Spalio 29 d. vakare apie 19 val. Komunikacijos fakulteto JR5 auditorijoje darėsi karšta. Ne, dėl to visai nekaltas visuotinis atšilimas. Atmosferą kaitino ore tvyranti įtampa – po kelių valandų turėjo paaiškėti, kas bus naujojoje KF SA valdžioje – pirmininkas ir valdyba.

Vakaras prasidėjo nuo registracijos ir delegato mandato gavimo. Primenu, kad dalyvauti – t.y. balsuoti, komentuoti, klausti galėjo bet kuris fakulteto studentas, kurį domina, kas vyksta toliau jo nosies.

Deja, šiemet konferencijoje nedalyvavo nė vienas fakulteto administracijos atstovas. Prodekanė Renata Matkevičienė parašė laišką, kuriame linkėjo, kad „būtų darbų ir būtų, kas juos daro.“ Ji kreipėsi į tuos, kurie jau atliko jiems patkėtus darbus ir į tuos, kurie dar tik bus išrinkti. Pastaruosius šiek tiek pagąsdino, kad jiems reikės daug ką įrodyti, nes žmonės tikėsis ne pergalių, o „pravalų“ – paslydimų – ir linkėjo jų išvengti. Išsirinkus konferencijos pirmininkę ir sekretorę prasidėjo rimtoji dalis – atsiskaitymas už nuveiktus darbus. Jį pradėjo Saulius Masonas, metus praleidęs KF SA pirmininko poste. Jis pasakojo ne tik apie savo, bet ir apie komitetų vykdytą veiklą.

(Su ataskaita galite susipažinti čia.)

Turbūt labiausiai džiaugtasi dėl KF SA organizuotų renginių populiarumo. Juk tokį vakarėlį kaip „Feel the Heat: Pasilaižom?“ girdėjo daugelis viso universiteto studentų. Vien jau paminėjus šį pavadinimą per auditoriją nuvilnijo prislopinto juoko ir šurmulio banga (turbūt visi prisiminė, ką nuveikė tą vakarą :). )

Daug klausimų ir prieštaravimų dėl ataskaitos nesulaukta (juk daug rimtų darbų atlikta), tad ji bendru nutarimu patvirtinta.

Toliau darbotvarkėje sekė pagrindinis darbas – pirmininko rinkimai. Prieš kandidatų kėlimą konferencijos pirmininkė (o kartu ir KF SA veteranė) Gintė Stadalninkaitė ištarė kone auksinius žodžius: „Balsuoti reikia ne tam, kad balsuotumėte, o tik tuomet, jei matote, kad žmogus yra tinkamas šiam darbui.“ Kartu ji priminė, kad pirmininko pareigos suteikia didžiulę atsakomybę. „Pagalvokit, ar tikrai norit ir ar esat pasirengę daryti ką nors geriau. Bet jūs visi esat pasirengę,“ – šypsojosi Gintė ir paklausė, kiek yra kandidatų. O jų, pasirodė, buvo trys.

Antrakursė informologė Eglė Šulcaitė prisistatė kaip demokratiška, bet kartu sugebanti pati priimti objektyvius sprendimus. Jos nuomone, KF SA yra puiki vieta išreikšti save, tobulėti, o kartu surasti bendraminčių. Pirmasis darbas jos planuose – plačiai nušviesti atstovybės veiklą fakulteto studentams, kurie neturi jokio supratimo, kas ir kaip čia veikiama. „Esu bedarbė, tad galėčiau kasdien po paskaitų trinti KF SA kėdę ar sofutę,“ – kalbėjo Eglė rodydama savo pasiryžimą visą laisvą laiką paaukoti studentų labui.

Eglė Mozūraitytė taip pat yra antrakursė informologė, norinti tobulėti ne tik kaip asmenybė, bet tobulinti ir pačią bendruomenę. Ji sakėsi gebanti pakovoti už save, taip pat esanti atvira naujovėms bei pokyčiams KF SA viduje. Eglės patirtis studentiškame koordinavime – pirmakursių krikštynų organizavimas. Svarbiausias pirmininko darbas, jos galva, – valdybos koordinavimas. O kartu – „pirmininkas – reprezentacinis atstovybės veidas“.

Pirmo kurso informologijos studentas – trečiasis kandidatas į pirmininkus. Savo kalboje jis išvardijo gerąsias savo savybes: mokėjimą dirbti komandoje, atsakomybės nesibaidymą, situacijų valdymo įgūdžius. Į klausimą, ar nemano, kad pirmakursiui dar ne laikas tapti pirmininku, atsakė, kad geriausias dalykas tas, jog fuksas dar nėra įsigilinęs į buvusio pirmininko veiklą ir nesistengia jo kopijuoti. Vytenis mato įvairių problemų visuose komitetuose, bet norėtų aktyviai dalyvauti jas sprendžiant.

