Kiekvienam iš mūsų yra šovusi į galvą mintis, ką gi reiškia tie žodžiai „habil. dr.“ prie dėstytojo pavardės. Aišku, dauguma pasakytų, jog čia nėra nieko sudėtingo – habilituotas daktaras! Tačiau, ar mes numanome, ką reikia atlikti, kad visa tai pasiektume. Visas habilitacijos paslaptis man išdėstė gerbiama mūsų fakulteto dėstytoja bei informacijos ir komunikacijos katedros vedėja Zenona Atkočiūnienė, kuri ne per seniausiai tapo habilituota mokslų daktare.Kada sugalvojote siekti habilituoto mokslų daktaro laipsnio?
Galbūt į šitą klausimą reikėtų atsakyti taip: apie tai nepradedi galvoti, kad to norėtum siekti. Tiesiog pasirinkau mokslinės veiklos kelią – rašiau straipsnius, rengiau mokymo priemones. O paskui ateina toks laikas, kada pamatai, jog tas žinių„krepšelis“ pakankamai pilnas, o tokioje institucijoje kaip Vilniaus universitetas bei kitose aukštosiose mokyklose vertinamos ne tik studijos, bet ypač mokslas: kuo daugiau mes žinosime, kuo daugiau ištyrinėsime, kuo daugiau aprašysime, tuo bus geresnė ir studijų kokybė. Kai pamačiau, jog mano žinių „krepšelis“ pilnas, jau turiu pedagoginį docento vardą, esu apgynusi disertaciją, pagalvojau, kad galbūt galėčiau pretenduoti habilitacijos procedūros atlikimui.
Kokia yra habilitacijos procedūros tvarka?
Nuo 2003 metų Vilniaus universiteto senato nutarimu patvirtinta nauja habilitacijos tvarka. Ji reglamentuoja tam tikrus reikalavimus, kurie yra pakankamai aukšti: žmogus turi būti paskelbęs (toje kryptyje, kurioje dirba) ne mažiau kaip 15 mokslinių straipsnių recenzuojamuose periodiniuose tęstiniuose mokslo leidiniuose ir ne mažiau 5 straipsnių, kurie turi būti publikuoti/ patalpinti? mokslinėse informacijos instituto ir tarptautinėse duomenų bazėse. Vienas iš svarbiausių reikalavimų (jis formaliai nėra įvardintas), kurio laikosi visi fakultetai, yra parengta monografija.
Kokia tema bei kaip vyko Jūsų habilitacija?
Reikėtų iškirti 3 etapus, jog geriau suprastume habilitacijos procedūrą. Pirmasis etapas vyko komunikacijos fakulteto išplėstiniame posėdyje, kurio metu buvo patvirtinta habilitacijos komisijos sudėtis (7 mokslininkai, profesoriai, iš kurių 4 turi būti iš komunikacijos ir informacijos krypties, o 3 turi būti iš kitų sričių).
Antrasis etapas – habilitacijos komisija renkasi į posėdį, kuriame ji išnagrinėja visus dokumentus, patikrina, ar jie atitinka visus reikalavimus, ar jų yra užtektinai, kad būtų galima atlikti habilitacijos procedūrą, paskiria viešo nagrinėjimo vietą ir laiką. Jei nėra parengtos monografijos, kurioje autoriaus indėlis turi būti ne mažesnis nei 10 lankų, tokiu atveju habilitantas turi parengti savo mokslinių darbų apžvalgą. Mano tema buvo „Informacijos ir žinių vadybos aprėptys: kaita, sąveika, taikymas“. Habilitacijos komisijai pateikiau šią apžvalgą bei visų mokslinių darbų „pundą“ ir habilitacijos komisijos posėdyje buvo priimtas sprendimas, jog visi dokumentai atitinka reikalavimus ir aš galiu pereiti į trečiąjį etapą.
