Šiuo metu prodekanės studijų reikalams vietą užimanti docentė Zenona Atkočiūnienė taip pat yra tarp kandidatų į dekano postą. Ji mano, jog prie fakulteto raidos ir tobulinimo turi prisidėti kiekvienas iš mūsų, o fakulteto vadovas – dekanas yra jėga, suvienijanti žmones ir idėjas vardan bendrų tikslų ir sprendimų.

Kas lėmė Jūsų apsisprendimą dalyvauti KF dekano rinkimuose?

Mano kandidatūrą pasiūlė Informacijos ir komunikacijos katedros kolektyvas. Bet toks formalus atsakymas neparodytų visų tikrųjų apsisprendimo dalyvauti KF dekano rinkimuose priežasčių.

Išankstinės, puoselėtos siekiamybės tapti KF dekane neturėjau. Vykstant rinkiminei kampanijai fakultete, kaip jau minėjau, mane iškėlė padalinys – pasitikėjo, pasitikėjimą argumentavo, tuomet pagalvojau, o kodėl gi ne: turiu patyrimą, pasiūlymų, kaip KF galėtų tapti žinomas ir matomas ne tik išore, o ir patrauklus, savas, jaukus joje dirbančiai bendruomenei.

Dekano rinkimuose dalyvauju ne tik suprasdama didelį dalies Komunikacijos fakulteto darbuotojų nerimą ir rūpestį dėl fakulteto ateities. Eidama į rinkimus, siekdama vadovo pozicijos, galvoju ir apie tai, koks galėtų ir turėtų būti Komunikacijos fakultetas, ką būtų galima, o ką jau ir reikėjo padaryti.

Darbas Informacijos ir komunikacijos katedroje, bendravimas su kolegomis, užsienio partneriais, dalyvavimas projektinėje veikloje suteikė ir idėjų, ir stimulų fakulteto ateities projektavimui. Matau kitokį fakultetą – modernesnį, atviresnį, draugiškesnį tiek studentui, tiek darbuotojui. Taip pat matau ir dalies fakultete dirbančių žmonių pritarimą, palaikymą, todėl ir nusprendžiau dalyvauti KF dekano rinkimuose.

Kaip manote, ar Jūsų dabartinės prodekanės pareigos nėra šioks toks privalumas kandidatuojant? O gal tai labiau trūkumas?

Ir privalumas, ir trūkumas. Manau, kad tai pakankamai didelė patirtis, kuri gali būti sėkmingai panaudota tiek vykdant fakulteto kasdienius darbus, tiek žvelgiant į fakulteto strateginę raidą, kuri visai neblogai išguldyta KF strateginiame plane.

Prodekanės pareigų privalumu yra tai, kad žinau realią fakulteto organizuojamų ir vykdomų studijų padėtį, matau ir suvokiu, ko reikia veiksmingesniam, kokybiškesniam prodekano studijoms darbui, suprantu, kokia svarbi ir reikalinga dekano patirtis, domėjimasis studijų sritimi. Be to, eidama šias pareigas, gaunu ir daugiau informacijos apie bendrą fakulteto padėtį.

Prodekanės darbas ne tik leidžia, bet ir reikalauja užmegzti ryšius su kitų fakultetų dekanais, prodekanais, kitų aukštųjų mokyklų dėstytojais, socialiniais partneriais. Dar vienas privalumas – galimybė bendrauti ir tiesiogiai dirbti ne su vienos katedros ar instituto, o su visais fakulteto darbuotojais. Ši galimybė leidžia įvertinti fakulteto intelektinį kapitalą, suvokti fakulteto galimybes.

Šios galimybės nusveria nedidelį trūkumą – prodekano studijoms darbo vertinimo ypatumus. Vertinama tik viešai matoma prodekano darbo veikla, neįvertinama tai, prie ko dirbama nuolatos, kas yra tikru galvos skausmu ir buvimo fakultete nuolat, neskaičiuojant darbo valandų, priežastimi.

Kokia turėtų būti fakulteto „galva“? Ar tam reikalingos išskirtinės asmeninės savybės, vadovavimo įgūdžiai, o gal visa tai gali duoti gera dekano komanda?

Manyčiau, kad reikia ir asmeninių savybių, ir komandos. Dažnai sakoma, kad organizacijos sėkmę lemia vadovo asmenybė, jo kompetencija, įžvalgumas, atvirumas pokyčiams, mokėjimas išklausyti, bendruomenės telkimas išsikeltiems tikslams realizuoti. Bet juk viso to nepadarysi vienas. Gera komanda – didelė sėkmės dalis, o jei dar ir bendruomenė aktyvi, kūrybinga ir pritaria tavo siekiams, tai sėkmė ranka pasiekiama.

Šiandien kiekvienas vadovas turi siekti stiprios komandos, tokiu būdu koncentruoti kompetenciją, kuri užtikrintų ne tik tinkamą veiklos tęstinumą, jos kokybišką kaitą, bet ir ugdytų lyderius, ateities vadovus.

Kaip apibūdintumėte esamą KF valdymo ir veikimo politiką? Ar KF yra pakankamai lankstus bei gebantis prisitaikyti prie visuomenės poreikių universiteto padalinys?

