Nurimus pirmosios sesijos triukšmui (taip, čia būna dvi sesijos) gavau progą susikaupti, parašyti šį straipsnį ir nusiųsti linkėjimus KomFakas.lt skaitytojams iš Pietų Korėjos. Bet pradėkim viską nuo pradžių...Kaip aš atsidūriau Korėjoje
Atrodo visai neseniai rašiau linkėjimus Jums iš Uzbekistano, o štai jau ir iš dar tolimesnio Azijos taško. Kaip taip pavyko? Atsakymas trumpai būtų toks – kas ieško, tas randa. Vilniaus Universitetas turi sutartis su daugeliu kitų šalių universitetų ir pagal šias sutartis studentas gali vykti ir mokytis tuose universitetuose nemokamai. Tik šiuo atveju stipendija nėra mokama, kaip kad būna Erasmus programoje (nebent išskirtiniais atvejais, kiekvienas universitetas turi savas taisykles). Visa informacija apie tai yra VU Tarptautinių Ryšių puslapyje. Vienas iš tų universitetų yra Seulo Kyung Hee, kuriame aš šiuo metu ir studijuoju.
Pirmieji įspūdžiai arba bijokite kiaulių gripo!
|
Nors čia esu jau beveik du mėnesius (ak, kaip greitai bėga laikas Seulo ritmu...), gerai prisimenu pirmąsias dienas. Kadangi esu Azijoje nebe pirmą kartą, nebuvo didelio šoko ir pasimetimo. Dar tik atvykus nukeliavau paragauti korėjietiško maisto ir tą patį vakarą su kambarioke iš Austrijos ir keliomis vokietėmis vietiniame bare gavome pasimėgauti alumi (na, žodis „pasimėgauti“ gal ir netinkamas, nes oj kaip toli Korėjos alui iki mūsų lygio).
|
 |
Tačiau pats pirmasis įspūdis buvo dar važiuojant taksi iš oro uosto – mašinoje įrengtas mažas televizorius ir jame rodė „Snieguolę ir septynis nykštukus“. O tik atvykus į bendrabutį... mums pamatavo temperatūrą. Ir taip reikėjo daryti kiekvieną dieną pirmąsias dvi savaites. Mat jie labai saugosi kiaulių gripo. Televizija ne šiaip rodo azijiečius, vaikštančius su kaukėmis ant veido -iš tiesų daug jų taip vaikšto. Be to, galima nusipirkti kaukes su paveikslėliais (pvz. juoda kaukė su kaukole ar su kempiniuku) ir pritaikyti prie savo drabužių!
Pirmas dalykas, kuris turėtų jums šauti į galvą galvojant apie Korėjos maistą – kimči. Kimči būna įvairių formų, bet dažniausiai tai yra specialiai aštriai pagaminti kopūstai. Juos korėjiečiai (tradiciškai) valgo prie kiekvieno valgio. Taip, net pusryčiams galima valgyti ryžius ir aštrius kopūstus (autorės išbandyta ir patvirtinta). Korėjos virtuvė labai turtinga, dauguma maisto daroma iš ryžių ir mėsos. Labai populiaru yra korėjietiškas BBQ – ant grotelių kepti mėsos gabaliukai. Juos tenka išsikepti patiems: ateinate į restoraną, kuriame stalai turi įtaisytas kepimui vietas ir padavėjai atneša žarijas, papildomus patiekalus ir mėsos. Dedate mėsą ant grotelių ir laukiate, kol iškeps. Dauguma patiekalų Korėjoje patiekiama su papildais: įvairiais daigais, keistomis pupelėmis, tofu gabaliukais, salotomis ir visuomet kimči. Papildomi patiekalai būna įvairių skonių – aštrūs, saldūs, sūrūs ar šiaip keisto – nenusakomo - skonio. Valgymo filosofija yra mėgautis įvairias skoniais ir jų mišiniais. Ilgainiui net nebebūna keista valgyti ryžius, kimči ir sriubą su aštuonkojo gabaliukais pusryčiams.
Kaip mes čia mokomės
Pirmas mano atsakymas būtų – DAUG. Taip, korėjiečiai mokosi tikrai daug. Ir dar daugiau (tačiau dažnai besimokydami įsitaiso ir užmiega ant knygų...). Dar pradinukai dažnai yra mokomi korepetitorių, kad patektų į geras vidurines mokyklas, o po to į geras aukštąsias ir tada į gerus universitetus. Dažnai į mokyklą tenka eiti 7 ryto, o grįžti po visos veiklos tik 10 vakaro. Ir visa tai dėl labai konkurencingos darbo rinkos – geriausios firmos priima studentus iš geriausių universitetų. Konkurencija tokia didelė, kad labai daug korėjiečių pasidaro plastines operacijas, kad tik pagerintų savo šansus darbui gauti. 
Ką mes čia veikiame, kai nesimokome
Galima sakyti, kad laisvalaikio praleidimo laikas priklauso nuo amžiaus, bet pasiskirstymas gana įdomus ir netikėtas. Visi 40+ korėjiečiai laisvalaikiu keliauja į gamtą – į kalnus, laipioja uolomis, važinėja dviračiais, bėgioja palei upę ir panašiai. Man pačiai teko nemažai kartų eiti į kalnus ir tikrai stebėtina, kiek daug pagyvenusių moterų ir vyrų, apsirengusių profesionalia apranga, nenuilstamai lipa stačiais šlaitais. O taip, penkiasdešimtmečiai korėjiečiai yra labai stiprūs. Ir tikrai malonu stebėti, kaip jie mėgaujasi buvimu gamtoje, labai nuoširdžiai viskuo žavisi. Dažniausiai neapsieina ir be makali (ryžių vyno) ar sojų (ryžių degtinės) ir BBQ (, jei einama kelioms dienoms į kalnus, jie nešasi įrangą kepimui). O ir vyriausybė rūpinasi žmonėmis – visi keliai sutvarkyti, patogūs, įrengtos pagalbos stotys ir niekas nešiukšlina.
Kaip bebūtų keista, aprašytoje veikloje jaunų korėjiečių mažuma. Jaunimas labiau mėgsta leisti laiką „PC bang“ (kompiuterinės), „DVD bang“ (atskiri kambariai su plačiaekraniu televizoriumi, kur galima išsirinkti filmą ir su draugais leisti laiką) ar „Norea bang“ (atskiri karaokės kambariai su karaokės aparatu). Palyginus su jų tėvais ir seneliais, jaunimas atrodo tingus. Tačiau tikriausiai kiekvienai kartai yra savi prioritetai.
***
Sunku į vieną straipsnį sudėti dviejų mėnesių įspūdžius apie tokią įdomią šalį. Ką galiu garantuoti tai, kad Korėja tikrai turi kuo nustebinti ir sužavėti. Gal kiek stebėtina, kiek čia visokių vakarietiškų dalykų ir labai jaučiama globalizacijos (ar „amerikanizacijos“) įtaka, tačiau Azija lieka Azija ir viskas vis tiek daroma savaip, kartais, atrodo, chaotiškai ar nelogiškai, bet visada su rezultatu.
| < Buvęs | Kitas > |
|---|