Paskutiniojo etapo metu vyksta fakulteto tarybos ir filosofijos tarybos atviras išplėstinis posėdis(yra toks reikalavimas, kad kryptyje turi būti ne mažiau negu 5 profesoriai. Kadangi mūsų fakultete šiuo metu nėra pakankamai profesorių, todėl yra patvirtinta bendra Komunikacijos ir Filosofijos fakultetų tarybų sudėtis, siekiant habilitacijos procedūros). Šiuo trečiuoju etapu įvyko viešas posėdis, kuriame turėjau pristatyti savo atliktus darbus. Kitas atvejis galimas, kai mokslininkas turi perskaityti viešą paskaitą apie savo mokslinių tyrimų rezultatus, tos šakos problemas, plėtros perspektyvas. Yra dar vienas reikalavimas, jog 7 komisijos nariai pasisakytų apie habilitanto atliktus darbus ir tuomet slaptu balsavimu (jame dalyvauja tik habilitacijos komisijos nariai) sprendžiama, ar habilitantas atitinka reikalavimus.
Kuo skiriasi habilitacija nuo daktaro disertacijos?
Skiriasi anksčiau minėta tvarka, kuri įsigaliojo nuo 2003 metų VU. Jokios papildomos disertacijos rengti nereikia, tiesiog privaloma parašyta monografija (ji turi būti išleista ne anksčiau nei prieš metus). Mokslininkas pateikia ją kaip savo darbą ir habilitacijos komisijos nariai žiūri bei analizuoja . Jei monografijos nėra, prašoma parengti atliktų darbų paketą ir parašyti apžvalgą (ne mažiau kaip 1 autorinis lankas), diskutuoti su komisijos nariais bei auditorija (joje gali dalyvauti visi norintys).
Jūsų nuomone, habilitacija yra pasiekimų įrodymas ar kažkas daugiau?
Manau, kad dirbant aukštojoje mokykloje mokslinį darbą, tai yra saviraiška (pritaikant Maslow poreikių piramidę – aukščiausias žmogaus poreikis), pripažinimas sau bei žinoma ir kitų pripažinimas, kad šioje kryptyje atlikai reikšmingų darbų, gebėjai juos apibendrinti, susisteminti bei įnešei savo indėlį į tam tikrą mokslo kryptį. Man kaip asmenybei (ir kaip mokslininkei bei dėstytojai), žinoma, tai yra malonu. Viena yra sakyti, kad kažką darei, o visai kas kita, kai tai yra aprobuota, pripažinta bei įvertinta.
Galbūt ir mes vieną dieną tapsime tokie protingi... O Jums, gerb. hab. dr. Zenona, didžiausios sėkmės!
Galbūt į šitą klausimą reikėtų atsakyti taip: apie tai nepradedi galvoti, kad to norėtum siekti. Tiesiog pasirinkau mokslinės veiklos kelią – rašiau straipsnius, rengiau mokymo priemones. O paskui ateina toks laikas, kada pamatai, jog tas žinių„krepšelis“ pakankamai pilnas, o tokioje institucijoje kaip Vilniaus universitetas bei kitose aukštosiose mokyklose vertinamos ne tik studijos, bet ypač mokslas: kuo daugiau mes žinosime, kuo daugiau ištyrinėsime, kuo daugiau aprašysime, tuo bus geresnė ir studijų kokybė. Kai pamačiau, jog mano žinių „krepšelis“ pilnas, jau turiu pedagoginį docento vardą, esu apgynusi disertaciją, pagalvojau, kad galbūt galėčiau pretenduoti habilitacijos procedūros atlikimui.
Kokia yra habilitacijos procedūros tvarka?
Nuo 2003 metų Vilniaus universiteto senato nutarimu patvirtinta nauja habilitacijos tvarka. Ji reglamentuoja tam tikrus reikalavimus, kurie yra pakankamai aukšti: žmogus turi būti paskelbęs (toje kryptyje, kurioje dirba) ne mažiau kaip 15 mokslinių straipsnių recenzuojamuose periodiniuose tęstiniuose mokslo leidiniuose ir ne mažiau 5 straipsnių, kurie turi būti publikuoti/ patalpinti? mokslinėse informacijos instituto ir tarptautinėse duomenų bazėse. Vienas iš svarbiausių reikalavimų (jis formaliai nėra įvardintas), kurio laikosi visi fakultetai, yra parengta monografija.
