KAS? Kuratorių atranka naujiesiems mokslo metams. KADA? Anketą reikia užpildyti ir atnešti į KF atstovybę arba atsiųsti adresu Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo elektroninių šiukšlių. Norėdami jį matyti, turite įjungti Javascript. iki balandžio 11 dienos. (Anketą jau turėjote gauti elektroniniu paštu, o jeigu netyčia ištrynėte, galite ją rasti čia.) KODĖL? O tikrai. Kodėl? Prisiminkite savo pirmąją dieną universitete. Aplinkui nepažįstami veidai, nauja ir svetima erdvė, paskaitos, smarkiai besiskiriančios nuo pamokų, ir begalė akademinių bei kitokių klausimų, į kuriuos atsakymo nežinai. Tokiomis akimirkomis padeda geriausi draugai – kuratoriai.

Dauguma mėgsta juos vadinti fuksų mamomis ir tėčiais. Iš dalies, tai tiesa, nes kuratoriai padeda apsiprasti ir nepasimesti naujoje aplinkoje, integruotis į naują bendruomenę, supažindina tiek su studentišku gyvenimu, tiek su visais akademiniais universiteto dalykais, pačiu fakultetu, jo struktūra bei taisyklėmis.

Jeigu esi pareigingas ir atsakingas, turi koordinuojamo ar vadovaujamo darbo patirties ir stiprią motyvaciją padėti pirmakursiams susigaudyti naujajame jų gyvenimo etape (juk taip kalba visi mokytojai juos išlydėdami iš mokyklos) be užmokesčio – drąsiai dalyvauk. Anot būsimųjų kuratorių koordinatorės Ievos Šumskaitės, atranka nebus baisi: vyks pokalbis, kuris ir lems, kas taps naujaisiais kuratoriais. Kiekviena specialybė turės 2 kuratorius, nes suvaldyti 40-ies žmonių grupę tikrai nėra lengva.

Dvejoji, ar verta? Paprašėme buvusių kuratorių pasidalinti savo įspūdžiais, ir jie tikrai turėjo, ką papasakoti.

Raminta (Leidyba)   Aišku, galėčiau pradėt pasakot, kokia nereali yra fuksų stovkė (į kurią kuratorius neabejotinai patenka), kaip smagu, kai rugsėjį žingsniuoji univero koridorium ir vis nauji nematyti veidai su tavim sveikinasi, o tu tik kvailai šypsaisi ir prieš „labas“ dar apsisuki apie savo ašį tris kartus, kad įsitikintum, jog būtent tau šie jaunuolių žodžiai ir žvilgsniai skirti :)). O kaip komiška sėdėt rugsėjo pirmą ant pievos ir bandyt vienu ypu įsimint visus trisdešimt kažkiek vardų. Veidų. Asmenybių. Ir kartais pasirodo, kad misija netgi įmanoma!

Iš savo, kaip kuratorės, patirties, kurią vadinu neįkainojama, sakau, jog labai džiaugiuosi, galėjusi padėti pirmakursiams. Širdį glosto, kad kai kurie ir dabar mane tebevadina „mama“ :).

Jolita (VIV)   Būti kuratoriumi yra įdomi ir tuo pačiu atsakinga veikla, nes nuo tavęs ir tavo partnerio (-ės) priklauso, kaip fuksai įsilies į komfako šeimą. Būdama kuratore, bendravau su įvairiausiais žmogučiais, o tai ugdė mano toleranciją ir pakantumą kitiems – juk būna įvairių žmonių, o bendrauti reikia su visais be išimčių :) Iš pradžių, ypač fuksų stovyklos pradžioje, buvo baisoka, nežinojau, kokie bus fuksiukai ir kaip seksis su jais bendrauti.

Kuratoriai naujai „iškeptiems“ studentams pirmomis dienomis yra tikrai didelis autoritetas, tad ant pečių gula nemaža atsakomybė – nepamiršti pakalbėt apie paskaitas ar stipendijas, komfaką aprodyt ir, žinoma, juos surišti. Labiausiai turbūt įsiminė fuksų stovykla, kurioje buvo tikrai smagu: nauji žmonės, pramogos, įvairios užduotys, socialiniai vakarai. (Kokiam žmogui patartum tapti kuratoriumi?) Pretenduok į kuratorius, jei esi drąsus, pasitiki savo jėgomis bei trokšti naujų patyrimų ir naujų pažinčių. Pamiršk kuratoriavimą, jei bijai kalbėti su nepažįstamais žmonėmis, manai, kad kuratoriavimas – tai tik pasilinksminimai su fuksais, nesi pasirengęs skirti nemažai dėmesio, ypač rugsėjo pradžioje, naujiesiems studentams. Būk aktyvus ir parodyk ir kitiems, kad komfakas tikrai priot! :).

