Išaušo ta diena, kuomet Lietuvos padangę nušvietė aukštojo mokslo reforma. Daugybė svarstymų, taisymų, protestų... ir 36 374 pasimetę pirmakursiai. Kas? Kaip? Kodėl? Ir už ką? 12 klausimų ir atsakymų apie naująją studijų reformą.
1. Kaip pasikeitė geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo tvarka?
Šiemet stojant reikėjo 3 egzaminų įvertinimų ir 1 metinio dalyko pažymio. Atitinkamai studijų krypčiai vieno egzamino svertinis koeficientas – 0,4, o likusių egzaminų ir metinio pažymio po 0,2. Kaip ir anksčiau buvo pridedami balai olimpiadų nugalėtojams, sportininkams ir kt.
2. Kaip vyksta stojimas į aukštąją mokyklą?
Stojimo tvarka nesikeičia. Stojantieji gali pareikšti 16+16 (universitetuose ir kolegijose) studijų programų pasirinkimų (t.y.: studentas gali parašyti, pvz., 9 universitetines ir 7 kolegines studijų programas, nebelieka atskirų prašymų rašymų). Stojantysis, galintis pagal mokymosi rezultatus pretenduoti į valstybės finansavimą, „krepšelį“ gaus, kai aukštoji mokykla jį priims. Aukštoji mokykla turi teisę nustatyti savo priėmimo tvarką, naudodama koeficientus, suteikdama skirtingą svorį skirtingiems dalykams, organizuodama papildomus egzaminus ar testus. Stojantysis turi pasirinkti rašyti vf (valstybės finansuojamą) ar m (mokamą) vietą, nebelieka dalinai valstybės finansuojamos vietos (4 BSI), kaip būdavo anksčiau. Jei nori, stojantysis 1-uoju numeriu gali rašyti valstybės finansuojamą, o 2-uoju mokamą vietas.
3. Kaip vyksta priėmimas į magistrantūrą?
Buvo planuojama priimti apie 4200 studentų į valstybės finansuojamas magistro studijas. Priėmimo tvarką į magistrantūros studijas, kaip ir anksčiau, nusistato pati aukštoji mokykla. Magistrantūros studijų vietos universitetams paskirstomos pagal jų mokslo (meno) veiklos rezultatus, ateityje – ir gautų „krepšelių“ skaičių.
Šiais metais, kadangi dar nebuvo aišku, kiek krepšelių ateis į konkrečią aukštąją mokyklą, magistro vietos buvo paskirstomos pagal universiteto mokslo (meno) veiklos rezultatus ir studentų tarptautinius mainus. Tarptautinių mainų svoris 15 proc., o mokslo ar meno veiklos – 85 proc.
4. Kiek lėšų valstybė skyrė studijų krepšeliams 2009 m.?
Universitetų ir kolegijų pirmakursių studijoms apmokėti valstybė 2009 m. skyrė 70,4 mln. litų (30 proc. daugiau nei pernai). 21 tūkst. universitetų ir kolegijų pirmakursių gaus „krepšelius“ ir studijuos nemokamai (2008 m. į valstybės finansuojamas vietas buvo priimta 24 tūkst. universitetų ir kolegijų pirmakursių).
Universitetų „krepšeliams“ buvo skirti 51 mln. litų – 11 tūkst. pirmakursių studijuos nemokamai. Studijoms kolegijose – 19,4 mln. litų. 10 tūkst. pirmakursių studijuos nemokamai (liko 1339 neišdalyti studento krepšeliai).
5. Kur bus panaudoti nuo studijų krepšelių likę pinigai (~90 tūkst. litų)?
Nuo neišdalytų studijų krepšelių likusiomis lėšomis bus paremti gabiausi meno programų studentai, kuriems trūko nedaug balų patekti į valstybės finansuojamas studijų vietas.
