„Ko ten?!“ – dažniausias klausimas man pasakius, jog vyksiu į Baltarusiją. Ne, mielieji, ne benzino, ne cigarečių ir ne alkoholio. Viskas daug įdomiau – mokytis :) Kovo 30 d. – balandžio 2 d. grupelė Komfako studentų su dėstytoju Andriumi Kasparavičiumi apsilankė Minske, viešųjų ryšių konferencijoje „PR-kvetka“. Žinoma, ne tik ten.

Ketvirtadienį, kovo 31-ąją, atbildėjus traukiniu į Minską (kelionė tetrunka beveik keturias valandas!), mus pasitiko intensyvi dienos programa :). Įspūdingas buvo apsilankymas portalo Tut.by (kaip Delfi.lt Lietuvoje) redakcijoje: susipažinome ne tik su vietinės žiniasklaidos ypatumais, bet ir realiai pamatėme, kaip ten dirba žmonės (~120 darbuotojų). O ir poilsio zona nereali – įsitaisę didžiulėje erdvėje „išmėtytuose“ sėdmaišiuose, įdėmiai klausėme, kaip redakcijoje komunikuojama.

Lietuvos ambasadoje trumpam vėl sugrįžome į Lietuvą. Keista girdėti lietuviškai kalbančius žmones taip toli nuo namų :). Ambasadoje buvome tikrai šiltai sutikti. Po supažindinimo su Lietuvos ir Baltarusijos santykiais, vietine rinka ir žiniasklaida, neaplenkėme ir pokalbių apie jaunimo laisvalaikį, pigiausius produktus (duona!) ir apie tai, ką geriausia parvežti lauktuvių (šokoladas „Spartak“) :).

„Institute of PR“ – Baltarusijos viešųjų ryšių agentūra. Ne kasdien į tokią papulsi :). Ten apsilankę sužinojome, kad Baltarusijoje egzistuoja ir viešieji ryšiai :). Nors dėl žiniasklaidos ypatumų (dauguma priemonių – valstybinės) ir šalies politinės situacijos bei kultūros ši sritis yra specifinė, tai netrukdo jai vystytis ir augti. Agentūra neužsiima politine komunikacija, tačiau politinis neutralumas nereiškia, kad žiniasklaidai neįdomūs su įvairiomis organizacijomis susiję įvykiai, renginiai ir spaudos konferencijos. Apie tai ji irgi rašo.

Kitą dieną laukė konferencija, kurioje savo projektus pristatė studentai iš įvairių Baltarusijos universitetų ir Vilniaus universiteto (t.y. mes! :) ). Dviejose auditorijose (vienoje – socialinių projektų, kitoje – verslo) buvo pristatyta po 20 skirtingų projektų. Nors konferencija truko ilgai, buvo galima išgirsti įdomių idėjų. Smagu, kad lietuviai stebino visus savo inovatyvumu ir susišlavė daugybę apdovanojimų :). Sveikinam ir džiūgaujam! Buvo pristatyta, kaip tautiečius skatinti kelti trispalves, kovoti su smurtu prieš gyvūnus, rinkti aukas trečiųjų šalių ligoniams ir kt. 

Be visų oficialių susitikimų ir renginių, turėjome ir trumpų, bet įspūdingų baltarusiškų ekskursijų. Organizatoriai studentai labai rūpinosi, kad būtume pavalgę, šio bei to pamatę ir apsipirkę. Pirmąją dieną apsilankėme ant garsiosios Minsko bibliotekos stogo, iš viršaus apžiūrėjome naktinį miestą ir tapome ekspromtu surengto baltarusių muzikinio šou žiūrovais. Po konferencijos baltarusiai į bendrabutį mums atnešė avižinės košės, kurią virėme ir valgėme kaip tikri studentai! Tikri studentai pasižymi dar vienu bruožu – ko nespėja dieną, daro naktį :). Taip ir mes apsilankėme vietiniame naktiniame klube. Paskutinę dieną po konferencijos apdovanojimų greituoju būdu dar buvome pavedžioti po Minsko senamiestį, ir aplakstėme parduotuves suvenyrams, saldumynams ir kosmetikai nusipirkti!

Nors ir trumpa trijų dienų viešnagė, bet įsimintina!

Kažkam tai buvo gera proga „pralaužyti“ rusų kalbos žinias. Kažkam – parodyti, kaip lietuviai gerai „piarina“. Kažkam – pabėgti nuo darbo ir studijų, tuo pačiu pasisemti žinių ir idėjų. Kažkam – suprasti, kaip Lietuvoje gera gyventi. Kažkam – pakeisti požiūrį į Baltarusiją ir jos šiltus žmones, į didingą ir švarų miestą, kuris galbūt anksčiau atrodė užkampis. Bet kokiu atveju – tai tikrai gera proga, ir džiaugiuosi, kad jos nepraleidome :)

< Buvęs		Kitas >