Ieva (Informologija) Man labai patiko būti kuratore, nors darbas ir nėra iš lengvųjų, labai atsakingas – nuo tavęs labai priklauso, kaip fuksas jausis naujoje aplinkoje. Savaime suprantama, turi ir pati grupė susibendrauti, taigi su kita kuratore darydavom fuksų susitikimus po paskaitų, ir būdavo labai linksma :). Jei sakoma, kad kuratoriai yra fuksų mamos ir tėčiai, tai kuratoriams fuksai yra vaikai, iš kurių kiekvieną vienodai myli ir stengiesi tinkamai pasirūpinti (na, aš tikiuosi, kad mums su kolege pavyko tai padaryti :) ).

Tomas (Archyvistika) Kuratoriaus darbas, pirmiausia, naudingas tuo, kad tikrai pasijauti esantis VU bendruomenės dalimi – ne vien tuo, kad eini į paskaitas ir po jų toliau užsiimi savais reikalais. Viskas šiek tiek pasikeičia. Domiesi tuo, kas sups tavo būsimus pirmakursius. Tokiu būdu atsirado atsakomybė, jog studijuodamas privalai žinot, kas dedasi tavo universitete. Manau, kiekvienas turėtų būti apsišvietęs, tada ir atstovybėms būtų mažiau darbo :).

Man tiek ruošimasis kuravimui, tiek pats kuravimas paliko daug įspūdžių. Be galo smagu sėdint ant pievos aptarinėt, ką ir kaip turėsim daryt, ką turim žinot, išmokt.O ką jau kalbėt apie tai, kad prasidėjus fuksų stovyklai, pamatai tiek daug šviežių žmonių, kuriems tu reikalingas kaip oras :). Gaila tik, kad tas ryšys nutrūksta prabėgus šiek tiek laiko, bet tikiu, kad įsivažiuot jiems padėjau, nors sunkiausia buvo per rugsėjo pirmąją, kai turėjom nemažai laiko leisti kartu su būsimais pirmakursiais, o nebesugalvojom, kaip juos užimti – buvo truputį tragiška... Kaip bebūtų, manau, kuratoriui turi patikti bendrauti su žmonėm, norėti jiems padėti, nebijoti paaukoti vasaros besiruošiant, nebūti užsikrovus papildomom veiklom ir šiaip būt fainam :). Peace.

Eglė (Bibliotekininkystė ir informacija) Pirmas kursas ritosi į pabaigą. Įgijau patirties ne tik su mokymosi sistema universitete, bet ir fakulteto studentų atstovybe bei jos organizuojamais renginiais ir programomis. Viena iš labiausiai tada mane sudominusių – kuratorių atranka. Čia ne vardas ar pareigos, bet atsakomybė už pirmą kartą į universitetą įžengusius pirmakursius. Jie susiduria su nepažįstama aplinka, naujais draugais, studijuojama specialybe. Kad studentiškas gyvenimas arba „studijuoju – studentauju“ principas neišgąsdintų, pirmosiomis dienomis reikia duoti kuo daugiau praktiškų – gyvenimiškų patarimų, informacijos apie akademinius ir socialinius dalykus, bei informuoti apie vietas, kur būtų galima surengti pirmą susitikimą su bendramoksliais, kitaip tariant „cementovkę“.

Dalyvavimas kuratorių programoje leido išmokti įsiklausyti, nelikti abejingai kiekvieno problemoms, kurios neretai kamuoja pirmakursius, ir skirti daugiau dėmesio kitiems. Sugebėjimas išgirsti tai, kas žodžiais nepasakoma, ar suburti kitus − irgi svarbus dalykas. Kuratoriaus neturi varžyti keturiasdešimt ar trisdešimt smalsių akių, nes jiems rūpi gauti informaciją iš pirmų lūpų. Ypač svarbūs pirmi susitikimai ir mėnuo, kada vyksta pagrindinė integracija ir adaptacija prie universiteto tvarkos. Studentas naujoje aplinkoje turi pasijusti „savas“, o pirmas tokios aplinkos kūrėjas − kuratorius.

Susitikimas su pirmakursiais ir praleistos dienos fuksų stovykloje buvo pačios įspūdingiausios akimirkos, kurias patyriau būdama kuratore. Pirmą kartą susiduriau su klausimais, kurie dabar man atrodo elementarūs: „Kas yra kreditas? Ką manai apie dėstomus dalykus? Kur turiu kreiptis, kad gaučiau socialinę stipendiją?“ Privalai žinoti atsakymus į visus užduodamus klausimus, bet kartais pakliūni į keblią situaciją be išeities, nes atsakymo nežinai. Sunkiausia – pripažinti, kad ne viską žinai.

Vertindama savo patirtį, galiu teigti, kad nuo pirmos pažinties su fuksais ir iki dabar išliko instinktas prieiti prie savo pirmakursių, nes pažįstama šypsena, išsiskirianti tarp gausybės nepažįstamų akademinių veidų – kaip grynas oro gurkšnis darganą dieną. Ir tik nuo tavęs paties priklauso, ar tokių veidų bus daug :).

Nors kuratoriaus darbas ir yra atsakingas, bet įspūdžiai – tikrai neišdildomi. Nepraleisk savo šanso įgyti daugiau akademinių žinių ir gyvenimiškos patirties, sudalyvauti fuksų stovykloje ir, žinoma, susipažinti su visu būriu naujų žmonių!

 

< Buvęs		Kitas >