Nuo naujųjų metų įvyko daug naujų pakeitimų mūsų mokslo sistemoje, kurioje gyvename ir mes. Tad jau būtų pats laikas imtis ir bent apžvelgti papildomas galimybes, apribojimus ir kitus pokyčius. Informacija pateikiama iš 12 pranešimų spaudai, pateiktų Švietimo ir mokslo ministerijos puslapyje. Išrinkta informacija yra apžvelgta neišsamiai, nes kiekvienas pakeitimas yra vertas atskiro gilinimosi ir dokumentų nagrinėjimo.
Daugiau tikslumo – daugiau galimybių
Nuo šių metų bus galima įgyti iki 700 pavadinimų kvalifikacinių laipsnių – koleginio ir universitetinio bakalauro, bei magistro pakopų. Iki šiol buvo tik 63 kvalifikaciniai laipsniai. Po šių pokyčių studentai turėtų gauti baigiamąjį diplomą su tikslesniu savo specialybės kvalifikaciniu laipsniu. Mūsų fakultete turėtų būti suteikiami tokie kvalifikaciniai laipsniai:
• P500 Žurnalistika (žurnalistikos studijos)
• P400 Leidyba (leidybos studijos)
• P100 Informacijos paslaugos (bibliotekininkystės ir informacijos studijos, archyvistikos studijos)
Apie kitas mūsų fakultete vykdomas studijų programas (verslo informacijos vadybos studijos, informologijos studijos) nepavyko rasti tikslių duomenų. Yra kelios galimybės: studijos bus keičiamos į kitokį pavadinimą arba bus naikinamos (tikiuosi, kad ne), ar yra priskiriamos prie panašiai suformuluotų kvalifikacinių laipsnių, tokių kaip „verslas ir vadyba“. Jei turite kokios informacijos būtinai parašykite komentaruose – papildysime straipsnį, kad neišgąsdintumėme pirmakursių ar jau studijuojančių.
Taip pat rašoma, kad universitetams suteikiama galimybė suteikti dvigubas tarpkryptines kvalifikacijas: Studentas, įstojęs į pagrindinę studijų kryptį, pavyzdžiui, sociologiją, galės pasirinkti studijuoti ir papildomą, gretutinį, dalyką, pavyzdžiui, kompiuteriją. Baigus tokias dvigubas studijas bus įteiktas diplomas, kuriame bus nurodytos pagrindinė ir gretutinė kvalifikacijos.
Gretutinės studijos Vytauto Didžiojo universitete egzistuoja jau ne pirmus metus. Kadangi yra tarpdisciplininiai dalykai, kurie yra bendri visoms specialybėms – pasirinkęs gretutinę studijų kryptį reikia mokytis tik specialybės dalykus. Visgi po šio pokyčio – gretutinė kvalifikacija turėtų tapti labiau lygiavertė pagrindinei specialybei.
Studijų trumpinti niekas nedraudžia, bet ir nenori to daryti?
Jokia naujiena, kad universitetai gali trumpinti bakalauro studijas – svarbu, kad nenukentėtų kokybė ir atitiktų programų bendruosius reikalavimus, – teigiama Švietimo ir mokslo ministerijos pranešime. Tai kodėl tik dabar ir tik keli universitetai pradėjo apie tai galvoti? Ar tai nepadidintų konkurencijos su užsienio aukštosiomis mokyklomis, kuriose jau senai yra galimybė mokytis trumpiau? Šiuo metu trumpinti studijas iki 3 ar 3,5 metų ruošiasi trys Lietuvos universitetai:
• Vilniaus pedagoginis universitetas
• Mykolo Riomerio universitetas
• Kauno technologijos universitetas
Nors man pačiam įdomiau, ką apie tokius galimus studijų trumpinimus mąsto didieji humanitarinių ir socialinių mokslų universitetai: Vilniaus universitetas ir Vytauto Didžiojo universitetas. Iš tiesų jau ir dabar kai kurios studijų programos lengvai galėtų būti sutalpintos į trejų metų trukmės studijas. Puikiausias pavyzdys yra žurnalistikos studijos, kurios Latvijoje vykdomos tris metus.
