Kadangi mentorių atrankos galas jau ne už kalnų, reikėtų padėti neapsisprendusiems ar vis dar abejojantiems. O kas geriau tai padarys, jei ne patys mentoriai? Taigi visa mentoriavimo patirtis iš pirmų lūpų.

Keblumų būnant mentoriumi pasitaiko visokių... Kartais jie pasireiškia fiziniu diskomfortu (šiuo atveju sušalau kojas) – vieną kartą laukiau atvykstančio studento autobusų stotyje žiemą, kai buvo mažiausiai minus 15 šalčio... Ir jis ne tik neatvažiavo, bet ir apie tai nepranešė :). (Užjaučiame tavo kojas... Na ir begėdis.)

Privalumai... Nuo tokių šabloniškų kaip užsienio kalbų vartojimas, kitų kultūrų pažinimas, akiračio plėtimas. Kiekvienas Erasmus vakarėlis – linksmas nuotykis, o jų būna daug. Susipažįsti su labai daug įvairių žmonių, kurie gali išmokyti į pasaulį pažvelgti šiek tiek kitaip ar tiesiog tapti gerais draugais – jau du metus susirašinėju su vienu studentu iš Bulgarijos ir mes visada turim apie ką pasikalbėti. Kas man svarbiausia ir mieliausia per „mentoriavimo karjerą“ – kai tavo studentas pasako: „she‘s the best mentor“ :).

(Orientacinė savaitė – turbūt svarbiausia mentoriaus misija? Kokie jos organizavimo ypatumai?) Orientacinė savaitė (šalia paprastučių mentoriaus pareigų, tokių, kaip „pasitikti oro uoste, padėti sumokėti nuomą už bendrabutį, nuvesti į Tarptautinių ryšių skyrių“ ir t.t.) tikrai yra svarbiausia mentorių misija – tai proga visiems VU studentams užsieniečiams susipažinti vieniems su kitais ir su lietuviais mentoriais. Ją organizuoja patys mentoriai. Visa savaitė labai intensyvi – nuo ryto iki vakaro vyksta renginiai (orientaciniai žaidimai, kalbos pamokėlės, ekskursijos, lietuviškų filmų peržiūros ir pan. ). Organizaciniais darbais mentoriai pasiskirsto tarpusavyje mentorių mokymų metu (jie šiemet vyks gruodžio 1 dieną). Tik nuo mentorių atsakomybės, noro ir išradingumo priklauso, kokia bus pirmoji užsienio studentų savaitė čia, Vilniuje.

Bendravimas su užsienio studentais tapo mano gyvenimo dalimi. Ši veikla leido man truputį pažvelgti į ateitį (suvokti, koks bus mano gyvenimas išvažiavus studijuoti į užsienį pačiai), išgirsti daugiau nuomonių, žemėlapyje pažymi daugiau šalių, į kurias norėtum nuvykti...

Eglė (2 kursas, Verslo informacijos vadyba)

Mentore esu jau antrą semestrą. Šia veikla pradėjau užsiimti pirmo kurso pavasario semestro. Pirmame kurse turėjau daug laisvo laiko ir norėjosi kuo daugiau įdomios veiklos. Kadangi visi su tuo susidūrę žmonės žėrė tik teigiamus atsiliepimus, pagalvojau „kodėl gi ne“? Kadangi patiko, mentoriauju iki šiol. Teko kuruoti 5 užsieniečius, visus iš skirtingų specialybių: ekonomikos, istorijos, tarptautinių santykių, verslo vadybos, biologijos.

Kad susirandi daug draugų iš įvairiausių pasaulio kampelių nuo Australijos iki Brazilijos, patobulini savo anglų ar kitų kalbų įgūdžius – čia ir taip aišku. Be to dar iš naujo atrandi Vilniaus klubus, barus, kavines, kitas mielas vieteles. Kartkartėm praverčia įgytos pažintys. Taip pat užsieniečiai labai noriai kviečiasi į savo butukus senamiesty pavalgyti jų pagamintų vakarienių ar šiaip linksmai praleisti laiką. Kitąkart galima kartu pakeliaut arba aplankyti juos gimtosiose šalyse. Ir šiaip savimeilę paglosto, kai tave kažkas kelrode žvaigžde laiko :). (O keblumų kokių pasitaiko?) Kartą pasiėmus užsienietę iš oro uosto vėlai vakare paaiškėjo, kad jai nebėra vietos bendrabutyje. Teko greitai ieškoti kitos gyvenamosios vietos... Taip pat mažas džiaugsmelis – eilės migracijos tarnyboje. Nors iš patirties galiu pasakyti, kad tas porą valandų tikrai linksmai galima praleisti plepant su savo užsieniečiu.

Orientacinės savaitės organizavimas yra labai smagus dalykas. Per mentorių mokymus žmonės pasidalina į darbo grupeles, kuriose organizuoja skirtingus renginius. Naujiesiems mentoriams padeda ir savo patirtimi pasidalina ankščiau prie to prisidėję mentoriai. Orientacinės savaitės organizavimas yra viena įdomiausių programos dalių, nes įgyji daug patirties, naujų pažinčių ir kitokio gėrio. Tiesa, jai pasibaigus, mentoriai ir toliau organizuoja įvairius renginukus.

Smagu buvo šių metų Europos krepšinio čempionato metu. Visi susirinkdavome kurio nors Erasmus'o bute ar kokioje kavinėje ir palaikydavom Lietuvos rinktinę. Linksmiausia būdavo priešininkams įmetus į mūsų krepšį stebėti naujai iškeptų Lietuvos patriotų (kurie prieš kelias dienas apskritai nežinojo, kas yra krepšinis) reakciją. Tuomet ausys tik ir linkdavo nuo keiksmažodžių tirados kiekvieno gimtąja kalba (Katzo! Scheisse! Shit shit shit!). O mes tik juokdavomės iš žmonių, kurie Lietuvą tą akimirką mylėjo labiau nei tūlas lietuvis myli alų.

O norint tapti geru mentoriumi, visų pirma, reikia gerai mokėti užsienio kalbą (nebūtinai anglų). Taip pat svarbu būti gerai nusiteikusiam, entuziastingam ir visada pasiruošusiam padėti. Reikalinga motyvacija ir supratimas, kad mentorių programa - tai ne tik didelis „tūsas“, bet ir didelė atsakomybė.

Tai beveik viskas, ką turite žinoti, būsimieji kelrodės žvaigždės. Gilesni užkulisiai atsiveria tik drąsiausiems. Taikliai mūsų pašnekovė Vidmantė atsakė į klausimą, ko reikia, norint tapti mentoriumi – pasirodo, reikia tik noro. Tad nebijokite bandyti :).