6. Kaip buvo apskaičiuoti „krepšelių“ dydžiai?
Į krepšelį įskaičiuotas 100% finansavimas: (praėjusiais metais universitetuose pilnai vietas buvo finansuojama tik 47 proc., todėl smarkiai kentėjo studijų kokybė): dėstytojų ir kitų darbuotojų užmokesčiui; reikalingoms prekėms ir paslaugoms; studentams skatinti (stipendijoms).
7. Ką duoda/ duos finansavimas „krepšelio“ principu?
Studentui – pasirinkimo laisvę: studento balsas įtakos aukštųjų mokyklų finansavimą; galimybes studijuoti geriausiose programose ir gauti didesnę stipendiją;
Dėstytojui – galimybes daugiau uždirbti, dėstyti labiau motyvuotiems studentams (net 70-80 proc. krepšelio dydžio sudaro lėšos dėstytojų atlyginimams);
Aukštajai mokyklai – paskatas labiau orientuotis į kokybę ir daugiau lėšų studijų programų tobulinimui.
8. Kada bus perskaičiuojamos valstybės finansuojamos vietos?
Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka valstybės finansuojamoje vietoje studijuojantis studentas po pirmųjų dviejų studijų metų, o ištęstinių studijų atveju – pabaigęs pusę studijų programos, netenka valstybės finansavimo studijoms, jeigu atitinkamo laikotarpio jo studijų rezultatų vidurkis yra daugiau kaip 20 procentinių punktų mažesnis negu universiteto atitinkamos studijų programos ir formos to paties kurso studijuojančiųjų atitinkamo laikotarpio studijų rezultatų vidurkis.
9. Ar galės studijų kokybe nusivylę studentai (įstoję į valstybės finansuojamą vietą) po pusmečio keisti studijų programą?
Taip, 2009 m. spalio 7d. Vyriausybė nutarė leisti valstybės finansuojamose vietose besimokantiems studentams po vieno studijų pusmečio pereiti į kitą studijų programą ar kitą aukštąją mokyklą. Kartu jie išsineštų savo „studento krepšelį“. Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) siūlymu pakeisti studijų kryptį neturintiems skolų ir egzaminus išlaikiusiems studentams būtų leidžiama po pusmečio, o rezidentūros studentams – po metų. Kaip Vyriausybės posėdyje kalbėjo švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, jei tos studijų programos, į kurią pereinama, kaina bus didesnė nei tos, kuri paliekama, skirtumą turės padengti pats studentas. Anot jo, toks sprendimas paskatins konkurenciją – studijų kokybe nusivylusiems studentams bus suteikta galimybė pasirinkti, jų nuomone, geresnės kokybės studijas.
10. Kokiu atveju bus grąžinamos lėšos studijoms?
Valstybės studijoms skirtas lėšas arba jų dalį turės grąžinti studentai, pašalinti iš aukštosios mokyklos dėl nepažangumo, taip pat asmenys, nutraukę studijas savo noru vėliau nei pirmąjį semestrą, jeigu laiku nebaigė semestro ir turi akademinių skolų.
Pašalinti iš aukštosios mokyklos ar nutraukę studijas savo noru asmenys turės grąžinti vieno semestro valstybės finansuojamos studijų kainos dydžio mokestį. Šis mokestis negali būti didesnis nei 30 bazinių socialinių išmokų (BSI) pirmajai studijų pakopai, 50 BSI – antrajai studijų pakopai ir pedagogų rengimo programoms, 70 BSI – trečiajai studijų pakopai ir rezidentūrai. Šiuo metu bazinė socialinė išmoka yra 130 litų.
Nuo valstybės lėšų už studijas grąžinimo bus atleisti neįgalieji ir asmenys, baigę semestrą nustatytu laiku ir be akademinių skolų bei nustatyta tvarka pranešę aukštajai mokyklai apie studijų nutraukimą. Valstybės biudžeto lėšų už studijas grąžinimo tvarka įsigalios 2010 m. vasario 1 d. Lėšų grąžinimą administruos Valstybinis studijų fondas.
