Šį kartą kalbinome tik iš egzamino atskubėjusią, visuomet optimistiškai nusiteikusią leidybos antrakursę Moniką Janilionytę. Pokalbis daugiausia sukosi apie Monikos veiklą universitete, dėl kurios ji turbūt ir buvo išrinkta šauniausia šių metų Komunikacijos fakulteto studente.
Papasakok apie savo veiklą studentų atstovybėje.
Dabar mano pagrindinė veikla yra akademinė sritis komunikacijos fakultete, taip pat esu senato bei parlamento narė.
Kodėl būdama pirmakurse nuėjai į studentų atstovybę?
Nuėjau, nes norėjau būti fuxų kuratorė (juokiasi). Visgi netapau kuratore, bet kas žino gal dar tapsiu...
Ar neišsigandai, kai tau pasiūlė kuruoti gana rimtą sritį – akademinę?
Man ją priskyrė praeitų metų vasario – kovo mėnesį (tada jau gana gerai gaudžiausi, kas tai yra universitetas). Pati savu noru nebūčiau pasisiūliusi į šią sritį. Jei atvirai, ji manęs net nedomino, tada aš dar nesupratau, kuo ji gali būti įdomi. Tačiau kai manęs paprašė, leido apsispręsti pora dienų, aš pagalvojau – o kodėl ne? Jei kažkas manimi pasitiki, tai gal verta surizikuoti? Tokių minčių paveikta priėmiau pasiūlymą.
Bet dabar akademinė sritis jau traukia?
Be abejonės, taip.
Girdėjau, kad VU SA kviečia tave pasidarbuoti centriniame biure. Ar tai tiesa?
Jie kviečia visus. Aš centriniame biure dažnai būnu. Nesakau, kad labai dažnai, bet kai laukiu senato ar parlamento susirinkimų ten apsilankau – mokausi, dirbu, padiskutuojame. Ir šiaip man patinka ten dirbantys žmonės.
Papasakok apie savo kelionę į Antverpeną.
Na, čia man buvo iš tikrųjų labai didelis šokas. Rugsėjo viduryje sėdėjau centriniame biure, atėjo viceprezidentė Kotryna ir paklausė: „Monika, ką veiksi lapkričio 16 – 19 dienomis?“. Aš susimėčiau, pagalvojau, kad gal kokį renginį pamiršau. O Kotryna sako: „Mes norėtume tave pakviesti dalyvauti konferencijoje, kuri vyks Belgijoje“. Aš net išsižiojau. Buvo labai gera, kad žmonės pasitikėjo manimi, išsirinko. Tai tarsi kaip apdovanojimas, nes darbo būna nemažai, o materialios naudos negauni. Tačiau įgyji beprotiškai daug patirties. Kalbant apie pačią kelionę, buvo žiauriai smagu pabendrauti su kitais studentais, taip pat naudinga, bet ir gana sunku. Kodėl? Viskas vyko anglų kalba, o aš nebuvau pratusi, kad apie akademinę sritį kalbėtų kita kalba. Bet, kaip jau minėjau, buvo tikrai naudinga ir įdomu.
Ar akademinė veikla užima daug laiko? Lieka jo laisvalaikiui, pomėgiams?
Senato ir parlamento užsiėmimai neatima daug laiko, tiesiog reikia lankytis konferencijose, pasitarimuose, o didžiąją laiko dalį suvalgo akademinė veikla. Bet jo tikrai lieka. Nuo pomėgių negalėčiau atsiriboti. Žmogus privalo pasilikti laiko sau, nes jei visiškai iš savęs atims asmeninį gyvenimą, tai nebus gera nei aplinkiniams, nei jam pačiam. Pomėgių aš turiu ir jie užima svarbią vietą mano gyvenime. Kartais dėl to nukenčia mokslai, nes jie atsiduria žemesnėje mano prioritetų sąrašo vietoje. Pirmoje vietoje yra studentų atstovybė, po to pomėgiai ir, galiausiai, mokslai. Žodžiu – ir paskaityti, ir papiešti, ir su draugais nueiti į renginius, ir atlikti kitus dalykus randu laiko. Kai nori visur gali spėti.
Kalbėdama apie savo prioritetas sakei, kad studijos yra trečioje vietoje. Negi tokie prasti reikalai su jomis?
Tiesiog kalbėjau apie tokius prioritetus, kaip pavyzdžiui, sėdi prie kompiuterio ir sprendi klausimą, ką padaryti: atsakyti akademinės srities laiškus ar pasimokyti. Dažniausiai laimi laiškai. Nemanau, kad situacija yra prasta, aš pakankamai gerai susitvarkau su mokslais.
Ar ketini savo ateitį sieti su akademine veikla?
Čia klausimas, kurį man daug kas užduoda. Aišku, kartais pagalvoju apie tai, bet dar tiksliai nenusprendžiau. Vieną dieną aš noriu sieti savo ateitį su leidyba ir
dirbti leidykloje ar redakcijoje, o kitą – mintys krypsta į pasilikimą universitete. Problema yra tai, kad neįsivaizduoju savęs baigiant doktorantūros studijas, nes esu tokio tipo žmogus, kuris nori greitų rezultatų. Tačiau, pavyzdžiui, galiu kelias valandas susikaupusi piešti, todėl tas greičio noras galbūt yra tik sąlyginis. Aš tiesiog dar nežinau, į kurią pusę mano ateitis pasisuks.
Monika, žmonės dažnai tave apibūdina kaip aktyvią, energingą bei pozityvią asmenybę. Išduok mums savo geros nuotaikos bei energijos receptą.
Stengiuosi visada daug miegoti (daug nereiškia 4 – 6 valandos), gerai maitintis, visada šypsotis, optimistiškai mąstyti ir įžvelgti nuostabiausius dalykus mažiausiose smulkmenose. Aš visada stengiuosi džiaugtis pirmu sniegu, pirma gėlyte ar šiaip kažkokiu gražiu žmogumi, gyvūnu.
Buvai išrinkta šauniausia Komunikacijos Fakulteto studente. Varžeisi su VU SA prezidentu, su KF SA pirmininku. Ar laimėti rinkimai tave kažkaip įpareigoja?
Aš nurungiau prezidentą? Žiauriai smagu (Monikos net balsas pradeda drebėti išgirdus naujieną), įdomu, kas čia taip nubalsavo. Man atrodo daugiausia balsavo fuxai, o su jais aš visai nemažai bendrauju, tai gal dėl to. Kaip įpareigoja? Nežinau. Aš kartais galvoju, kad nesu gera studentė, nes per mažai laiko skiriu studijoms ir nesidomiu savo sritimi – leidyba – taip kaip norėčiau ir galėčiau. Mano nuomone, studentas turi pats domėtis, ieškoti informacijos, o ne reikalauti iš dėstytojų, kad visą žinių bagažą sukrautų jie. Parodytas pasitikėjimas mane įpareigoja dar labiau stengtis.
Tark palinkėjimo žodį, kaip šauniausia KomFako studentė.
Daugiau gerų emocijų, pasitikėjimo savimi bei studijomis ir dėmesio mokslams. Jeigu klausia, kas negerai – atsakyti, kas negerai; jei klausia ką pakeisti – sakyti, ką pakeisti, o nesiskųsti. Ir nenueiti į universitetą vien tik dėl to, kad gautum diplomą. Komunikuokim, komunikuokim!
