į stotelę, šypsausi vėl,– skleidžiu „pozityvą“.

• Kurį batą pirmiausia auniesi?

Kairįjį. Jau anksčiau atkreipiau dėmesį, kad šią koją pirmąją apaunu. Ir pats nesuprantu kodėl (juokiasi). Intuityviai (mistika). Esu dešiniarankis, matyt taip palaikau proporciją – dešinė ranka, kairė koja :). Juk ir krepšinyje šuolis būna nuo kairės kojos. Na, žinoma, tokiais atvejais, kai yra tik dešinysis batas pašonėj, tenka jį pirma apsiauti :).

• Įsivaizduok dalyvauji „Misterių“ konkurse. Kaip ketini sužavėti publiką? Jokių ne! Tave tiesiog netikėtai užkėlė ant pakylos :).

Visų pirma, turiu scenos baimę. Žinoma, kai reikia atlikti kokį nors numatytą vaidmenį, ji išnyksta – tai atsinešiau iš mokyklos laikų: tris metus lankiau Muzikinės dramos studiją, kurioje vaidinau ir dainavau... Kuo sužavėčiau? Nesu raumenų kalnas, metroseksualas. Scenoje, manau, nesugebėčiau sužavėti publikos. Žmones sugebu patraukti tiesiogiai bendraudamas su jais – nuoširdumu, atvirumu. (Jau nusileidęs nuo scenos?) Taip taip, bendraudamas su komisija, mesdamas antrą tinklą (juokiamės).

• Sugalvok penkis keptuvės panaudojimo būdus.

Maisto gaminimas. (Pradedi nuo originaliausio.) Bijau, kad apskritai nepamirščiau to paminėt :). Savigynos priemonė. Tai labai patogus dalykas – apvalus, su didele rankena: gali vinį įkalt, kėdę „pamušt“ (esu pats išbandęs). Geras būdas biriems produktams pasemti. Naudoti pasirodymams, pavyzdžiui, kaip garderobo detalę. Tai gali būti priedanga vietoj Adomo kostiumo (figos lapo). Jei tai troškintuvas – kaip šalmą galima panaudot. Jaunavedžiams galima kelias keptuves prie mašinos prikabinti, gražiai atrodytų, skambėtų ypatingai. Dar... Sniego kasimui! (Ir čiaužyti galima, jei užpakalis nedidelis). Mėtymui patogus daiktas: pasiimi už rankenos ir sviedi! (Kaip matot, fantazijos stoka Saulius nesiskundžia...)

• Gražiausia žmogaus kūno dalis.

Akys. (Kodėl? Mąsto...) Akys ir šypsena – tai gali pasakyti labai daug, parodo žmogaus nuoširdumą, atvirumą. Jei žmogus visada šypsosi – yra laimingas, žengia į priekį, nematydamas vargų. Į jį pažvelgęs iš karto matai, kad tas žmogus nėra piktas ir priešiškai nusiteikęs.

 

• Kas Tau šiam pasauly kelia juoką?

Piktos bobutės autobusuose, žmonės, nerandantys geresnio užsiėmimo negu apkalbėjimas. Tie, kurie nesugeba aplinkui pamatyti nieko gero, gražaus. Juk paprasčiausiam dalyke gali kažką įžvelgti. Tarkim, yra krūva nukritusių medžio lapų. Kai kurie juos spardo piktindamiesi. Bet juk tai „faina“! Žinoma, kažkur pasąmonėj suvoki, jog lapai nenušluoti tau nuo tako, bet stengiesi sau įteigti kažką gero. Juk jei mąstysi pesimistiškai, Dieve tu mano, nieko nepasieksi gyvenime ir būsi „niurzga užsiparinęs“.

• Turi išskirtinių pomėgių?

Medžioklė. Tris metus esu legalus medžiotojas, turintis leidimą trims šautuvams. O šešis metus prieš tai aktyviai kiekvieną savaitgalį dalyvaudavau medžioklėse kaip varovas. Žmonės medžioklę įsivaizduoja kaip gyvūnėlių naikinimą. Iš tikrųjų tai – rūpinimasis jais. Žiemą mes vežam didelį kiekį maisto, šieno į miškus, statom šeryklas. Tai selekcija, švarinimas, medžiojimas ligotų žvėrių. (Tai esi gamtos žmogus?) Tikrai taip. Gamta man reiškia labai daug. Esu iš Utenos, Užpalių miestelio. Ten daug miškų. O mano tėvas – medžiotojas, iš jo turbūt ir perėmiau pomėgį medžioti ir draugauti su gamta. Prieš devynis metus pirmąkart išėjau į medžioklę ir pamačiau du briedžius penkiasdešimties metrų atstumu – vaizdas nepamirštamas...

Žvejyba – kitas pomėgis. Įdomus pats procesas, tai, kaip apgauni žuvį, kaip ją prisivilioji. O svarbiausia – tokiu būdu ir vėl susilieji su gamta. Sėdi ant lieptelio ir gėriesi – nesvarbu kimba ar nekimba. Ar kada yra tekę ketvirtą valandą ryto būti prie ežero? Siūlau pabandyti. Sklaidosi po truputį rūkas ir ima rodytis saulė. Ežeras tampa kaip stiklas. Tai kažkas nenusakomo. Todėl mane ten ir traukia...