11. Kada reikia sumokėti įmoką už studijas į valstybės nefinansuojamą vietą įstojusiems studentams?
Priimtieji į pirmosios ir antrosios pakopos pirmo kurso valstybės nefinansuojamas studijų vietas, metinę studijų kainą už pirmąjį semestrą (t.y. pusę metinės studijų kainos) sumoka per 5 darbo dienas po studijų sutarties pasirašymo dienos.
12. Kokios paskolos teikiamos studentams?
Valstybės remiamos paskolos (paskolos gavėjui, pagal sutarties sąlygas nustatytą laikotarpį nesumokėjus paskolos įmokos, kredito įstaigos reikalavimu šią įmoką apmoka Fondas ir teismo tvarka ją išieško iš paskolos gavėjo):
– paskolą studijų kainai sumokėti (šios paskolos suma per vienus studijų metus negali viršyti studento už studijų metus mokamos studijų kainos ar jos dalies);
– paskolą gyvenimo išlaidoms (šios paskolos suma per vienus studijų metus negali viršyti teisės aktų nustatytos bazinės socialinės išmokos 50 dydžių (bazinė socialinė išmoka nuo 2009-01-01 yra 130 Lt);
– paskolą dalinėms studijoms pagal tarptautines (tarpžinybines) sutartis (šios paskolos suma per vienus studijų metus negali viršyti 60 BSI dydžių (7800 Lt)).
Valstybės paskolos studijų įmokai mokėti (520 Lt). Valstybės paskolų teikimo sąlygos iš esmės nesikeičia. Šios paskolos prašymai–anketos pateikiamos ir sutartys bus pasirašomos Lietuvos valstybiniame mokslo ir studijų fonde (nuo 2010 m. Valstybiniame studijų fonde).
Plačiau apie paskolas skaitykite www.vmsfondas.lt (Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas).
Parengta remiantis: www.smm.lt, www.mokslas.lt, www.vmsfondas.lt, http://www.lamabpo.lt, www.vu.lt.
Šiemet stojant reikėjo 3 egzaminų įvertinimų ir 1 metinio dalyko pažymio. Atitinkamai studijų krypčiai vieno egzamino svertinis koeficientas – 0,4, o likusių egzaminų ir metinio pažymio po 0,2. Kaip ir anksčiau buvo pridedami balai olimpiadų nugalėtojams, sportininkams ir kt.
2. Kaip vyksta stojimas į aukštąją mokyklą?
Stojimo tvarka nesikeičia. Stojantieji gali pareikšti 16+16 (universitetuose ir kolegijose) studijų programų pasirinkimų (t.y.: studentas gali parašyti, pvz., 9 universitetines ir 7 kolegines studijų programas, nebelieka atskirų prašymų rašymų). Stojantysis, galintis pagal mokymosi rezultatus pretenduoti į valstybės finansavimą, „krepšelį“ gaus, kai aukštoji mokykla jį priims. Aukštoji mokykla turi teisę nustatyti savo priėmimo tvarką, naudodama koeficientus, suteikdama skirtingą svorį skirtingiems dalykams, organizuodama papildomus egzaminus ar testus. Stojantysis turi pasirinkti rašyti vf (valstybės finansuojamą) ar m (mokamą) vietą, nebelieka dalinai valstybės finansuojamos vietos (4 BSI), kaip būdavo anksčiau. Jei nori, stojantysis 1-uoju numeriu gali rašyti valstybės finansuojamą, o 2-uoju mokamą vietas.
3. Kaip vyksta priėmimas į magistrantūrą?
Buvo planuojama priimti apie 4200 studentų į valstybės finansuojamas magistro studijas. Priėmimo tvarką į magistrantūros studijas, kaip ir anksčiau, nusistato pati aukštoji mokykla. Magistrantūros studijų vietos universitetams paskirstomos pagal jų mokslo (meno) veiklos rezultatus, ateityje – ir gautų „krepšelių“ skaičių.
