(Beveik) DOSJĖ:
Paskutinis pirkinys: puodelis kavos
Kvapas, primenantis namus: kepami blynai
Geriausia patirtis: darbas „Studentų eroje“
Desktop‘o paveikslėlis: medžioklinio šautuvo ir skėčio hibridas
Skaitoma knyga: S. Parulskio „Nuogi drabužiai“
Blogiausia knyga: telefonų knyga (kam ji šiais laikais reikalinga?!)
Mėgstamiausia arbata: raudona (nors teikia pirmenybę vandeniui ir kavai su pienu)
Mobiliojo telefono skambėjimo tonas: Ben Westbeech „Nothing else“
Žavesio paslaptis: seksuali nosis ir gebejimas pasijuokti iš savęs
Credo: „Mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis“ bei „Nėra žmonių – nėra problemų“
Merginos idealas: nėra (šansų turit visos)
Pirmoji meilė: kitas klausimas...
Geriausia pravardė: Žmogus „Dėjau į krepšį“
Vaikystės trauma: lietuvių liaudies pasakų rinkinys „Gyvasis vanduo“ (istorijos apie skerdynes, pjautynes, veikėjų kepimą krosnyje ir šiaip nelegalią raganų veiklą)
Kokia veikla užsiimi po paskaitų?
Priklausau KF SA, kurioje esu socialinės srities koordinatorius, LSP koordinatorius, apeliacinės komisijos narys, VU SA parlamento narys, projekto „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ ambasadorius. Taip pat prisidedu organizuojant ID (Informacijos dienas), turiu šiek tiek kūrybinių projektų, kurių rengimas man tiesiog teikia malonumą.
Komfakas.lt mėnesio tema – dirbantys studentai. Ar pats kur nors dirbi?
Taip, dirbu vieno žurnalo projektų vadovu, tačiau man norisi kūrybinio darbo, todėl esu ir laisvai samdomas kūrybininkas reklamos agentūroje bei kuriu tekstus pagal užsakymus. Nemėgstu darbo pagal tvarkaraščius, taigi dabar darau tai, kas man tikrai patinka.
Turi be galo daug veiklos. Kaip visur suspėji?
Retkarčiais susivokiu, jog visur jau nebesuspėju, todėl tenka atsisakyti tokių dalykų, kurie neteikia man malonumo ar kitokios moralinės ar materialinės naudos. Stengiuosi atsiriboti nuo kai kurių atstovybės darbų, kuriuos dirbdamas netobulėju. Užsiimu tais projektais, kurie man tikrai įdomūs ir suteikia naujos patirites.
Kada prasideda ir kada baigiasi įprasta tavo diena?
Diena prasideda apie aštuntą valandą, kai nuskamba mano žadintuvas, o baigtis gali ir dešimtą valandą vakaro, ir šeštą valandą kitos dienos ryto. Tai labai priklauso nuo aplinkybių. Šiaip aš labai vertinu tas rekomenduojamas aštuonias valandas miego, todėl įprastai stengiuosi apie dvyliktą jau būti lovoje.
Tavo manymu, kokias asmenybes turėtų išugdyti Komunikacijos fakultetas?
Visų pirma, mes jau ateiname į universitetą kaip asmenybės, tad nelabai ką ten „bepriugdysi“, tačiau manau, kad iš komfako žmonės išeina visiškai nepasisėmę to kūrybiškumo, kurį siūlo čia esančios specialybės. Pasigendu studentų originalumo pristatymų metu ir gebėjimo į viską pažvelgti savaip, netradiciškai. Turbūt kiek naiviai tikiuosi, kad ateityje komfakas paruoš kūrybiškus ir itin savarankiškus žmones.
O pats esi patenkintas studijomis?
Iš esmės, taip, tačiau visada yra keistinų dalykų. Norėtųsi daugiau novatoriškumo ir šiuolaikiškumo studijose. Reikėtų atsisakyti tokių vadovėlių, kuriuose informacija yra jau gerokai pasenusi. Man dar trūksta to cinkelio, kad norėtųsi pasakyti: „Velnias, va čia tai faina“.
Galvoji apie magistrantūros studijas?
Taip, galvoju, tačiau pirmiau norėčiau pasidaryti metų pertrauką (kurią norėjau pasidaryt jau po mokyklos baigimo) ir niekur nestot, kaip tai yra daroma labai daugelyje šalių, kur žmonės tuo metu ieško savęs ir galvoja, ko jie iš tikrųjų nori. Netoleruoju „stojimo dėl stojimo“ ir diplomo gavimo.
