Pretendentų į dekanus susitikime su studentais (gruodžio 4 d. 15 val.), pastarieji kėlė į viešumą jiems rūpimus klausimus ir kvotė kandidatus. Apsvarstytos studijų bei darbo derinimo, leidybos perspektyvos, žurnalistų atitrūkimo nuo KF ir kitos studentams aktualios problemos. Pretendentai taip pat turėjo progą akistatoje su jaunąja fakulteto bendruomene dar kartą pateisinti savo kandidatūrą bei išreikšti poziciją fakulteto vizijos atžvilgiu.

 

 

Nuotrupos iš pretendentų prisistatymo studentams:

A. Vaišnys:

• Per tuos metus, kai dirbu ŽI, daug problemų, susijusių su studijų programom, teko matyti, spręsti. Net ir netapęs dekanu dalinsiuosi pastabom su bet kuriuo iš čia esančių kandidatų, tapsiančiu fakulteto galva.
• Manau, jog KF turi tradiciją, jis turi išlikti savarankišku mokslo studijų vienetu.

A. Pacevičius:

• Svarbiausia pasirinkti: ar pritarsime tiems, kas nori prilygint universitetą kolegijoms, ar sieksim aukšto lygio studijų, paremtų tyrimais.
• Akivaizdu, jog fakultetui gresia pavojai būti prišlietam į kitų struktūrų sudėtį (vienas variantų – teisės fakultetas).

Z. Atkočiūnienė:

• Labiausiai akcentuočiau bloką studijoms (ne tik programoms, studentams, dėstytojams, o ir dėstytojų–administracijos–studentų tarpusavio ryšiams). Siekis vienas – visų pasitenkinimas studijomis, jų kokybe. Gaila, nebuvo atlikti rinkos tyrimai apie tai, kaip vertinami mūsų rengiami specialistai šalies rinkoje.
• Reikia sukurti administracinį forumą (pavyzdys – forumas KTU, kuomet suformuluota kokybės koncepcija).
• Turim daug bendradarbiavimo galimybių su studentais; drauge galim siekti bendro tikslo.

P. Abarius:

• Nebalsuokit pagal išankstines nuostatas, pasiklauskit studentų, kandidato kolegų, ką jie mano apie dėstytoją, kaip jis dirba kolektyve. Galit ir už mane, aišku, balsuoti, bet nebūtinai (auditorija juokiasi). O kandidatuoju, nes sugalvojau pasportuot (jau nebe pirmą kartą).
• Atstovauju modernizavimą universitete. Mačiau vakariečių patirtį, jų praktinį darbą, ir man knieti: jei pas mus pritaikytume tokius modelius – fakultetas taptų stiprus.
• Gera kalba – trumpa kalba :).

Studentų anoniminiai klausimai, pateikti per KF SA pirmininką.

Ką manote apie studentų darbo ir studijų derinimą? Kaip vertintumėte studentų darbus užsienyje ir paankstintas sesijas?

P. Abarius:

 

Kuo jūsų mažiau, tuo lengviau man. Jei jūsų visai nebūtų, man būtų išvis geriausia. Juokais aš, aišku. Neverčiu lankyt paskaitų, juk dažnai tie nelankantys geriausiai ir išlaiko egzaminus. Ne už lankomumą rašau pažymius. Suprantu, kad jaunam žmogui reikia užsidirbt pinigų pragyvenimui. Švedijoje studentai iš Studentų sąjungos gauna išmokas, nemoka už mokslą. Pas mus tie, kurių tėvai negali išlaikyti vaiko studento, norėdami įpirkt mokslą, neturi kitos išeities – turi dirbt. Tad jei studentas darbštus, jis sugebės mokytis ir dirbdamas.

 

Z. Atkočiūnienė:

 

Reikia žiūrėti į bendrą universiteto politiką. Lankstumas ne visur gali būti taikomas. Juk visą studijų eigą reguliuoja nuostatai, kuriems negalima nusižengti. Bet fakulteto poziciją juk galima teigti ir kitu būdu, išvengiant nemalonumų. Ją reikia bandyti derinti prie oficialiosios, arba mąstyti, kaip pritaikyti nuostatus savo naudai.