Įtampą, kilusią po pasisakymų, geriausiai išsklaidė linksmas klausimas: „Kodėl informologai tokie guvūs?“ Neoficioliomis žiniomis, visi iki tol buvę KF SA pirmininkai studijavo būtent šioje studijų programoje. Tradicija prasitęs ir šiemet.

Kandidatai buvo kankinami kamantinėjimais, bet šį išbandymą jie puikiai išlaikė (nors, nematėme, kaip jie ramino nervus pertraukos metu). Visi trys pasižadėjo, kad, jei nebus išrinkti, vis tiek toliau tęs veiklą KF SA ir kandidatuos kitąkart. Tuomet atėjo laikas apsispręsti kas ir kaip. Slapto balsavimo metu savo nuomonę pareiškė 46 komfako studentai. Pirmininke paskelbta Eglė Mozūraitytė, surinkusi 30 balsų.

Valdybos rinkimai jau nebuvo tokie emocingi, bet užtruko taip pat ilgai. Sričių koordinatorėmis tapo:

Laisvalaikio – Jausmė Stonkutė,

Akademinės – Agnė Mažeikytė,

Socialinės – Eglė Šulcaitė,

Informacinės – Evelina Šimkutė,

Tarptautinio – Jolita Katkutė,

Žmogiškųjų išteklių – Milda Duoblytė,

Marketingo – Lina Mrazauskaitė.

Į apeliacinę tarybą išrinkta Eglė Mačiulytė. Atestacinės komisijos veikloje dalyvaus Ieva Šumskaitė (ir darys tai jau antrus metus iš eilės). Į KF Tarybą – svarbiausią fakulteto valdymo organą – be pirmininkės Eglės Mozūraitytės ir doktorantės Kristinos Lymantaitės pateko magistrantas Mindaugas Girdvainis. Į VU SA parlamentą išrinkti Saulius Masonas ir Arminas Varanauskas.

Pasveikinti naujosios pirmininkės ir jos komandos pirmieji suskubo artimiausi KF SA draugai ir kaimynai – ekonomistai. Jie linkėjo sukurti gražią ir bendrų tikslų siekiančią komandą ir padovanojo erotinį (ot, šelmiai) 2009–ųjų metų kalendorių, kuriame pažymėjo svarbiausiais savo fakulteto datas, kad daugiau nekiltų jokių sutapimų. (Šiemet dėl nesusiderinimo ID uždarymo vakaras buvo tuo pačiu metu kaip EF fuksų krikštynos). Sveikinimus tęsė VU SA prezidentė Monika Sičiūnaitė, kuri paragino Eglę Mozūraitytę aktyviai dalyvauti visuose susirinkimuose ir kuo greičiau įsitraukti į bendrą universiteto veiklą.

Moteriškajai valdybai sveikinimo žodį tarė senoji valdžia, padovanojusi „vyrišką žaidimą“ – smiginį, kuris turėtų sujungti merginas bendro tikslo siekimui. O pirmininkė gavo dovanų keistą augalą – paprikų medelį (pavadinimą sugalvojau pati), nes jos laukia ne vien saldūs dalykai. Vis dar negalėdama atsitokėti po savo pergalės Eglė tiesiog padėkojo už ją balsavusiems ir pažadėjo: „Dirbsiu jums ir su jumis.“

Pabaigai KF SA veteranų žodį tarė Gintė. Šiek tiek pagraudenusi visus savo kalba, kad atstovybėje sutikti žmonės ir patirti jausmai išlieka visam gyvenimui kaip gražiausi prisiminimai, ji emocingai pasveikino kadenciją baigiantį Saulių, sakydama: „Nieko tau nedovanoju, nes pats pasiėmei iš atstovybės viską, ką tik įstengei“ . O Eglei ji dovanojo tai, ką pati gavo iš prieš ją buvusio pirmininko – ženkliuką su gyvenimo tiesa: „Taip kaip seksas ir alus, Komfakas PRIOT – kitaip tiesiog nebūna!“

Plojimai ir skanduotė „Komfakas – PRIOT!“ baigė ataskaitinę-rinkiminę konferenciją. Kur persikėlė veiksmas vėliau ir kaip viskas baigėsi? Lai tai lieka mažytė paslaptis. Dar kartą sveikiname pirmininkę Eglę ir sričių koordinatores bei linkime joms tapti tokia komanda, apie kurią visi svajoja – vieninga, draugiška ir suprantančia viską iš pusės žodžio.

< Buvęs		Kitas >