O kaip Jūs manote? Kokios galimybės kitose komunikacijos fakulteto studijų programose? Gal ir Jūsų specialybė sutilptų į trejus studijų metus?
Naujas studijų programos „pasas“
Visoms programoms bus suteikiami nauji kodai, sudaryti iš skaičių ir raidžių: ši devynių simbolių eilutė yra studijų programos „pasas“. Lyg ir nebūtų svarbu, kokie ten skaičiai ar raidės bus diplome užrašyti, bet niekad negalima atmesti galimybės dirbti/ studijuoti užsienyje. O šie naujieji kodai atitinka Jungtinėje Karalystėje naudojamą Akademinių dalykų klasifikavimo sistemą. Būsime suprantami ir už Lietuvos sienų!
Įgyk pedagogo išsilavinimą savo universitete
Kitas svarbus pokytis susijęs su pedagogų rengimu: naujas pedagogų rengimo reglamentas išlaisvina galimybes visoms pajėgiausioms aukštosioms mokykloms pradėti rengti pedagogus. Reglamente rašoma, kad tai pakeis ir pedagoginių programų įvairovę, nors abejoju, kad mokyklose atsiras naujų dalykų, kaip verslo informacijos vadyba ar žurnalistika. Pedagogo kvalifikaciją bus galima įgyti drauge su specialybe ir nepedagoginio profilio aukštojoje mokykloje – studijuojant pagal dalykines programas bakalauro arba magistro pakopoje. Baigę tokias studijas galėtume tapti ne tik mokytojais, bet ir profesijos, karjeros konsultantais. Vis gi sunku įsivaizduoti didelės dalies specialybių studentų galimybes tapti mokytojais ir pritaikyti jų žinias dabartinių mokyklose mokomų dalykų ribose.
Studentų duomenų bazė – nauja pagalbininkė
Viena iš naudingų naujovių visiems studentams yra Lietuvos aukštosiose mokyklose besimokančių studentų registras, kuriame bus kaupiami ir saugomi studentų duomenys bei informacija apie studijų programas, „karjeros kelią“, mokslo pasiekimus. Šis registras turėtų padėti lengviau tvarkyti stipendijų skyrimą, paskolų administravimą, pažymų rinkimą. Tokia sistema bus sujungta su kitomis institucijoms, kurioms reiktų, pavyzdžiui, dokumento apie gautas išmokas iš universiteto.
Įdomu:
• Didžiausią studijų kainos dalį – 70-80 proc. studijų krepšelio – sudaro lėšos dėstytojų atlyginimams. Į studijų kainą taip pat įeina išlaidos su studijomis susijusioms prekėms ir paslaugoms bei lėšos studentų skatinimui. (aut. past. O gal Jūs žinote, kaip skirtingose studijų programose yra skatinami studentai? Taip pat galima suprasti, kad didžiausius atlyginimus gauna už muzikantų, dailininkų, fotografų ir kitų meno atstovų, bei pilotų rengimą atsakingi dėstytojai. Įdomu būtų palyginti muzikantą ir humanitarą rengiančių lektorių atlyginimus. Gal dėl tos priežasties didelė dalis specialistų baidosi dėstytojauti, kad ir žurnalistams?)
• Nuo 2012 m. brandos egzaminus papildys geografijos valstybinis brandos egzaminas.
• Lyginant su praėjusių metų pirmakursių studijų kainomis, šiemet studijų kainos mažėja.
• Magistratūros maksimalios metinės studijų kainos sieks nuo 7 308 iki 21 578 litų. Doktorantūros pirmakursiams valstybės skiriama metinė lėšų suma – 28 250 litų, rezidentūros studijoms – nuo 23 782 iki 26 893 litų.
