Žinant dabartines madas ir publiką, iš rašinių „Mano pirmas...“ serijos daugiausiai dėmesio tikriausiai susilauktų „Mano pirmas kartas“ arba „Mano pirmas [įsidėkit sau įdomiausią iškrypimą]“. Bet kadangi apie juos neturiu ką rašyt, o dėl kai kurių meldžiuos, kad netektų patirti, parašysiu apie „Mano pirmąją sesiją“.

Man sesija prasidėjo (ir nusitęsė į ateitį, tikrai nusėta stiklo duženomis, liepsnomis ir liepsnojančiomis skeveldromis) jau pirmadienį (gruodžio 22 d.), kai buvo anglų įskaita. Kaip aš jai ruošiaus? Na, tinginiavau visą laiką, per kurį galėjau ruoštis. Vieną dieną bandžiau dirbt, padariau 1/16 darbo prieš nuklysdamas prie įdomesnių užsiėmimų (o, saldainio popieriukas). Atėjo šeštadienis, pradėjau dirbt – rašyt 16 skyrių (per 75 puslapių) santrumpą. Anglų kalba. Būčiau tikriausiai greitai baigęs, bet greit atsiranda monotonija, noro dirbti nėra, prieš akis ir internetas. O dar pakeliui pasimaišė http://theglen.livejournal.com/16735.html, kurio negalėjau neperskaityti ir juokiaus iki ašarų.

Pirmą dieną sugebėjau padaryt kažkur 35-40 puslapių santrauką. Uuugh. Sekmadienį stūmiausi toliau. Šiaip ne taip pabaigiau minėtą sąrašą skaityt (rizikuodamas fizinėmis bausmėmis iš kambariokų) ir į vakaro pabaigą baigiau. Dvi dienas pralindėjus prie kompo atsisuka keli varžtai, nusitrina žmogiškumas ir šiaip negerai ėmiau jaustis. Kitą dieną anglų įskaita, ryte reikia išsirinkt ir mokytis žodžius, nes, Dievas liudininkas, man nedaug trūksta iki nupušimo. Ryte spėjau žodžius „pasidaryt“, o kadangi tik 13 valandą atsiskaitymas, galėjau paskaityt įkvėpiančios literatūros (tvtropes.org). Per ten „užsiroviau“ ant Exmortis (paieškokit Newgrounds.com), todėl išlėkiau beveik degdamas. Atlėkiau irgi beveik degdamas, nes į klausimus „kur atsiskaitymas?“ niekas neatrašė – paskui paaiškėjo, kad mano mobilus SMS nepriėmė kažkur nuo penktadienio 23 valandos. Ar bendrakursiai man atrašė, nežinia, bet didelė tikimybė, kad ne, žinant, jog empatija anie kartais prilygsta plytai. Atsiskaitymas, pasirodo, vyko ne pagal grafiką, o pagal „first come, first serve“ („kas pirmesnis, tas ir eina“ – vert.) . Valandėlę galėjau mokytis man paskirtą santrumpos vietą. Valandėlę – visą valandą. Atsiskaičiau per 5-10 min... Flawless victory (nepriekaištinga pergalė – vert.).

Antradienį (gruodžio 23 d.) turėjo būt informacinės žurnalistikos (atrodo, taip vadinasi) egzaminas. Grįžau po įskaitos ir nieko neveikiau iki 16-17 valandos. Tada pradėjau jaudintis. Ėmiau ieškot, ką čia pasikartojus. Susiradau. Paskaičiau. Papanikavau. Vėliau mečiau skaityt, dar kažką malonaus nuveikiau prieš miegą. Ryte teko spausdintis tam tikrus popierius, kainavusius 14 litų ir naudingus tik egzaminui (nes aš tikrai juos pamesiu iki kito karto, kai jų prireiks). Spėjau ateiti dar neblogai prieš egzaminą, todėl pasėdėjau, pajuokavau, „priputau“ saldainių, gavau pažadą, kad po sesijos man bus nupirktas Playboy. Egzaminą sudarė 21 klausimas. Net su konspektais ne viską pavyko įveikt (pasirodo, dar pigiai išsisukau spausdindamas, nes praleidau vieną leidinį). Baigėsi šiaip ne taip egzas ir žurnalistikos bei visos žmonijos vienintelė viltis (aš :)) išlėkė mokėti baudų bibliotekoms... o ten ir su gražiomis moterimis susitiko.

Įtariu, kad visa sesija vyks įjungus rėžimą „dega užpakalis“ ir nuo to išsisukti nepavyks. Bet ką jau padarysi.