Šiais metais, kadangi dar nebuvo aišku, kiek krepšelių ateis į konkrečią aukštąją mokyklą, magistro vietos buvo paskirstomos pagal universiteto mokslo (meno) veiklos rezultatus ir studentų tarptautinius mainus. Tarptautinių mainų svoris 15 proc., o mokslo ar meno veiklos – 85 proc.
4. Kiek lėšų valstybė skyrė studijų krepšeliams 2009 m.?
Universitetų ir kolegijų pirmakursių studijoms apmokėti valstybė 2009 m. skyrė 70,4 mln. litų (30 proc. daugiau nei pernai). 21 tūkst. universitetų ir kolegijų pirmakursių gaus „krepšelius“ ir studijuos nemokamai (2008 m. į valstybės finansuojamas vietas buvo priimta 24 tūkst. universitetų ir kolegijų pirmakursių).
Universitetų „krepšeliams“ buvo skirti 51 mln. litų – 11 tūkst. pirmakursių studijuos nemokamai. Studijoms kolegijose – 19,4 mln. litų. 10 tūkst. pirmakursių studijuos nemokamai (liko 1339 neišdalyti studento krepšeliai).
5. Kur bus panaudoti nuo studijų krepšelių likę pinigai (~90 tūkst. litų)?
Nuo neišdalytų studijų krepšelių likusiomis lėšomis bus paremti gabiausi meno programų studentai, kuriems trūko nedaug balų patekti į valstybės finansuojamas studijų vietas.
6. Kaip buvo apskaičiuoti „krepšelių“ dydžiai?
Į krepšelį įskaičiuotas 100% finansavimas: (praėjusiais metais universitetuose pilnai vietas buvo finansuojama tik 47 proc., todėl smarkiai kentėjo studijų kokybė): dėstytojų ir kitų darbuotojų užmokesčiui; reikalingoms prekėms ir paslaugoms; studentams skatinti (stipendijoms).
7. Ką duoda/ duos finansavimas „krepšelio“ principu?
Studentui – pasirinkimo laisvę: studento balsas įtakos aukštųjų mokyklų finansavimą; galimybes studijuoti geriausiose programose ir gauti didesnę stipendiją;
Dėstytojui – galimybes daugiau uždirbti, dėstyti labiau motyvuotiems studentams (net 70-80 proc. krepšelio dydžio sudaro lėšos dėstytojų atlyginimams);
Aukštajai mokyklai – paskatas labiau orientuotis į kokybę ir daugiau lėšų studijų programų tobulinimui.
8. Kada bus perskaičiuojamos valstybės finansuojamos vietos?
Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka valstybės finansuojamoje vietoje studijuojantis studentas po pirmųjų dviejų studijų metų, o ištęstinių studijų atveju – pabaigęs pusę studijų programos, netenka valstybės finansavimo studijoms, jeigu atitinkamo laikotarpio jo studijų rezultatų vidurkis yra daugiau kaip 20 procentinių punktų mažesnis negu universiteto atitinkamos studijų programos ir formos to paties kurso studijuojančiųjų atitinkamo laikotarpio studijų rezultatų vidurkis.
9. Ar galės studijų kokybe nusivylę studentai (įstoję į valstybės finansuojamą vietą) po pusmečio keisti studijų programą?