 

A. Vaišnys:

 

Kandidatų populistinis pažadas būtų leisti, toleruoti darbo ir studijų derinimą, išankstines sesijas. Tačiau nepamirškime universiteto nuostatų, pakeitimus daryt ne taip lengva. Nors visi žino, kad minėti dalykai vyksta, ir jiems yra nesipriešinama. Visgi vėlesniuose kursuose valandų išsidėstymas, studijų pobūdis yra kitoks, tad susiderinti nėra taip sudėtinga. O ir studijų programos krūvio prasme nėra labai baisios (aš net už tai, kad krūvis būtų sustiprintas). Bet kai kurie studentai dirbdami praranda universitetą, visiškai jame nebesilankydami. Tačiau jei sugebi ir užsidirbt, ir dar pagauni universitetą bent už uodegos – puiku.

 

A. Pacevičius:

Viskas priklauso nuo to, ar studentą laikom savarankišku, galinčiu planuoti savo laiką, priimti tinkamus sprendimus. Aš galvoju, kad jis tai sugeba. Tad nemanau, jog reikia drausti studentams dirbti. Žinoma, egzistuoja reglamentas, bet tai ne šventa karvė. Fakultetas suformavęs savo poziciją gali teikti pasiūlymus, kaip keisti esamą padėtį.

 

Klausimai, adresuoti konkretiems asmenims.

p. Z. Atkočiūnienei:

Studentų tarpe sklando nuomonė, pagrįsta patyrimu, jog bendraujate su studentais šaltai bei ganėtinai arogantiškai, ne kaip lygus su lygiu. Kaip ketinate keisti savo įvaizdį, ir, tapusi dekane, įsijungti į bendruomenės gyvenimą bei draugiškai ir lygiavertiškai bendrauti su studentais, kurie taip pat yra svarbi Komunikacijos fakulteto dalis?

Labai myliu ir gerbiu studentus. Tokį įspūdį sudaro mano turimas darbų krūvis, kuris tikrai vargina. Daugelis nemato ir nežino, kiek daug per dieną turiu pokalbių ir reikalų. Jei matau akivaizdų pažeidimą, sakau studentui, kad taip elgtis negalima. Kolegos arogantiška manęs tikrai nelaiko. Dėstytojai ir studentai esam per daug nutolę, reikėtų daugiau bendro kontakto, renginių. Kažko neformalaus, kas mus suartintų... Jei tapčiau dekane, kitaip paskirstyčiau darbus, kad prodekanas turėtų daugiau laisvo laiko ir daugiau jo galėtų skirti bendravimui su studentais (juokiasi).

 

p. A. Vaišniui:

Kaip ketinate, jei ketinate, suvienyti studentus iš Žurfako ir Saulėtekio, nes šiuo metu – ir tai akivaizdu – bendruomenė tikrai nevientisa. Be to, ar žadate keisti vyraujantį žurnalistų globėjo įvaizdį?

Globėjo įvaizdį galima perkelt į mases, į visą Komunikacijos fakultetą. Yra susikūrusi ŽISA, ji drauge su KF SA turėtų ieškoti bendrų dalykų, bendrų taškų, – dekanas gali tik palaikyti iniciatyvą. Kai kuriuose darbuose būtų galima veikti drauge: studentus turėtų vienyti ne tik šventės, bet ir bendri projektai. Reikėtų sukurti tokį projektą, kuriame dalyvautų skirtingų specialybių žmonės.

p. P. Abariui:

 

Jūs pritariate studijų modernizavimui, kuriam sąlygos yra palankios, bet nemaža dalis dėstytojų neišnaudoja universitete turimų galimybių ir paskaitose studentams diktuoja konspektus. Kodėl neparodote jiems pavyzdžio?

