Nuostabiai lietingas rytas atsigręžti. Tik ne pasivaikščiojimui po prisiminimų melancholišką muziejų – ne, šiandien kiekviena vasarėjanti diena mums šnabžda ką kita – artėja lemtingieji antrieji metai po aukštojo mokslo reformos.

Paskutinis sakinys nuskambėjo grėsmingai – tie praėję 2 metai reiškia, jog bus perskirstyti studentų krepšeliai ir studentai, gaunantys valstybės finansavimą studijoms, gali jo netekti. Taip atsitiks, jei atitinkamo laikotarpio jo studijų rezultatų vidurkis bus daugiau kaip 20 procentinių punktų mažesnis nei aukštosios mokyklos atitinkamos studijų programos ir formos to paties kurso studijuojančiųjų atitinkamo laikotarpio studijų rezultatų vidurkis. Pavyzdžiui, jei viso kurso pažymių vidurkis 7, finansavimo neteks studentas, turintis mažesnį nei 5,6 pažymių vidurkį. Nesenai buvo išleisti studentų rotacijos patikslinimai: „[…] patikslinta, kokį svorį skaičiuojant studijų vidurkį turės akademinės skolos. Jei rotacijos metu skaičiuojant semestro vidurkį asmuo turės nors vieną akademinę skolą, jo viso semestro vidurkis bus prilygintas nuliui. Tačiau vedant bendrą kurso vidurkį, nuliu bus įvertintas tik pats dalykas su akademine skola. Pirmiausia bus atskirai apskaičiuotas kiekvieno semestro vidurkis, po to vedamas bendras dviejų studijų metų vidurkis.“ Tai reiškia, turint nors vieną akademinę skolą, studento pažymių vidurkis gali sumažėti nuo 1,25 iki 2,5 balo, o tuo tarpu viso kurso vidurkis bus skaičiuojamas su reikšme 0 tik už neišlaikyto dalyko egzamino pažymį. Todėl dėl šio patikslinimo, atsiranda didesnė tikimybė studentams prarasti studijų krepšelį.

Taip pat patikslintas ir akademinės skolos apibrėžimas: „Kaip nustato Mokslo ir studijų įstatymas, neišlaikęs egzamino ar įskaitos studentas turi teisę vieną kartą nemokamai pakartoti atsiskaitymą aukštosios mokyklos nustatyta tvarka. Kai studentas neišlaiko ir pakartotinio atsiskaitymo, tai laikoma akademine skola.“
 

Tačiau dėl šių rekomendacinio pobūdžio pakeitimo, naujai išrinktas Vilniaus universiteto studentų atstovybės prezidentas A. Varanauskas teigia, kad triukšmo kelti nereikėtų: „Ministerija pasirinko atnaujinti savo rekomendacijas, bet tikrai labai netinkamu laiku. Likus 3 savaitėms iki sesijos šis sprendimas studentų bendruomenėje iškėlė daugiau klausimų ir pykčio nei davė atsakymų. Manau, kad rekomendacijos neužtikrins siekiamų tikslų įgyvendinimo, tai yra neprivers studentų labiau stengtis paskutinėmis savaitėmis. Dar blogiau – laukinės rinkos konkurencija gali paskatinti studentų akademinį nesąžiningumą“.
 

Valstybės finansavimo netekęs asmuo už studijas turės mokėti aukštosios mokyklos nustatytą studijų kainą. Komunikacijos fakultete studijų kainos panašios – apie 4000 litų.

Brangiausios studijos Komunikacijos fakultete – žurnalistikos – 5690 lt, tuo tarpu visame Vilniaus universitete kainos svyruoja nuo 3892 lt iki 12080 lt. Tokios sumos, esant minimaliam darbo užmokesčiui 800 lt, skamba absurdiškai. O dar peržiūrėjus siūlomų paskolų palūkanų normas (http://www.vsf.lt/lt/valstybes-remiamos-paskolos)
 

Kitas dalykas toks, kad aukštojo mokslo įstatymas (http://www.smm.lt/ti/docs/istatymai/MSI.pdf) 70-tame straipsnyje, 7-tame punkte nurodo, jog: „Valstybės finansavimo netekęs asmuo už studijas turi mokėti aukštosios mokyklos nustatytą studijų kainą, o jo valstybės finansuojamą vietą užima geriausiai valstybės nefinansuojamoje vietoje besimokantis asmuo.“ Tačiau niekur nenumatyta tokia situacija, kai visi kurso studentai mokosi valstybės finansuojamose vietose arba finansavimo netenka didesnis skaičius studentų nei yra krepšelių neturinčiųjų. Kas užima jo vietą, jei studentas netenka finansavimo ir daugiau už mokslą mokančiųjų nėra, išlieka klausimu.
 

Nors ir praėjo 2 metai, aukštojo mokslo reformos spragų išlikę nemažai, todėl išvadas daryti sunku. Kaip yra pasakęs J. Erlickas, Lietuvoje dažnai girdėt skundžiantis: tokie dalykai Europoj neįsivaizduojami! O džiaugtis reiktų, kad mes vieninteliai, reiktų puoselėt išskirtines savybes. Deja, tik aukščiausi pareigūnai tai supranta.