Taip, 2009 m. spalio 7d. Vyriausybė nutarė leisti valstybės finansuojamose vietose besimokantiems studentams po vieno studijų pusmečio pereiti į kitą studijų programą ar kitą aukštąją mokyklą. Kartu jie išsineštų savo „studento krepšelį“. Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) siūlymu pakeisti studijų kryptį neturintiems skolų ir egzaminus išlaikiusiems studentams būtų leidžiama po pusmečio, o rezidentūros studentams – po metų. Kaip Vyriausybės posėdyje kalbėjo švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, jei tos studijų programos, į kurią pereinama, kaina bus didesnė nei tos, kuri paliekama, skirtumą turės padengti pats studentas. Anot jo, toks sprendimas paskatins konkurenciją – studijų kokybe nusivylusiems studentams bus suteikta galimybė pasirinkti, jų nuomone, geresnės kokybės studijas.
10. Kokiu atveju bus grąžinamos lėšos studijoms?
Valstybės studijoms skirtas lėšas arba jų dalį turės grąžinti studentai, pašalinti iš aukštosios mokyklos dėl nepažangumo, taip pat asmenys, nutraukę studijas savo noru vėliau nei pirmąjį semestrą, jeigu laiku nebaigė semestro ir turi akademinių skolų.
Pašalinti iš aukštosios mokyklos ar nutraukę studijas savo noru asmenys turės grąžinti vieno semestro valstybės finansuojamos studijų kainos dydžio mokestį. Šis mokestis negali būti didesnis nei 30 bazinių socialinių išmokų (BSI) pirmajai studijų pakopai, 50 BSI – antrajai studijų pakopai ir pedagogų rengimo programoms, 70 BSI – trečiajai studijų pakopai ir rezidentūrai. Šiuo metu bazinė socialinė išmoka yra 130 litų.
Nuo valstybės lėšų už studijas grąžinimo bus atleisti neįgalieji ir asmenys, baigę semestrą nustatytu laiku ir be akademinių skolų bei nustatyta tvarka pranešę aukštajai mokyklai apie studijų nutraukimą. Valstybės biudžeto lėšų už studijas grąžinimo tvarka įsigalios 2010 m. vasario 1 d. Lėšų grąžinimą administruos Valstybinis studijų fondas.
11. Kada reikia sumokėti įmoką už studijas į valstybės nefinansuojamą vietą įstojusiems studentams?
Priimtieji į pirmosios ir antrosios pakopos pirmo kurso valstybės nefinansuojamas studijų vietas, metinę studijų kainą už pirmąjį semestrą (t.y. pusę metinės studijų kainos) sumoka per 5 darbo dienas po studijų sutarties pasirašymo dienos.
12. Kokios paskolos teikiamos studentams?
Valstybės remiamos paskolos (paskolos gavėjui, pagal sutarties sąlygas nustatytą laikotarpį nesumokėjus paskolos įmokos, kredito įstaigos reikalavimu šią įmoką apmoka Fondas ir teismo tvarka ją išieško iš paskolos gavėjo):
– paskolą studijų kainai sumokėti (šios paskolos suma per vienus studijų metus negali viršyti studento už studijų metus mokamos studijų kainos ar jos dalies);
– paskolą gyvenimo išlaidoms (šios paskolos suma per vienus studijų metus negali viršyti teisės aktų nustatytos bazinės socialinės išmokos 50 dydžių (bazinė socialinė išmoka nuo 2009-01-01 yra 130 Lt);
– paskolą dalinėms studijoms pagal tarptautines (tarpžinybines) sutartis (šios paskolos suma per vienus studijų metus negali viršyti 60 BSI dydžių (7800 Lt)).
Valstybės paskolos studijų įmokai mokėti (520 Lt). Valstybės paskolų teikimo sąlygos iš esmės nesikeičia. Šios paskolos prašymai–anketos pateikiamos ir sutartys bus pasirašomos Lietuvos valstybiniame mokslo ir studijų fonde (nuo 2010 m. Valstybiniame studijų fonde).
Plačiau apie paskolas skaitykite www.vmsfondas.lt (Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas).
Parengta remiantis: www.smm.lt, www.mokslas.lt, www.vmsfondas.lt, http://www.lamabpo.lt, www.vu.lt.
| < Buvęs | Kitas > |
|---|