Per dirbtinio intelekto paskaitą diktuoju konspektus, nes dalykas ir jo medžiaga labai sudėtingi. Tačiau per kitus užsiėmimus studentams sakau: „Pamirškit konspektus ir padėkit rašiklius. Viską galit rast internete.“ Bandėm su Atkočiūniene raginti dėstytojus, kad jie aktyviau, gyviau pateiktų konspektus, neinteraktyvią medžiagą, kas studentui yra apčiuopiamas dalykas. Tačiau ne visi linkę kažką keisti.

Auditorijos klausimai.

Mes, ketvirtakursės leidybos studentės, jaučiame, kad prarandame savo globėją Domą Kauną. Koks likimas bus leidybos studijų programos, kokius pakeitimus ketinate daryti?

A. Pacevičius:

Tobulinti programą sudėtinga, bet įmanoma. Programos koordinatorius turi didelę galią ir pakankamai gerus ryšius su ta aplinka. Galiu atvirai pasakyti, kad jūsų studijų programai trūksta humanitarinio pagrindo.

Z. Akočiūnienė:

Dekano pozicija programos atžvilgiu yra ne tokia svari kaip koordinatoriaus. Sakykit, kas negerai – ir tai bus pakeista.

P. Abarius:

Yra toks posakis – „Apsivedęs – tai ne miręs“. Profesorius palikęs dekano postą, nepaliks jūsų likimo valiai. Leidybos studentams turi būti dėstomi vadybos, rinkodaros dalykai. Reikia išmanyti leidybines sistemas, tik jų nėra kam dėstyti.

A. Pacevičius: Mūsų fakultetas yra humanitarinis–socialinis. Ir jam nebereikia humanitarinių programų? P. Abarius: Aš nesakau, kad jų nereikia. Bet Maskvoj niekas į tokias pakraipas tiesiog neskirstė – informacija ir komunikacija yra mokslų sandūroje.

Ar nemanot, kad reikėtų grąžinti žurnalistų diplomuose įrašą žurnalistikos bakalauras vietoj informacijos ir komunikacijos?

A.Vaišnys:

Darbdaviai dabar dažnai nesupranta, kokį diplomą iš žurnalisto gauna. Tad diskusijos dėl šios problemos vyksta. Mes galim paieškoti alternatyvų, pavyzdžiui, skliausteliuose parašyti studijų programą.

Z. Atkočiūnienė:

Žurnalistikos programa atsispindi per specialiuosius ir studijų lavinimo dalykus. Kiti dalykai bendri visam fakultetui, kad būtų pagrįstas gaunamas informacijos ir komunikacijos mokslo bakalauras.

 

 

P. Abarius:

 

Atriboti žurnalistus ir sakyti, kad jie ne iš Komunikacijos fakulteto – nematau reikalo.

 

Fakulteto autonomijos klausimas: kodėl yra grėsmė būti prijungtiems arba prisijungti kitus?

A. Pacevičius:

Fakultetus reikia stambinti. O KF laikomas vienu silpniausių universitete. Mus norėtų prisijungti Teisės fakultetas, bet tai būtų nenaudinga. Ar nebuvo klaida vienytis su Saulėtekio Antante? Strateginis tikslas – kurti naujus blokus...

A. Vaišnys:

Mes turime galvoti apie fakulteto mokslus humanistiniu požiūriu. Negerai, kai prasideda aritmetiniai skaičiavimai, juk esminis dalykas – studijų turinys.

 

Z. Atkočiūnienė:

 

Rektoriaus rinkiminėje kalboje nuskambėjo mintis apie fakultetų stambinimą. Reikia išsiaiškinti, kokios galimybės išliktų savarankiškiems. Jei negalima to padaryti – belieka ieškoti šioje situacijoje naudos.

 

 

P. Abarius:

 

Man įstrigo vienas studento komentaras: „O gal geriau bus, jei mus prisijungs?“ Fakultetas dabar yra išpustytas į visas puses. Nėra naujos idėjos, nėra komplekso, tik kryptys.

 

< Buvęs		Kitas >