 

Taip pat patinka vairavimas, greitis, netradiciniai adrenalino siekimo būdai. Pavasarį jau suplanuota šokti su parašiutu. Žaviuosi ir fotografija, ji – išsaugojimas žavių, mielų, džiaugsmingų akimirkų.

 

• Autopsichoanalizė: 1. Bjauriausias tavo bruožas. 2. Už ką save myli.

1. Savikritika, savianalizė. Kartais būnu nesuprantamas, per aštriai „lepteliu“, aišku, ne iš piktos valios. Vaikausi kvailos mados – kaupiu konspektus! :). Turiu jų tikrai daug... Kaip būsimas informacijos specialistas, mėgstu ją rinkt, kataloguoti, nors tai pareikalauja daug laiko ir vietos.

 

2. Už tai, kad šypsausi, stengiuosi į viską žiūrėt optimistiškai, neskubėt teist žmogaus, pirma pabandyti jį suprasti. Aišku, kartais nekenčiu savęs ir taip pat didžiuojuosi, kai aukoju savo laiką, poilsį tam, kad padėčiau kitiems žmonėms. Manęs ilgai maldauti nereikia, padedu kiek galiu. Dabar laiko labai mažai beturiu, tad nuliūdinsiu mielus draugus – nebegalėsiu jums taip dažnai padėti :).

• Patinka gaminti maistą? Skaniausias valgis.

Be abejo. Tačiau laiko stoka atima šį pomėgį. O valgyt tai labai mėgstu. Dabar pas mane šaldytuve guli pora kilogramų stirnienos. (Kokia žvėriena skaniausia?) Visa mėsa valgoma, tik reikia ją mokėt paruošt. Pamenu, Gintė (Buvusi KF SA pirmininkė - red. past.) neseniai kepė šernieną šokolado padaže, skonis ypatingas... Nesu išrankus maistui, tik nemėgstu naminių grybų. Mama puikiai žino, kas man labiausiai patinka: jos gaminta kopūstų sriuba ir virtinukai su varške. Mane grįžtantį ji visad taip pasitinka.

• Geriausias būdas atsipalaiduoti.

Vairas. Sėdi į mašiną ir leki. Tik kuro labai nemėgstu pilti :). Paskui tenka savęs klausti: „Kur aš tiek daug jo galėjau išnaudoti?“ Aišku, paskui susivoki, kad važinėjai tikrai daug :).

• Ko niekada nedarytum?

To, kas galėtų pakenkti aplinkiniams, mano reputacijai. Na, pavyzdžiui, nedalyvaučiau pikete „Laisvę gėjams“ :). (Esi prieš juos nusistatęs?) Ne, man jie netrukdo gyventi, toks elgesys – jų laisvas pasirinkimas.

• Svajonių diena.

Galima sakyti, kad tokia jau buvo, kai į Lietuvą buvo grįžęs mano brolis. Sugalvojome kartu nuvykti į žirgyną, pasikvietėm draugų ir ten labai smagiai praleidom laiką. Ant žirgo jodinėjau gal dešimt minučių, bet jausmas buvo nerealus... Kuo daugiau patiri, tuo užmojai didėja, tad dabar būtų sunku pasakyti, kokia kita mano svajonių diena turėtų būti.

• Kažkada girdėjau, jog žmogus per savo gyvenimą namą turi pastatyti. Koks jis bus? Kelių aukštų ir su kiek langų?...

Svajonių namas jau yra pastatytas. Jame gyvenau aštuoniolika metų. Tai didelė pilis storomis sienomis... Manau, ne išorėje namų esmė, ir ne interjere. Svarbiausia yra žmonės juose. Jei nebus šilumos, nenorėsi į namus ir grįžti.

• Vaikystės išdaigos.

Oi, kiek jų esu prikrėtęs! Net atsiminti nebesugebu (juokiasi). Kai dar buvau mažas, su draugu nupaišėm ant motociklo vežimėlio svastiką, tai bobutei ją pamačius plaukai piestu pasistojo. Dar prisimenu, kai per giminės susitikimus, mane vyresnieji išnaudodavo: prašydavo stiklinius butelius nuo stalo tempti ir gerdavo krūmuose, o aš net neįtariau, kas juose pripilta būdavo... Bet kažkada apsišvietė protas, kai pats netyčia užsiverčiau butelį, buvusį prie laužo :). Kai buvau mokinys „nulaužiau“ mokyklos internetą, juo daug ir ilgai naudojausi, kol prigavo direktorius ir pateikė didžiulę sąskaitą – tai buvo gera pamoka...

• Koks būsi senatvėje?

Piktas ir „vriednas“. Juokauju, aišku. Stengsiuosi būti kuo aktyvesnis. Na, žinoma, motociklu gal ir nevažinėsiu. (O jei greta vairuotojo?) Nebent mano pati bus baikerė :). Nors ne, girdėjau tokios išgerti daug mėgsta...

„Jau baigėsi klausimai? Gal dar ko nors paklausi?..“ – nieko nuostabesnio interviuotojas turbūt negalėtų išgirsti :). Bet jums, mielieji, šiam kartui užteks... Po interviu buvau kiek nustebinta: Saulius – iš tiesų šiluma spinduliuojantis „pozityvas“. Sėkmės tau darbuose ir besišypsant! :)

 

< Buvęs		Kitas >