„Šioje šalyje yra vietos knygoms“ – toks turėtų būti 2008-ųjų, Skaitymo metų, šūkis ir tikslas. Leidybos studentai užsibrėžė nemenką siekį – sutaikyti tris neatsiejamas bet kokio leidinio egzsitencijos grandis: autorių, leidėją ir skaitytoją. Tad šįkart Leidybos dienų leidinukas bus skirtas būtent jiems. Čia rasite begalę būdų kaip iš vienos rolės peršokt į kitą, jei netenkina esamoji, pvz., skaitytojas nori būti rašytoju, na ir puiku – visa informacija iš leidėjų ir debiutuojančių autorių kaip tai padaryti leidinyje „Autorius. Leidėjas. Skaitytojas“.

O dabar viena akim žvilgtelėkime, ką dar įdomaus jame galime rasti:

Vis dažniau internete tenka išvysti „Copyleft“ ženklą . Ką reiškia ši licencija – ar tai akibrokštas autorinėms teisėms?

„Copyleft“ – tai kitoks požiūris į „Copyright“ – autorines teises. Išties „Copyleft“ yra radikalus požiūris į autorines teises (tiksliau – jų atsisakymas), o mums, manau, būtų įdomesnis aukso viduriukas – tam tikra „Copyleft“ atmaina, kuria rūpinasi „Creative Commons“ („CC“) organizacija. Tai „CC“ kūrinių apsaugos teisės, kurios visiems įprastą griežtą „All rights reserved“ (visos teisės saugomos) keičia į žymiai lankstesnį „Some rights reserved“, kuris reiškia, jog dalis teisių saugoma.

Visų pirma „CC“ teisės remiasi kiekvienoje valstybėje galiojančiu atitinkamu autorinių ir gretutinių teisių įstatymu. „CC“ – tai autorinių teisių modifikacija, leidžianti autoriui savo noru atsisakyti didesnės ar mažesnės savo teisių dalies ir taip užtikrinti laisvą kūrinių sklaidą. Tarkim, autorius gali leisti modifikuoti ar platinti savo kūrinį nekomerciniais tikslais – tai ypač aktualu muzikos kūrėjams, kurie kuria daugiasluoksnius ir „remiksuotus“ kūrinius...

Kokie „Copyleft“ pliusai ir minusai?

Visų pirma, „Copyleft“ pakeičia požiūrį į kūrybą, paprastai tariant – kūrybą padaro prieinamą praktiškai visiems ir palengvina jos sklaidą. Taip pat suteikia daugiau laisvės patiems kūrėjams apsispręsti, kaip toliau turi būti elgiamasi su jų kūriniais. Minusas iš leidėjų pozicijos – tai, kad kai kuriais atvejais leidėjai tampa arba išvis nebereikalingi, arba turi iš esmės perorientuoti savo veiklą.

Kaip „Copyleft“ gali pakeisti el. leidybą, autorių poziciją leidybos procese?

„Copyleft“ labai gerai draugauja su „atviro kūrinio“ samprata, kuomet kūrinį užbaigia ar pratęsia jo vartotojas (skaitytojas) arba kitas kūrėjas. Taip pat „Copyleft“ idėjos skatina ir kolektyvinės autorystės idėją, nes būtent toks autorinių teisių apsaugos būdas leidžia vieno autoriaus pradėtą ar sukurtą kūrinį pratęsti kitam. Pavyzdžiui, rašant romaną autorius gali parašyti tik vieną ar kelis skyrius ir tuomet jį patalpinti internete, kur jį galėtų užbaigti kiti autoriai ar skaitytojai. Kolektyvinis kūrybos būdas ypač aktualus muzikos kūrėjams, nes jie dažnai kuria kūrinius pasinaudodami jau egzistuojančiais įrašais ar jų dalimis („semplais“), o „Copyright“ teisės dažnai riboja jų panaudojimą, tai reiškia – stabdo kūrybiškumą apskritai...“

(Iš interviu su Vytautu Michelkevičiumi)

Suintrigavo? Visa tai ir dar daugiau laukia Jūsų Leidi’08 gegužės 7-11 dienomis vyksiančiuose renginiuose ir jų metu nemokamai platinamame leidinyje „Autorius. Leidėjas. Skaitytojas“. Taigi ar bus šioje šalyje vietos knygoms?!