Tik nesakykit, jog nieko negirdėjot apie šią legendinę visų muzikos stilių garsenybę. Ir neturit jos albumo?! Na, tuomet belieka greitai perskaityti šią publikaciją ir galėsite save vadinti visapusiškai apsišvietusiu melomanu. Beliks įsigyti platininiu tapusį nepakartojamą albumą. Prieš jūsų akis – interviu su nematytu negirdėtu nauju IKT dėstytoju Andriumi Dubinu.

Dėstytojo pageidavimu kreipiamės neoficialiai. Jis norėtų, jog ir studentai kreiptųsi žodeliu „Tu“.

Pirmyn.

• Ar šitie metai Tau kaip dėstytojui pirmieji?

Taip. (Ir kaip jautiesi?) Kadangi su kompiuteriais ir kompiuterinėm technologijom ilgai ir gražiai draugauju ir nemažai nusimanau šitoj srity, man patinka dalintis savo žiniomis ir patirtimi su kitais. Tik iš pradžių buvo bėdų su dėstymo programa, nes teko ją keisti.

• Kaip buvai sutiktas fakulteto kolegų? Juk itin jaunų žmonių, pasiliekančių dėstytojauti, nedaug.

Kiek žinau, šiemet yra du ar trys jauni dėstytojai. Kiek man teko bendrauti su kitais dėstytojais, visi jie džiaugiasi ir palaiko mus.

• Kas parašyta Tavo paskutiniame diplome?

Na, parašyta, kad baigiau informatikos bakalaurą KTU. O šiaip daugiau informacijos galima rasti diplomo priede. (Tai Tu šiais metais ir baigei?) Taip. Šviežias :). Dar galiu pasigirti, jog patekau tarp 100 geriausių metų absolventų KTU ir VGTU karjeros centro rengtame projekte.

• O kaip atsidūrei Vilniuje ir dar Komunikacijos fakultete?

Baigęs bakalaurą galvojau, kur toliau studijuoti. Vietoje informatikos norėjosi panašios srities, susijusios su menu. Peržiūrinėdamas specialybių sąrašus, aptikau leidybą. Ji man labiausiai tiko ir patiko. Be to, įstojau pirmu numeriu. Po pokalbio su dekanu D. Kaunu, man buvo pasiūlyta ir dėstyti. Jei į leidybą nebūčiau patekęs, Lietuvoje magistratūros studijų netęsčiau. (O kodėl iškart nestojai į leidybos bakalaurą?) Nestojau, nes tais metais šitos specialybės dar nebuvo. (Leidyba gimė 2003 m. – aut. past.) Be to, seniai tiksliai žinojau ir buvau nusprendęs rinktis informatikos studijas. Į KTU papuoliau likus pusmečiui iki mokyklos baigimo, per išankstinį priėmimą, nes su draugais dalyvavome KTU programuotojų konkurse. Mūsų sukurtas kompiuterinis žaidimas pelnė antrąją vietą.

• Ar dėstytojo darbą pasirinkai tik todėl, jog Tau pasiūlė? Ar jau buvo panašių darbo planų?

Apie dėstytojo darbą taip greitai negalvojau. Tiesiog stebėdamas kai kurias paskaitas, mąstydavau, jog kažką keisčiau, dėstyčiau kitaip. Ir gavau galimybę įvertinti šią veiklą.

• Kokius dėstytojavimo pliusus ir minusus spėjai pastebėti?

Dėstydamas jauti, jog darai gerą darbą, nes dauguma šios specialybės žmonių galėtų dirbti kitoje sferoje už gal trigubai didesnį atlyginimą. Dar vienas teigiamas bruožas – kalbėti ir dalintis patirtimi apie tai, kas tau pačiam yra įdomu, aktualu. Neigiamas aspektas tas, jog šiam darbui kiekvieną dieną privalai ruoštis. Na, gal čia labiau darbo specifika, o ne minusas. Ar atlyginimas – neigiamas darbo bruožas, negaliu patvirtinti, nes dėstau tik vienai leidėjų grupei. Pagrindinis mano darbas yra individualioje įmonėje, kur dirbu programuotoju.

• Koks turėtų būti idealus dėstytojas šiandien?

Pirmiausia, galbūt reikėtų pasitelkti naują dėstymo metodiką: teoriją labiau sieti su praktika, duoti daugiau praktinių pavyzdžių bei užduočių. Juk žmogus gali mokytis keliais būdais: darydamas, matydamas, girdėdamas, skaitydamas ir kiekviename žmoguje tai pasireiškia skirtingomis proporcijomis. Bet labiausiai įsimenama atliekant užduotis praktiškai. Tą supratau studijuodamas Danijoje (pagal Erasmus). Net diskusijos, rengiamos per seminarus, nelabai atstoja praktiką, nes diskutuoja tik tie studentai, kurie yra drąsūs.