• Socialinių studijų krypčių nuolatinių bakalauro studijų kaina sieks 3892 litus, o ištęstinių studijų – 2595 litus.
• Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, beveik kas antras mokyklą baigęs abiturientas galės įstoti į nemokamas studijas universitete arba kolegijoje.
Daugiau tikslumo – daugiau galimybių
Nuo šių metų bus galima įgyti iki 700 pavadinimų kvalifikacinių laipsnių – koleginio ir universitetinio bakalauro, bei magistro pakopų. Iki šiol buvo tik 63 kvalifikaciniai laipsniai. Po šių pokyčių studentai turėtų gauti baigiamąjį diplomą su tikslesniu savo specialybės kvalifikaciniu laipsniu. Mūsų fakultete turėtų būti suteikiami tokie kvalifikaciniai laipsniai:
• P500 Žurnalistika (žurnalistikos studijos)
• P400 Leidyba (leidybos studijos)
• P100 Informacijos paslaugos (bibliotekininkystės ir informacijos studijos, archyvistikos studijos)
Apie kitas mūsų fakultete vykdomas studijų programas (verslo informacijos vadybos studijos, informologijos studijos) nepavyko rasti tikslių duomenų. Yra kelios galimybės: studijos bus keičiamos į kitokį pavadinimą arba bus naikinamos (tikiuosi, kad ne), ar yra priskiriamos prie panašiai suformuluotų kvalifikacinių laipsnių, tokių kaip „verslas ir vadyba“. Jei turite kokios informacijos būtinai parašykite komentaruose – papildysime straipsnį, kad neišgąsdintumėme pirmakursių ar jau studijuojančių.
Taip pat rašoma, kad universitetams suteikiama galimybė suteikti dvigubas tarpkryptines kvalifikacijas: Studentas, įstojęs į pagrindinę studijų kryptį, pavyzdžiui, sociologiją, galės pasirinkti studijuoti ir papildomą, gretutinį, dalyką, pavyzdžiui, kompiuteriją. Baigus tokias dvigubas studijas bus įteiktas diplomas, kuriame bus nurodytos pagrindinė ir gretutinė kvalifikacijos.
Gretutinės studijos Vytauto Didžiojo universitete egzistuoja jau ne pirmus metus. Kadangi yra tarpdisciplininiai dalykai, kurie yra bendri visoms specialybėms – pasirinkęs gretutinę studijų kryptį reikia mokytis tik specialybės dalykus. Visgi po šio pokyčio – gretutinė kvalifikacija turėtų tapti labiau lygiavertė pagrindinei specialybei.
Studijų trumpinti niekas nedraudžia, bet ir nenori to daryti?
Jokia naujiena, kad universitetai gali trumpinti bakalauro studijas – svarbu, kad nenukentėtų kokybė ir atitiktų programų bendruosius reikalavimus, – teigiama Švietimo ir mokslo ministerijos pranešime. Tai kodėl tik dabar ir tik keli universitetai pradėjo apie tai galvoti? Ar tai nepadidintų konkurencijos su užsienio aukštosiomis mokyklomis, kuriose jau senai yra galimybė mokytis trumpiau? Šiuo metu trumpinti studijas iki 3 ar 3,5 metų ruošiasi trys Lietuvos universitetai:
• Vilniaus pedagoginis universitetas
• Mykolo Riomerio universitetas
• Kauno technologijos universitetas
Nors man pačiam įdomiau, ką apie tokius galimus studijų trumpinimus mąsto didieji humanitarinių ir socialinių mokslų universitetai: Vilniaus universitetas ir Vytauto Didžiojo universitetas. Iš tiesų jau ir dabar kai kurios studijų programos lengvai galėtų būti sutalpintos į trejų metų trukmės studijas. Puikiausias pavyzdys yra žurnalistikos studijos, kurios Latvijoje vykdomos tris metus.
O kaip Jūs manote? Kokios galimybės kitose komunikacijos fakulteto studijų programose? Gal ir Jūsų specialybė sutilptų į trejus studijų metus?