Kaip fakulteto prodekanei kiek neetiška vertinti esamą KF valdymo ir veikimo politiką, nes už ją, daugiau ar mažiau, esu atsakinga. Viena galiu pasakyti, nesu ja patenkinta ir pagal galimybes sieksiu pokyčių.

Apie tai, kas nuveikta, galėčiau pasakyti, kad tobulėti tikrai turime kur. Iš strateginio KF plano matyti, kad studijose ir moksle ne visur galime padėti pliusus. Reikia keisti požiūrį į projektinę veiklą, e-mokymą, studijų kokybę, partnerystę siekiant verslumo, dėstytojų kvalifikacijos kėlimą ir kt.

Šiandien KF nėra pakankamai lankstus. Tačiau tokį nelankstumą lemia ne tik vidinės fakulteto nuostatos. Fakultetas neveikia tuštumoje, jo veiklai svarbus aukštojo mokslo, studijų reglamentavimas tiek VU, tiek valstybiniu lygiu. Saviveikla ir per didelis lankstumas šioje srityje labai pavojingi. Fakultetui studijų srityje netrūksta visuomeninių pokyčių pajautos, visuomenės poreikio supratimo, realaus požiūrio ir galimybių vertinimo.

Kaip mūsų fakultetas vertinamas iš šalies? Ar jo įvaizdis (komunikacijos ir informacijos) atitinka rengiamas specialybes? Ar esamos specialybės tenkina besiformuojančią informacinę (virtualią) visuomenę?

KF neturi tokio įvaizdžio ir tokio vertinimo, kokio yra vertas. Fakultete yra susiformavusios labai stiprios tradicinių komunikacijos ir informacijos mokslų sričių – knygotyros, bibliografijos, bibliotekininkystės mokslinės mokyklos. Formuojasi stiprus komunikacijos teorinėmis problemomis, informacijos ir žinių ekonomikos, informacijos vadybos teoriniais ir praktiniais taikymais užsiimančių mokslininkų kolektyvas.

Fakulteto siūlomos ir vykdomos studijų programos yra itin paklausios, dauguma – šiuolaikiškos, dėstytojų kolektyvas kvalifikuotas, pakankamai stabilus. Rengiame žurnalistus, ryšių su visuomene specialistus, kurie įgyja gebėjimus ir sėkmingai dirba, kurdami įvaizdį kitiems. Tačiau KF įvaizdžio formavime tikrai nepakankamai skiriame dėmesio. Tai vienas iš svarbiausių uždavinių, kad fakultetas būtų žinomas, matomas, apie jį būtų rašoma. O pranešti svarbias, mūsų fakulteto vertę parodančias žinias, tikrai turime apie ką. Bakalauro studijų programos – VIV, Informologija, Leidyba, magistrantūros studijų programos RSV, KM yra vienos sėkmingiausių VU ir patenka į VU Top 10.

Fakulteto studijų programų atitiktis visuomenės kaitai negali būti vertinama vienareikšmiškai. Nereikėtų absoliutinti ateities, idealių siekiamybių. Juk ne mažiau svarbios ir tos kompetencijos, kurių darbo rinkai reikia šiandien, rytoj. Tačiau taip pat reikia pripažinti ir tai, kad visuomenės socialinės raidos keičiama ekonomika, kultūra, politika ir kitos sritys reikalauja naujų žinių, naujų gebėjimų ir naujų kompetencijų, kurias pagal galimybes ir jų svarbumo suvokimą bandoma formuoti fakulteto studijų programose. Daugumos fakulteto studijų programų siekis ir yra ne tik šiandienos darbo rinkos poreikius atitinkančių kompetencijų, bet ir su informacijos svarbos suvokimu, informacijos, žinių ekonomikos radimusi susijusių žinių, kompetencijų teikimas. Visi šie svarbūs dalykai ir turėtų būti kitokio fakulteto įvaizdžio formavimo pagrindas.

Kokias fakulteto problemas įžvelgiate? Ar turite viziją, ką reikėtų keisti?

Fakulteto veikloje yra tiek teigiamų, tiek probleminių aspektų. Norėčiau pastebėti, kad fakulteto veiklos ir ateities vizijos kūrimas nėra vieno asmens teisė ir pareiga, fakultetas turi būti toks, kokio reikia jame dirbantiems, studijuojantiems, toks, kokio reikia visuomenei. Vadovo misija yra suderinti skirtingus interesus, pasiūlyti strategiją, veiksmų planą ir užtikrinti tikslų pasiekimą.

Todėl ir fakulteto veiklos problemų vertinimas, fakulteto veiklos pokyčių siekis ir vizija, kuriuos fakulteto bendruomenei – studentams ir darbuotojams, pristatysiu kartu su kitais pretendentais, yra atviri visų padalinių pedagogų ir mokslininkų, studentų pasiūlymams. Fakultetą reikia kurti visiems kartu, tik toks fakultetas bus stiprus.

Kokie turėtų būti dekano ir apskritai fakulteto vadovybės santykiai su studentais? Kaip vertinate dabartinę situaciją?