Vaikų negimdė, bet jau „mamos“ir „tėčiai“. Atžalų dar nepažįsta, o jau pasirengę naktim iš lovų šokt vien todėl, kad jų globotiniam širdžių neslėgtų rūpesčiai, o galvų neūžtų neatsakyti klausimai. Kas jie? Ogi naujieji būsimų pirmakursių vedliai per mokslų ir malonumų pilną studentiškąjį gyvenimą - šaunieji kuratoriai. Tiems, kurie pasiryžo stoti į Komunikacijos fakultetą, ir tiems, kurie dar renkasi savo gyvenimo kelią – apie studijas (ir ne tik) iš pirmų lūpų.

Klausimai:

1. Kaip manai, kodėl likimas Tave atvedė būtent į Komunikacijos fakultetą ir studijuojamą specialybę?
2. Kuo pirmas kursas buvo įsimintinas?
3. Kada ir kokiais klausimais pirmakursiai (fuksai) galės į Tave kreiptis?
4. Kuo Komunikacijos fakultetas (KomFakas) yra geras?

Atsakymai:

Indrė, archyvistika
1. Likimui ir sveikam protui padedant, palikau neįdomias anglų kalbos studijas ir taip atsidūriau archyvistikoje. Nė sekundės dėl to nesigailėjau.

2. Kelionę po Vilniaus kalnus lyjant lietui su istorijos dėstytoju Laužiku bei mielus socialinius vakarus su grupės kolegom, kuriuos dabar jau galiu vadinti draugais.

3. Fuksams atskleisiu alaus gėrimo ypatumus. Patarsiu, kaip išgyventi laukinėje gamtoje ir kaip atsilaikyti per fuksų krikštynas. Būsiu jiems švyturys tamsiuose archyvistikos labirintuose.

4. Nes „KomFakas - visada šalia“!

Giedrė, bibliotekininkystė ir informacija 1. Likimas mane atvedė studijuoti bibliotekininkystę, nes jis norėjo, kad atsidurčiau KomFake. 2. Pirmas kursas man visada primins smagiąsias paskutines „prilaižymo“ naktis per sesiją ir mistinį bibliotekininkų tapimą bitininkais: - Ką tu studijuoji? - Bibliotekininkystę. - Ką, ką? Neišgirdau... Bitininkystę? 3. Mano fuksai į mane gali kreiptis bet kokiais gyvenimo klausimais: pradedant „Kur man paskaita?“ ar „Kodėl įlipau i 53 autobusą, bet mane nuvežė ne namo?“ ir baigiant „Kokia spalva tinka man prie akių?“ :) 4. Kiekvienam skirtingai. Vienus KomFakas išmoko bendrauti ir bendradarbiauti su skirtingais žmonėmis, kitus - nekreipti dėmesio į smulkmenas ir siekti savo tikslų, dar kitus... Palieku patiems išsiaiškinti, kodėl KomFakas yra tinkamiausias būtent Jums!

Justė, informologija 1. Iki pat egzaminų net neįsivaizdavau, ką noriu veikti baigusi mokyklą, ir net nenorėjau apie tai pagalvoti. Bet aplinkiniai ėmė uždavinėti iki  skausmo žinomus klausimus: „Tai kur nori studijuoti?“, „Kur stosi?“. Teko ieškoti atsakymo į juos. Taip ir suradau Komunikacijos fakultetą kartu su informologija. 2. Juk tai PIRMAS kursas. Viskas, kas įvyko per šiuos metus, buvo pirmi ir patys įsimintiniausi pirmieji kartai: fuksų stovykla, krikštynos, „cementovkė“, pirmos dienos universitete, pirmi dėstytojai ir pirmos paskaitos. 3. Galės visais klausimais kreiptis tada, kai jiems atrodys būtina. Žiūrėsim, kuo galėsiu padėti. 4. Nes KomFakas PRIOT, ir kitaip nebūna!

Lina, leidyba 1. Tiesą sakant, buvo taip: nuo šeštos klasės visi pradėjo klausinėti, ką studijuosiu (sakyčiau, ankstoka, bet dėdėm ir tetom nepaaiškinsi). Susigalvojau sakyt žurnalistiką – atstodavo (tiesa, į ją net nebandžiau stoti). Leidyba pirma sąraše atsidūrė dėl to, kad buvo KomFake (man MIF'as ne prie širdies, tiksliau, ne prie smegenų ;) ). Pasirodė įdomu, nes negirdėta.  Dėstomais dalykais pasidomėjau tik tada, kai įstojau. Bet neprašoviau! O jei netiesą sakant, susidomėjau šia specialybe, kai tuometinis dekanas D.Kaunas lankėsi mūsų mokykloje ir pristatinėjo KomFaką. 2. Krikštynas! Kaip su kurso draugu Linu vaidinom „pijokus“ ir jis mane pastūmė į stulpo dėžutės kampą. Susiplėšiau džinsus ir nubrozdinau koją. Džinsų negaila (labai man jie nepatiko, gavau naujus), o štai ant kojos liko randas, kuris man tą „malonumą“ primins). Dar atsiminsiu klaidžiojimus Ekonomikos fakultete ieškant, kam pristatyti dokumentus. Laimei, geri žmonės nuvedė į vietą. 3. Visada ir visokiais! Jei kas nuskriaus. Jei namų pasiilgsi (aš gi vis dėlto irgi šiokia tokia mama). Jei valgyt nebeturėsi. Jei vadyba lįs per gerklę. Jei draugai paliks. Jei nežinosi, kaip paskolą gaut, ką daryt, kai už kontrolinį gauni 5, o ne 10. Žodžiu, kas benutiktų, aš turiu visus atsakymus. Galiu paguost, pagirdyt ir pamaitint! 4. Pirma, čia stojant neriekia matematikos! (čia ne dėl to, kad ją prastai išlaikiau, aš jau seniau kieta buvau :) ). Antra, čia linksma! Renginių gausybė, o ir žmogeliukai visi juokingi, drąsūs ir tuo labai žavūs. Trečia, čia nėra labai sunku mokytis, tad dar galima ką nors ir be mokslų nuveikt ;) O ketvirta - KOMFAKAS PRIOT! Ar dar bereikia ką pridėt?