Naujas studijų programos „pasas“
Visoms programoms bus suteikiami nauji kodai, sudaryti iš skaičių ir raidžių: ši devynių simbolių eilutė yra studijų programos „pasas“. Lyg ir nebūtų svarbu, kokie ten skaičiai ar raidės bus diplome užrašyti, bet niekad negalima atmesti galimybės dirbti/ studijuoti užsienyje. O šie naujieji kodai atitinka Jungtinėje Karalystėje naudojamą Akademinių dalykų klasifikavimo sistemą. Būsime suprantami ir už Lietuvos sienų!
Įgyk pedagogo išsilavinimą savo universitete
Kitas svarbus pokytis susijęs su pedagogų rengimu: naujas pedagogų rengimo reglamentas išlaisvina galimybes visoms pajėgiausioms aukštosioms mokykloms pradėti rengti pedagogus. Reglamente rašoma, kad tai pakeis ir pedagoginių programų įvairovę, nors abejoju, kad mokyklose atsiras naujų dalykų, kaip verslo informacijos vadyba ar žurnalistika. Pedagogo kvalifikaciją bus galima įgyti drauge su specialybe ir nepedagoginio profilio aukštojoje mokykloje – studijuojant pagal dalykines programas bakalauro arba magistro pakopoje. Baigę tokias studijas galėtume tapti ne tik mokytojais, bet ir profesijos, karjeros konsultantais. Vis gi sunku įsivaizduoti didelės dalies specialybių studentų galimybes tapti mokytojais ir pritaikyti jų žinias dabartinių mokyklose mokomų dalykų ribose.
Studentų duomenų bazė – nauja pagalbininkė
Viena iš naudingų naujovių visiems studentams yra Lietuvos aukštosiose mokyklose besimokančių studentų registras, kuriame bus kaupiami ir saugomi studentų duomenys bei informacija apie studijų programas, „karjeros kelią“, mokslo pasiekimus. Šis registras turėtų padėti lengviau tvarkyti stipendijų skyrimą, paskolų administravimą, pažymų rinkimą. Tokia sistema bus sujungta su kitomis institucijoms, kurioms reiktų, pavyzdžiui, dokumento apie gautas išmokas iš universiteto.
Įdomu:
• Didžiausią studijų kainos dalį – 70-80 proc. studijų krepšelio – sudaro lėšos dėstytojų atlyginimams. Į studijų kainą taip pat įeina išlaidos su studijomis susijusioms prekėms ir paslaugoms bei lėšos studentų skatinimui. (aut. past. O gal Jūs žinote, kaip skirtingose studijų programose yra skatinami studentai? Taip pat galima suprasti, kad didžiausius atlyginimus gauna už muzikantų, dailininkų, fotografų ir kitų meno atstovų, bei pilotų rengimą atsakingi dėstytojai. Įdomu būtų palyginti muzikantą ir humanitarą rengiančių lektorių atlyginimus. Gal dėl tos priežasties didelė dalis specialistų baidosi dėstytojauti, kad ir žurnalistams?)
• Nuo 2012 m. brandos egzaminus papildys geografijos valstybinis brandos egzaminas.
• Lyginant su praėjusių metų pirmakursių studijų kainomis, šiemet studijų kainos mažėja.
• Magistratūros maksimalios metinės studijų kainos sieks nuo 7 308 iki 21 578 litų. Doktorantūros pirmakursiams valstybės skiriama metinė lėšų suma – 28 250 litų, rezidentūros studijoms – nuo 23 782 iki 26 893 litų.
• Socialinių studijų krypčių nuolatinių bakalauro studijų kaina sieks 3892 litus, o ištęstinių studijų – 2595 litus.
• Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, beveik kas antras mokyklą baigęs abiturientas galės įstoti į nemokamas studijas universitete arba kolegijoje.
| < Buvęs | Kitas > |
|---|
