|
KAS? Mantas Kuzminas, informologijos
trečiakursis, KFSA narys, sporto skyriaus kuratorius.
KODĖL? Nes jis tituluotas šios savaitės KomFakas.lt žmogumi. KUR? Tylesniame fakulteto kampelyje.
KAIP?
Smagiai ir sąžiningai.
|
 |
Manto išpažintis apie sportą...
- Prisipažink, kaip ir kodėl atsidūrei KFSA‘oj? Kiek laiko jau priklausai jai?
Studentų atstovybės veikla susidomėjau tik įstojęs, dalyvaudamas „fuksų“ stovykloje. (Matyt, gerai praplovė smegenis :)) Turėjau laisvo laiko, kurio nesinorėjo švaistyti veltui, tad susiviliojau galimybe susipažinti ir bendrauti su įdomiais žmonėmis, prisidėti prie įvairių projektų, užsiėmimų. Taigi jau treti metai aš čia.
- Kodėl pasirinkai kuruoti būtent sporto sritį?
O buvo taip: kai mano pirmtakas išvažiavo į užsienį mokytis pagal Erasmus programą, kažkam iš laisvalaikio komiteto reikėjo jį pakeisti. Kadangi tuo metu buvau vienintelis vaikinas jame, man buvo pasiūlytos šios pareigos ir aš neatsisakiau. Domiuosi sportu, tad nusprendžiau išnaudoti galimybę.
- Ar pats gavai ką nors iš studentų atstovybės? Ar tai buvo, bent iki šiol, nuolatinis savęs dalinimas ir darbas vardan kitų?
Pasiėmiau tikrai daug. Tiek žinių, tiek praktikos, tiek bendravimo įgūdžių bei pažinčių. Iš esmės, KFSA davė gerokai daugiau nei pačios studijos: jei per paskaitas pirmus du kursus buvo sausa teorija ir jokių praktinių įgūdžių, tai čia kone nuo pirmos dienos prasidėjo darbas, rėmėjų paieška ir kiti naudingi dalykai. Ko gero gavau net daugiau nei daviau pats.
- Ar Komfako bendruomenė aktyviai dalyvauja sportiniame gyvenime? Sulauki atsako į paties siunčiamus informacinius laiškus apie vykstančias varžybas ar žmones reikia nuolat skatinti, bandyti išjudinti?
Tam tikromis šakomis, ypač krepšiniu, susidomėjimas tikrai didelis. Gal bėgimo varžyboms daug sprinterių ir neturim (Girdėjot? Dar turit progos pasitaisyti...), bet žmonės susirenka ir sportuoti, ir varžytis. Žinoma, būtina nuolat studentus informuoti. (Beje, sužinojau, kad aktyvesnės šioje srityje dailiosios lyties atstovės.)
- Papasakok apie savo paties sportinę patirtį.
Mokykloje žaidžiau krepšinį, laisvalaikiu – stalo tenisą, tinklinį. Kartais kamuolį paspardydavau. Išbandžiau daug sporto rūšių, bet nė vienoje nesiekiau profesionalumo. Tai buvo tik smagus laisvalaikis su draugais.
- O dabar ar atstovauji Komunikacijos fakultetui kokiose nors varžybose? Ar esi tik aktyvus kuratorius, vėliau tampantis pasyviu stebėtoju?
Dažniausiai stengiuosi surinkti žmones. Nors pats atstovavau fakultetui kroso varžybose, dabar ketinu prisijungti prie krepšinio komandos. Pats dalyvauju tada, kai nesusirenka pakankamai norinčių, arba kai jaučiu, kad esu stiprus, kažką sugebu ir galiu būti naudingas. Krepšinis būtent tokia sritis.
- Ar yra kokia nors sporto šaka, kurią dar norėtum išbandyti?
(Pirmą kartą per šį pokalbį susimąstymo pauzė.) Norėčiau išbandyti... Šaudymą. (Į ką?) Į skraidančius taikinius. (O aš jau maniau...) Tiesiog niekada anksčiau to nedariau.
- Kaip manai, kodėl lietuviai pamišę dėl krepšinio?
