| 2009 m. balandžio mėn. internetu vykdytas Lietuvos aukštųjų universitetinių mokyklų studentų ir verslo lyderių požiūrio į studijų kokybę Lietuvoje tyrimas, kurį Demokratinės politikos instituto (DPI) užsakymu atliko tyrimų internetu bendrovė „Macroscope“. 72 proc. tyrime dalyvavusių Lietuvos studentų patenkinti savo pasirinktomis studijomis Lietuvos aukštosiose mokyklose, tačiau studijų kokybę aukščiausiais balais vertina nedaugelis. |
6 iš 10 studentų, turėdami galimybę iš naujo permąstyti savo sprendimą dėl aukštosios mokyklos pasirinkimo, nieko nekeistų ir vėl rinktųsi tą pačią aukštąją mokyklą. Visgi jų nuomonė būtų kitokia, jei už studijas tektų mokėti visą kainą – tokiu atveju persigalvotų kas antras studentas. Nepaisant to, 63 proc. tyrimo dalyvių rekomenduotų savo aukštąją mokyklą geram draugui ar artimajam. Šiuo metu kritiškiausiai studentai atsiliepia apie Lietuvos universitetuose taikomas dėstymo metodikas ir universitetuose suteikiamas praktines žinias.
Verslo lyderių – didžiausių šalies bendrovių vadovų – apklausa atskleidė, kad jie studijas Lietuvoje vertina skeptiškiau nei studentai. Jei už studijas tektų mokėti pilną jų kainą, 60 proc. verslo lyderių savo vaikus mieliau siųstų siekti aukštojo mokslo diplomo užsienio aukštosiose mokyklose. Paklausti, kurios Lietuvos aukštosios mokyklos studijas rekomenduotų savo vaikams, prioritetą verslo lyderiai teikė Vilniaus universitetui – jį rekomenduotų 4 iš 10 respondentų.
Tačiau tyrimas parodė, kad verslo lyderiams labiau rūpi naujų darbuotojų motyvacija ir asmeninės savybės, o ne išsilavinimas, priimant studentus į darbą. Didžioji dalis verslo lyderių, ieškodami socialinės ar humanitarinės srities specialisto, mieliau rinktųsi Vilniaus universiteto (45,5 proc.) arba Vytauto Didžiojo universiteto (14 proc.) auklėtinius. O tiksliųjų mokslų srityje ryškaus lyderio nėra – Kauno technologijos universiteto auklėtiniams prioritetą teiktų 39 proc. respondentų, Vilniaus Gedimino technikos universiteto – 27 proc., o Vilniaus universiteto – 15 proc. apklaustųjų. 7,5 proc. verslo lyderių teigia, kad siūlydami darbuotojams atlyginimą atsižvelgia, kokią konkrečiai aukštąją mokyklą jis yra baigęs.
Tyrime dalyvavo 268 Lietuvos verslo lyderiai (iš Lietuvos verslo lyderių 1000–tuko, kurį kasmet sudaro dienraštis „Verslo žinios“) ir 2064 Lietuvos valstybinių universitetinių aukštųjų mokyklų (AM) studentai (tirti 14–os AM studentai), tolygiai pasiskirstę pagal aukštąsias mokyklas.
Verslo lyderių – didžiausių šalies bendrovių vadovų – apklausa atskleidė, kad jie studijas Lietuvoje vertina skeptiškiau nei studentai. Jei už studijas tektų mokėti pilną jų kainą, 60 proc. verslo lyderių savo vaikus mieliau siųstų siekti aukštojo mokslo diplomo užsienio aukštosiose mokyklose. Paklausti, kurios Lietuvos aukštosios mokyklos studijas rekomenduotų savo vaikams, prioritetą verslo lyderiai teikė Vilniaus universitetui – jį rekomenduotų 4 iš 10 respondentų.
Tačiau tyrimas parodė, kad verslo lyderiams labiau rūpi naujų darbuotojų motyvacija ir asmeninės savybės, o ne išsilavinimas, priimant studentus į darbą. Didžioji dalis verslo lyderių, ieškodami socialinės ar humanitarinės srities specialisto, mieliau rinktųsi Vilniaus universiteto (45,5 proc.) arba Vytauto Didžiojo universiteto (14 proc.) auklėtinius. O tiksliųjų mokslų srityje ryškaus lyderio nėra – Kauno technologijos universiteto auklėtiniams prioritetą teiktų 39 proc. respondentų, Vilniaus Gedimino technikos universiteto – 27 proc., o Vilniaus universiteto – 15 proc. apklaustųjų. 7,5 proc. verslo lyderių teigia, kad siūlydami darbuotojams atlyginimą atsižvelgia, kokią konkrečiai aukštąją mokyklą jis yra baigęs.
Tyrime dalyvavo 268 Lietuvos verslo lyderiai (iš Lietuvos verslo lyderių 1000–tuko, kurį kasmet sudaro dienraštis „Verslo žinios“) ir 2064 Lietuvos valstybinių universitetinių aukštųjų mokyklų (AM) studentai (tirti 14–os AM studentai), tolygiai pasiskirstę pagal aukštąsias mokyklas.
| < Buvęs | Kitas > |
|---|
