Atskubant nelemtajam birželiui susimąstome apie daugybę dalykų: vasarą, atostogų planus, naują „garderobą“... Deja, saulėtas dienas temdo niūrūs artėjančios sesijos debesys bei rašomųjų darbų atidavimo jų vadovams terminai.

Nebijokite, mielieji, Jūs ne vieninteliai, kurie susiduria su tokiais baisiais žodžiais kaip „kursinis“, „bakalaurinis“, „magistrinis“ – mes, komfakiečiai, esame lygiai tokie patys! Todėl šįkart nutarėme pasidalinti savo vargais, su kuriais susiduriame rašydami kursinius darbus.
 

„Kursinis darbas yra žvėris, kuris tupi tamsiausiame sąmonės kampe tol, kol neįgauna materialaus pavidalo. Ir nuolat kvėpuoja man į pakaušį. O to žvėries dresuotojas yra kursinio darbo vadovas su kuriuo kai kurie studentai sugeba pasimatyti du kartus – kai rašo prašymą ir kai atiduoda kursinį arba konsultuojasi dėl jo rašymo. Nekalbu apie visus, tačiau man tai – žvėris, nes dažnai nežinau, apie ką norėčiau rašyti, pas ką norėčiau rašyti, o kai ateina deadline'as atiduoti prašymą... Tenka griebti daugmaž pažįstamą, lyg ir neblogą dėstytoją ir apsimesti esant labai motyvuota rašyti būtent pas jį/ją ir labai besidominčia jo/jos siūlomomis temomis. Nes aš tikrai labai daug laisvalaikiu domiuosi kultūriniais skirtumais, projektų valdymu, ekonomika, etc. Nesvarbu kas tai bebūtų.

Dėkui... nežinau kam (gal vidinei brandai, gal susikaupusiai patirčiai) per trejus metus universitete pagaliau šiemet atradau savą dėstytoją. Tokį, pas kurį jau dabar esu pasiryžusi rašyti kitą darbą. 
 

Linkiu visiems studijų metu susirasti ne tik savą dėstytoją, bet ir savą temą/sritį. Rasti tam, kad kursinis taptų ne žvėrimi, o meiliu kačiuku, murkiančiu ant kelių ir besileidžiančiu glostomam. Kad jums ne tik patiktų jį išreikšti materialiu pavidalu, bet ir darbo rezultatai tenkintų tiek jus, tiek vadovą. 

Sėkmės, kolegos!

Božena

„Pernai, kaip ir kiekvienas geras studentas, atidėjau kursinio rašymą vos ne iki paskutinės dienos. Ar bent paskutinio mėnesio. Ir, aišku, man taip pasisekė, kad kompiuteris „nulūžo“ neaiškiomis aplinkybėmis. Tada teko eiti į Komunikacijos fakulteto biblioteką rašyt. Dabar tos kompiuterių salės su „Mercedes“ ženklu ant sienos pakęst negaliu... Ten, aišku, vilkindamas laiką, lindėjau internete ir rašiau... į „Google Documents“. Irgi kvailas sprendimas. Ypač su išnašomis...
 

Galiausiai pataisiau kompiuterį (paaiškėjo, kad buvo sugedęs maitinimo kabelis: tai tiek pat kvaila, kiek nuostabu). Ir galėjau namie rašyt. Laiko mažai, noro dar mažiau... Ir štai artėja birželio 15-oji, atsineša turbūt sunkiausią egzaminą, o aš sėdžiu savaitgalį ir rašau. Ir taisau išnašas ir bibliografines nuorodas. Baigiau likus gal dviem valandom iki egzamino. Miego per dvi dienas beveik neturėjau. Egzamine užmigau kelis kartus. Teko perlaikyt, o kursinis darbas buvo įvertintas septynetu.
 

Aišku, prisižadėjau kitais metais pradėti ankščiau. Ir dar neparašiau nė vieno žodžio...“
 

Martynas
 

 „Kursinis darbas – tarsi įkyri kaimynė: nori jos atsikratyti kuo greičiau, o ji tave persekioja, lipa ant kulnų ir, kad ir kiek ją keiktum, vis grįžta prie tavo durų...
 

Pirmoji mano taktinė klaida ruošiantis rašyti kursinį buvo ta, kad pasirinkau jo vadovu dėstytoją, kuris, vyresniųjų studentų nuomone, yra labai geras pagalbininkas, teisingai įvertinantis pastangas ir negailintis vertingų pastabų. Taip, vertingų pastabų aš gavau. Ir dar pastabų. Ir dar... Kai kurios jų ėmė prieštarauti viena kitai, kai kurios, pasirodo, buvo visai nevertingos. Na, bet dėstytojas – tik žmogus. Šitai galima atleisti.
 

Antroji klaida buvo savo pačios temos kursiniam darbui siūlymas. Patarimų dėl literatūros gavau nulį, o kritikos – daugybę. Kaip viena buvusi dėstytoja yra pasakiusi, „antras kursas – per anksti siūlyti savo idėjas...“
 

Trečiasis kursinio darbo rašymą apsunkinęs dalykas buvo nesusikalbėjimas su dėstytoju. Iki šiol nesupratau, kodėl sulaukiau pastabos apie tai, kad esu išsišokėlė, nors tik bandžiau apginti savo nuomonę. Suprantu, kad ji ne visada buvo teisinga, bet sulaukti vos ne psichologo konsultacijos iš serijos „kuklumas žmogų puošia, o tau jo trūksta“ irgi nesitikėjau (pasinaudodama proga, atsiprašau visų kada nors mano žodžių įžeistų žmonių). Bijau, jog tai paveiks mano darbo įvertinimą. Kartais geriau sutikti su nuomone, kuri tau nepatinka.
 

Žinoma, kursinio darbo rašymas minėtomis aplinkybėmis turi keletą privalumų: 1) blogiau jau kažin ar bus; 2) gavau keletą tikrai naudingų patarimų, kurie pravers rašant mokslinius darbus; 3) nemokamai gavau ir psichologinę konsultaciją. O juk psichologų paslaugos šiais laikais tikriausiai labai brangios...
 

Reziumė? Išmokau vieną tiesą: kiekvienas dėstytojas turi savo asmeninius metodinius kursinių darbų rašymo nurodymus.
 

Patarimas? Išsiaiškinkite, kokie yra šie nurodymai, gerokai anksčiau, nei pradėsite rašyti savo mokslinį darbą.“
 

Raima

„... dar čėso yr, ir mes atliksime darbus“ – tai auksiniai Donelaičio „Metų“ herojaus Slunkiaus žodžiai. KomFakas.lt Jums linki šiuos darbus atlikti patiriant kuo mažiau neigiamų emocijų. :)