Kokia tema bei kaip vyko Jūsų habilitacija?
Reikėtų iškirti 3 etapus, jog geriau suprastume habilitacijos procedūrą. Pirmasis etapas vyko komunikacijos fakulteto išplėstiniame posėdyje, kurio metu buvo patvirtinta habilitacijos komisijos sudėtis (7 mokslininkai, profesoriai, iš kurių 4 turi būti iš komunikacijos ir informacijos krypties, o 3 turi būti iš kitų sričių).
Antrasis etapas – habilitacijos komisija renkasi į posėdį, kuriame ji išnagrinėja visus dokumentus, patikrina, ar jie atitinka visus reikalavimus, ar jų yra užtektinai, kad būtų galima atlikti habilitacijos procedūrą, paskiria viešo nagrinėjimo vietą ir laiką. Jei nėra parengtos monografijos, kurioje autoriaus indėlis turi būti ne mažesnis nei 10 lankų, tokiu atveju habilitantas turi parengti savo mokslinių darbų apžvalgą. Mano tema buvo „Informacijos ir žinių vadybos aprėptys: kaita, sąveika, taikymas“. Habilitacijos komisijai pateikiau šią apžvalgą bei visų mokslinių darbų „pundą“ ir habilitacijos komisijos posėdyje buvo priimtas sprendimas, jog visi dokumentai atitinka reikalavimus ir aš galiu pereiti į trečiąjį etapą.
Paskutiniojo etapo metu vyksta fakulteto tarybos ir filosofijos tarybos atviras išplėstinis posėdis(yra toks reikalavimas, kad kryptyje turi būti ne mažiau negu 5 profesoriai. Kadangi mūsų fakultete šiuo metu nėra pakankamai profesorių, todėl yra patvirtinta bendra Komunikacijos ir Filosofijos fakultetų tarybų sudėtis, siekiant habilitacijos procedūros). Šiuo trečiuoju etapu įvyko viešas posėdis, kuriame turėjau pristatyti savo atliktus darbus. Kitas atvejis galimas, kai mokslininkas turi perskaityti viešą paskaitą apie savo mokslinių tyrimų rezultatus, tos šakos problemas, plėtros perspektyvas. Yra dar vienas reikalavimas, jog 7 komisijos nariai pasisakytų apie habilitanto atliktus darbus ir tuomet slaptu balsavimu (jame dalyvauja tik habilitacijos komisijos nariai) sprendžiama, ar habilitantas atitinka reikalavimus.
Kuo skiriasi habilitacija nuo daktaro disertacijos?
Skiriasi anksčiau minėta tvarka, kuri įsigaliojo nuo 2003 metų VU. Jokios papildomos disertacijos rengti nereikia, tiesiog privaloma parašyta monografija (ji turi būti išleista ne anksčiau nei prieš metus). Mokslininkas pateikia ją kaip savo darbą ir habilitacijos komisijos nariai žiūri bei analizuoja . Jei monografijos nėra, prašoma parengti atliktų darbų paketą ir parašyti apžvalgą (ne mažiau kaip 1 autorinis lankas), diskutuoti su komisijos nariais bei auditorija (joje gali dalyvauti visi norintys).
Jūsų nuomone, habilitacija yra pasiekimų įrodymas ar kažkas daugiau?
Manau, kad dirbant aukštojoje mokykloje mokslinį darbą, tai yra saviraiška (pritaikant Maslow poreikių piramidę – aukščiausias žmogaus poreikis), pripažinimas sau bei žinoma ir kitų pripažinimas, kad šioje kryptyje atlikai reikšmingų darbų, gebėjai juos apibendrinti, susisteminti bei įnešei savo indėlį į tam tikrą mokslo kryptį. Man kaip asmenybei (ir kaip mokslininkei bei dėstytojai), žinoma, tai yra malonu. Viena yra sakyti, kad kažką darei, o visai kas kita, kai tai yra aprobuota, pripažinta bei įvertinta.
Galbūt ir mes vieną dieną tapsime tokie protingi... O Jums, gerb. hab. dr. Zenona, didžiausios sėkmės!
| < Buvęs | Kitas > |
|---|