Justina, leidyba 1.Taip jau nutiko, kad po kelerių metų orientavimosi į menus (architektūrą) tai  manęs nebetraukė. Esu tikra humanitarė: mėgstu kalbas, knygas ir t.t. Taigi nusprendžiau, kad visai neblogai būtų leidyba. Pastūmėjo ir tai, kad reikėjo aukštų balų stojant. Atrodė patikima ir rimta specialybė. 2. Iš studijų atsiminsiu juokingus dėstytojus, apie kuriuos ne vieną eilėraštį per paskaitas parašėm. 3.Kreiptis galės visokiais visokiausiais klausimais: studijų/ gyvenimo bendrabutyje/ gaminimo ypatumais, „užklasinė“ veikla vakarais ir panašiai. Na  o kada... tik ne anksti iš ryto :) 4.KomFakas yra gerai, nes arti jo namai! (turimi omenyje kitapus gatvės esantys bendrabučiai – aut. past.) Be to, čia susirinkę ne tik protingi, bet ir kūrybingi, įdomūs bei linksmi žmonės (tarp jų ir dėstytojų pasitaiko).

Augustė, verslo informacijos vadyba 1. Stodama į VIV'ą nelabai žinojau, kur stoju. Vis dėlto man patinka tai, kad VIV'as yra daugiafunkcinė specialybė: mokomės ir vadybos, ir komunikacijos, ir dirbti kompiuteriu (nedrįstu to vadinti informatika, kažkoks baisus man tas žodis :) ), ir dar daug kitų naudingų dalykų. 2. Nepamiršiu pirmųjų dienų universitete, susipažinimo su grupės draugais, dėstytojais, valgyklomis ir auditorijomis. Taip pat nepamiršiu pirmosios sesijos ir rezultatų laukimo, kai per dieną tikrinies pašto dėžutę gal po 100 kartų. Be to,  nepamiršiu studentų atstovybės, įdomaus darbo su nerealiais žmonėms ir nepakartojamų „švenčių šventimo“. 3. Galėsiu fuksus konsultuoti tiek studijų klausimais, tiek laisvalaikio praleidimo ar asmeniniais. Jei jau nusprendžiau būt „mamyte“, tai ir atitinkamas pareigas reiks vykdyt. Turint omeny, kad man bendravimas yra vienas malonumas, problemų, manau, nebus. 4. Dėl nuostabių ir įdomių studentų, dėl komfakietiškos auros, dėl nerealių renginių ir dar dėl daug ko, ką atrandi tik būdamas čia!

Arnas, verslo informacijos vadyba 1. Prieš stodamas buvau girdėjęs, kad VIV'as įdomi bei perspektyvi specialybė. Kitų gundančių alternatyvų kaip ir neturėjau, tad  parašiau VIV'ą pirmu numeriu. Fortūna man nusišypsojo ir pavyko čia įstoti. Ir tikrai nesigailiu. 2. Pirmas kursas buvo be galo linksmas ir įdomus (tiek paskaitos, tiek veikla po paskaitų). Nepamiršiu visų tradicinių studentiškų renginių: fuksų stovyklos, krikštynų, „cementovkės“. 3. Šaunieji VIV'o fuksai gali kreiptis į mane kada tik nori. Skambinkit net naktį, jei kils klausimų ar negalėsit užmigti (ir lopšinę sudainuot galėsiu). Klausimai gali būti patys įvairiausi: pradedant akademiniais dalykais, baigiant meilės reikalais. 4. Komfakas yra toks geras tik todėl, kad jame studijuoja tokie šaunūs, linksmi, komunikabilūs žmonės. Kasmet naujai iškepami fuksai kartu su vyresnių kursų studentais ir ugdo KomFako dvasią, dėl kurios šis fakultetas tampa PRIOT.

Artūras, žurnalistika 1. Žurnalistiką ėmiau studijuoti, nes man geriausiai sekasi bendrauti su žmonėmis ir rašyti. Dešimtoje klasėje ėmiau galvoti kur geriausiai panaudočiau savo privalumus. Atsakymas buvo paprastas - žurnalistikoje. 2. Iš pirmo kurso atsiminsiu entuziazmą, kuris jau dabar kelia šypseną. Taip pat ir „cementovkę“, ir pirmas paskaitas, ir kurso draugus, kokie jie buvo ir kaip keitėsi. Ir, žinoma, fuksų stovyklą. 3. Fuksai į mane galės kreiptis, kai nesusigaudys tvarkaraštyje arba nežinos, kur pigesnis alus. Padėsiu ir tada, kai reiks papasakoti, kaip „neužsirauti“ ant dėstytojo, arba teks mokyti studentiško gyvenimo tiesų: mokytis reikia, bet reikia ir linksmintis (KomFake linksmintis reikia dvigubai). 4. KomFakas PRIOT, ir viskas tuo pasakyta. Mūsų merginos gražiausios, vaikinai linksmiausi, dėstytojai „fainiausi“. Galų gale su mumis smagiausia!!!!

Taigi štai tokie tie Jūsų, būsimieji pirmakursiai, kuratoriai. Jie pasižada būti angelai sargai visur ir visada. Viskas, ko Jums reikia – įstot, imt juos už rankučių – ir pirmyn į kupiną netikėtumų ir kvapą gniaužiantį stundentišką gyvenimą!