• Koks buvai studentas? Koks buvo Tavo požiūris į dėstytojus?

Daugiausiai ruošdavausi tiems dalykams, kurie man buvo įdomūs. Tuomet galėdavau ir viena diena ilgiau pasėdėti, ir šiaip daug savarankiškai padirbėti. Mokiausi gerai ir buvau aktyvus studentas. Dėstytojų subjektyviai nevertindavau, jie darė savo, aš – savo :).

• Kur Tavo gimtasis miestas?

Aš iš Šiaulių. Ketverius metus studijavau Kaune. Dabar, dėl jau žinomų aplinkybių, gyvenu Vilniuje. (O kas labiausiai patinka sostinėje?) Vilniuje daugiau progresyvių, įdomiau gyvenančių bei mąstančių žmonių. Sostinė patinka ir dėl to, jog čia radau daug daugiau veiklos. Aš visada turiu ką veikti :). Esu tolerantiško jaunimo asociacijos narys. Dalyvauju nepriklausomuose studentų projektuose, kuriuos organizuoja įvairios jaunimo organizacijos padedant JTBA (Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra – aut. past.).

• Kuo domiesi?

Pomėgiai mano gyvenime dažnai keičiasi. Bet pagrindinis hobis visada buvo ir tebėra kompiuterinė grafika. Bakalauro darbui su keliais bendraminčiais sukūrėm gana rimtą kompiuterinį žaidimą „Bokštų saugotojas“. Manau, jis laisvai galėtų konkuruoti žaidimų rinkoje. Klausau muzikos (mėgstu drum‘n‘base). Kažkada domėjausi fotografija, visur su savim tampydavausi fotoaparatą.

• Kaip manai, kas esi – sangvinikas, cholerikas, flegmatikas ar melancholikas?

Aš nesuprantu savęs. Labiau save laikau intravertu. Bet tarp pažįstamų esu ekstravertas. Tai tikriausiai esu kelių temperamentų mišinys.

• Ar skaitai knygas, ar užtenka interneto istorijų?

Pusvalandį prieš išeidamas skaičiau fantastinę knygą. Šiaip labiausiai ir patinka fantastikos žanras, ten daugiau veiksmo. O skaityti kompiuterio ekrane labai nepatogu, su knyga, materialiu daiktu, artimesnis ryšys. (Girdėjai prognozes apie knygos mirtį?) Taip, ir vis dar tuščiai tebeprognozuojama. Galbūt atsiras kitų knygos variantų, bet jie tikrai neišstums pačios knygos. Beje, skaitomumas šiandien didesnis, o ne mažesnis, kaip bandoma įtikinti. Knygynų veikla tai tik patvirtina. (Kokią paskutinę knygą perskaitei?) Richard A. Knaak „Diablo: kraujo paveldas“.

• Ar naudojiesi viešuoju transportu? Gal kokių nuotykių pasitaikė?

Naudojuosi. Bet turiu ir automobilį. Vis dėlto man atrodo, kad patogiau naudotis viešuoju transportu. Tačiau dėl to, jog esu labai užsiėmęs ir reikia visur skubėti, tai dažniau renkuosi automobilį. Bet savaitgaliais visada važiuoju autobusu: nereikia rūpintis, kur pastatyti, iš bet kurios vietos gali grįžti. Praeitą pavasarį su BEST organizacija (Board of European Students of Technology – aut. past.) Kaune suorganizavom akciją-atrakciją „Troleibusas miegančių nelaukia“. Užsakytame troleibuse vyko vieno renginio finalas. Šį pavasarį renginys tikriausiai bus pakartotas.

• Ar sutinki su teiginiu, jog krepšinis – antra lietuvių religija?

Posakis tikrai gražus ir man jis patinka. Tačiau krepšinis negali būti religija. Taip, krepšinis vienija ir sutelkia bendraminčius, fanus. Bet religija šiandien daugiau skaldo žmonių bendruomenes, o ne vienija. Todėl manau, kad religijos pavadinimas nelabai dera šiame pasakyme. Gal reikėtų sakyti, jog krepšinis – lietuvių tikėjimas.

• Rekomenduok internetinę svetainę.

http://art.scene.lt

• Pabaigai rėžk kokį trumpą anekdotą.

Straipsnio antraštė: „Grupės CD-R albumas „700 Mb“ tapo perkamiausiu albumu istorijoje“ :).