Kas pastebėjote, kas galbūt dar ne: pravėrus dekano kabineto duris, jus pasitinka nebe administratorė Irena Buračaitė kaip senais laikais. Taip, fakulteto bendruomenėje ne taip ir seniai atsirado naujas žmogus – dekano padėjėja Adrija Šereikaitė. Bet kokiu atveju, susipažinti reikėtų (būna, pažintys praverčia), o ir šiaip kilnaus smalsumo vedamas KomFakas.lt sugalvojo pasižvalgyti po naują pasaulį ir kartu papildyti Komfako žmonių sąrašą. Prašom.

Labai paprastai ir visai neypatingai: sužinojau, kad dekanas ieško padėjėjo, paskambinau, atvykau į pokalbį ir viskas. Matyt, atitikau reikalavimus.

Kokiais klausimais studentai gali kreiptis į Jus?

Dažniausiai studijų, paskolų ir kitais klausimais studentus nukreipiu pas Jūratę Petniūnaitę, Ireną Buračaitę ar Renatą Matkevičienę, nes mano darbas su studentais nelabai susijęs.

Galbūt ir pati dar esate studentė? Ką studijuojate/ studijavote?

Bakalaurą baigiau VU filologijos fakultete, o visai neseniai apsigyniau viešojo administravimo magistro darbą.

Įsimintiniausias dėstytojas – koks jis buvo?

Bakalauro studijų metu visi mūsų katedros dėstytojai man buvo įsimintini, nes bendravom betarpiškai, tiek dėstytojai mus, studentus, puikiai pažinojo, tiek mes juos :).  O būnant magistrantu toks kontaktas neįmanomas: paprasčiausiai per trumpas laikas artimiau susipažinti.

Bet vieną dėstytoją gerai pamenu (dėstomas dalykas buvo „ES ir tarptautinių organizacijų parama besivystančioms šalims“), kadangi dėstė jis tikrai nestandartiškai: rodė begalę filmų, dokumentikos, discovery laidų, nuolat viską komentuodavo. Jis puikiai žinojo, ką nori pasakyti, sugebėjo sudominti ir tikrai praplėtė akiratį.

Pasiūlykit būdų, kaip į Komfaką pritraukti daugiau vyriškosios giminės atstovų :)

Turbūt tai nuo specialybės priklauso. Bet visgi nesiskųskit, nemažai tų vyrų čia mokos, žinokit, ir blogiau būna. (Taip, matyt į Komfaką patys geriausieji ateina... :))

Kokią specialybę ir kodėl rinktumėtės iš KF?

Ryšius su visuomene. Įdomus ir aktualus dalykas.

Kas svarbiausia būnant studentu?

Svarbiausia išlaikyti balansą tarp studijavimo ir studentavimo. Stengtis lankyti paskaitas, ruoštis seminarams, pasilikti bent tris dienas pasiruošti egzaminui, o visa kita... Manau, kad jei teisingai įstojai, toj srity turi gabumų ir tau įdomu – titaniškų pastangų mokytis niekada neprireiks.

O kitas svarbus dalykas studento gyvenime – dalyvavimas. Visur, kur įmanoma, įdomu ar nelabai, reikia dalyvauti; važiuoti visur, kur veža – Erasmus, seminarai, konferencijos, stovyklos. Nes studijos – pats puikiausias laikas. Vėliau to laiko bus vis mažiau.

Papasakokite savo dieną (nuo pat ryto, kai atsikeliate iš lovos... :)).

Nemanau, kad mano diena kuo nors skiriasi nuo eilinio dirbančio žmogaus dienos ir galėtų būti kažkam įdomi. Atsigriebti ir savaitės rutiną išblaškyti bandau savaitgaliais.

Kokiais principais gyvenime vadovaujatės?

Stengiuosi eiti per gyvenimą taip, kad bet kuriuo metu galėčiau apsisukti ir drąsiai grįžti atgal, t.y. nepalikt įskaudintų žmonių, nebaigtų darbų, neištesėtų pažadų.

Pomėgiai ir antipomėgiai.

Labai mėgstu skaityti ir dievinu W. Disney‘aus filmukus, patinka nesibaigiančios kalbos su draugėm visom įmanomom temom ir pokeris. Prieš kokius septynerius metus buvau supažindinta su dar vienu nerealiu dalyku – kalnų slidinėjimu. Dabar kiekvienais metais stengiuosi bent savaitei išvažiuoti paslidinėti (gaila, kad Lietuvoje neturim kalnų...). O nemėgstu laukti ir bendrauti su nuobodžiais žmonėmis (nors vargu ar atsirastų nors vienas, kuriam šie dalykai patinka).

Mokyklos laikai vs. studentiški laikai: kuriuos rinktumėtės dar kartą ir kodėl?

Aišku, studentiškus! Nors pati esu iš Vilniaus, studijuodama jau negyvenau su tėvais – daugiau laisvės. Be to, jautiesi atsakingesnis – juk dėstytojai negąsdina, kad, jei nelankysi paskaitų, kviesis tėvelius – esi pats už save atsakingas. Daugeliui tai būna pirmieji savarankiško gyvenimo žingsniai.

Ką girdėjot apie mūsų svetainę Komfakas.lt? Ar lankotės joje?

Girdėjau nemažai ir gero, ir dar geresnio. Užsuku ir pati retkarčiais.

Ar pati buvot studentiškų organizacijų dalyvė? Kokie tokios studentiškos veiklos privalumai/ trūkumai?

Ne, organizacijos nare nebuvau, bet manau, kad tokių organizacijų nauda yra akivaizdi: ne veltui sakoma, kad „vienas lauke – ne karys“.

Patarimas studentui, neturinčiam kišenėje nė sudilusio skatiko, su garsiai grojančiu pilvu, visko reikalaujančiais dėstytojais ir dar šaltą žiemos dieną...:)

Mano močiutė teigiamai į visas negandas žiūri: „Ir blogiau būdavo – žmonės girdavo“ , - suprask, nėra ko bambėt :).

Interviu užbaigsim gražia gaida, kurią A. Šereikaitė priminė: „Reikia tik labai norėti, pasistengti ir tikėt...“.