Leidinyje „Kviečia Vilniaus universitetas‘08“ esi minėjęs, jog mąstai apie mokslinį tobulėjimą ir dėstytojo darbą. Vis dar neatsisakei šių minčių?
Ne, kodėl turėčiau. Man patinka dalintis savo žiniomis bei gilintis į tai, kas man įdomu. Norėčiau būti toks dėstytojas, kuris ne tik moko studentus, bet ir pats iš jų kažko išmoksta.
Ar esi kada apsinuoginęs viešoje vietoje?
Ne (bent jau nepamenu :) ).
Įsimintiniausias naktinis nuotykis.
Šiaip naktinių nuotykių yra išties nemažai: ir „Maximos“ vežimėlio gelbėjimas, ir turškimasis Seimo fontane, ir Naujųjų Metų nakties šventimas, kai aš vaidinau lenką ir po Gedimino prospektą bėgiojau su vienomis kojinėmis bei „tapkutėmis“ po sniegą, o sustojęs su draugais traukiau „Titaniko“ dainą.
Kokią knygą laikai geriausia?
Janosch „Panama labai graži“. Vaikystėje šią knygą mokėjau kone atmintinai. Su ja aš užaugau ir tikiu, kad prisiminsiu visą gyvenimą. Kalbant apie pop literatūrą, įspūdį paliko J. Irving‘o romanas „Pasaulis pagal Garpą“.
Baisiausias sutiktas žmogus, o jei tokio nesutikai, tai koks jis turėtų būti?
Stengiuosi žmonių neskirstyti pagal fizines savybes. Man tai nėra svarbu. Labiau kreipiu dėmesį į charakterį. Tiesiog yra žmonės, kurie man patinka, ir tie, kurių aš nemėgstu. Jau po pirmo pabendravimo šeštasis jausmas man pakužda, ar mes rasim bendrą kalbą, ar ne.
Ar esi gyvenęs bendrabutyje?
Ne, nes turiu močiutę Vilniuje, pas kurią iš pradžių ir gyvenau. Be to, nemėgstu diskomforto ir fakto, kad vienu dušu ir dviem tualetais turi naudotis keliolika žmonių. Aišku, jei reikėtų, tai ir gyvenčiau, tačiau jei yra galimybė rinktis, kodėl nepasirinkus to, kas tau geriau. Svarbiausia, manau, yra gyvent atskirai nuo tėvų, nes tai ugdo savarankiškumą ir brandina žmogų.
Didžiausia kliūtis, kurią yra tekę įveikti.
Kiekvienas iššūkis yra kliūtis. Vienas įveiki, kitas tiesiog apeini ir keliauji toliau. Didžiausios net negalėčiau išskirti.
Koks buvai mokykloje?
Buvau lygiai toks pats, kaip ir dabar. Nemanau, kad tapau kitoks. Na taip, požiūris į kai kuriuos dalykus pasikeitė, tačiau iš esmės esu tas pats Mantas su krūva papildomos veiklos ir laisvo laiko trūkumu.
Kokie įspūdžiai po fux‘ų stovyklos?
Tai buvo ketvirtoji stovykla, kurioje aš dalyvavau, ir ji man išties labai patiko. Gera atmosfera, fux‘ų įsijautimas į komfako nuotaiką (ko aš pasigedau vienais metais, kai net per socialinį vakarą šoko viso labo penki žmonės, o trys iš jų – kuratoriai) ir stiprus noras gerai praleist laiką rodo, jog mūsų fakultete yra šaunių žmonių.
Esi vienas aktyviausių komfakas.lt straipsnių komentatorių. Negali susilaikyt nepasisakęs?
Na, aš turiu savo nuomonę ir labai mėgstu diskutuot ar sukelti diskusijas. Būna, kad žmonės nesupranta mano ironiškų komentarų ir dėl to net užverda intrigos. Šiaip visada sakau, kad negalima rimtai žiūrėti į internetinius komentarus, nes žmonės yra kvaili ir mėgsta savo kvailumą demonstruoti internete manydami, kad niekas jų neatpažins.
Kaip save apibūdintum?
Labai nelengva atsakyti į šį klausimą objektyviai. Manau, jog esu įdomus. Įdomus tiems, su kuriais aš pats gerai jaučiuosi. Nepasakyčiau, kad esu originalus ar keistas. Tiesiog įdomus, ir tiek.
Misija „Neprisvilink“ įvykdyta (bent jau bandyta vykdyt). Blynai – Jūsų kompiuterio ekrane :).
 |
 |
 |
 |
| < Buvęs | Kitas > |
|---|