Todėl, kad Lietuvoje yra šios sporto šakos tradicijos. Dar Sovietų sąjungos laikais lietuviai skindavo pergales. Vėliau – Kauno „Žalgiris“. Apskritai yra nemažai lietuvių krepšininkų, kurių pavardės žinomos Europoje ar net dar plačiau. Tai įaugę lietuviams nuo seno. Pats irgi esu aistringas sirgalius. (Varžybas stebi su draugais, rėkimais ir alumi?) Taip, taip, taip. (O už ką sirgai Europos čempionato finale?) Dar tebesidžiaugiau lietuvių bronza tuo metu (tikrai aistringas...). O šiaip už Ispaniją.
- O ką manai apie tokias „meniškas“ sporto šakas kaip dailusis čiuožimas, meninė gimnastika, sportiniai šokiai?
Tiek meno, tiek sporto atžvilgiu tai yra gražu. Tam reikia ypatingo tikslumo, įdirbio, bet tuo pačiu ir elegancijos. Pasižiūrėt tikrai yra į ką.
...ir visa kita
- Kaip įsivaizduoji savo būsimą žmoną?
Protinga. Išsilavinus. Graži. (Namų šeimininkė?) Ne, tikrai ne. Aišku, būtų malonu grįžus namo būti sutiktam su vakariene, bet moteris irgi turi teisę dirbti, siekti karjeros. Nors šeima, geri santykiai joje bei vaikai yra svarbiausia.
- O ką manai apie vairuojančias moteris?
Moterys vairuoja atsargiau negu vyrai, tačiau joms šiek tiek trūksta agresyvumo, drąsos rizikuojant. Bet šiaip aš nesu prieš vairuojančias moteris.
- Iki kelių metų tikėjai Kalėdų seneliu? Labai nusiminei, kai sužinojai, kad jo nėra?
(Šypsosi...) Gal iki kokių aštuonerių metų, kol to man nepasakė vyresnysis brolis. Bet tą nuoskaudą numalšino po eglute rastos dovanos.
- Kuo svajojai būti užaugęs?
Aš ir dabar dar pasvajoju būt lėktuvo pilotu. Suprantu, kad tai tik svajonė, bet pasvajoti juk galima.
- Ko, tavo nuomone, labiausiai trūksta šių laikų jaunuolio mąstyme?
Kiekvienas žmogus turi savo viziją, savo siekius ir jeigu jis tiki savimi, jam pakaks ryžto tai įgyvendinti. Gal šiek tiek trūksta atsakomybės jausmo ir koncentracijos, bet tai kiekvienam labai individualu.
- Kokią dainą norėtum pasiimti su savim, jei tektų išvykti į negyvenamą salą?
Vienos dainos negaliu išskirti. Pasiimčiau Vytauto Kernagio „kompaktą“.
- Ar niekad nesusimąstai, kas būna po mirties: reinkarnacija, rojus, o gal nieko?
Tiesa pasakius, aš šiuo klausimu labai domėjausi, skaičiau daug knygų. (O!) Tikiu ateiviais, tikiu vaiduokliais. O apie pomirtinį gyvenimą negaliu pasakyti nei „taip“, nei „ne“. Juk yra tik teorija, nepagrįsta jokia praktika, tad vien remiantis ja, kažkuo tikėt neįmanoma. Juk net Bažnyčia neturi įrodymų. Juo labiau, kad ji pati senovėje, prisidengdama religijos skleidimu, vykdė įvairius nusikaltimus ir apgaudinėjo žmones. Bet tvirtai teigti, kad to tikrai nėra, irgi negaliu. Matyt, aš apskritai nelinkęs tikėti tuo, ko nesu matęs. (O tai kaip tada su ateiviais???)
- Ar prisiskaičius apie vaiduoklius ir panašius reiškinius nėra baisiau gyventi? O gal kaip tik įdomiau, nes supranti, kas vyksta aplinkui?
Tai yra mūsų gyvenimo dalis, tad to nereikia bijoti. O šiaip, kuo daugiau kažkuo domiesi, tuo daugiau klausimų kyla. Kuo labiau supranti, kas vyksta aplinkui, tuo darosi įdomiau, bet tuo pačiu ir suvoki, kad nieko nežinai.
- Ar turi kokią nors mėgstamiausią vietą Komunikacijos fakultete?
Tai KFSA. Ten susirenka daug bendraminčių, daug draugų. Ten tiesiog gera leisti laiką.
- Pasakyk, ką nors pabaigai.
KOMFAKAS „PRIOT“!
Paskutiniai žodžiai buvo iš tiesų nuoširdūs. Nebėra net ką pridurti.
| < Buvęs | Kitas > |
|---|
