− O kas tas yr? – paklausė Saulėns, kuris
knygos į rankas niekad nebuvo paėmęs, tik vieną kitą žurnaliuką su gražiom
mergikėm trumpais sijonukais ir aukštakulniais vartė. Ar tikru bachūru galėtų
vadintis tas, kuris knygas skaito ir į teatrą vaikšto? Sunku patikėti, kad jis
skaitytų, o tuo labiau suprastų, ką skaito, bet stebuklų juk būna, – ir Saulėns kartą
buvo užkluptas Fonotekos skyriuje. Atsitiko jam nelaimė – magė sugedo, o juk bibliotekoje
sukaupti visi kompaktiniai diskai, vaizdo įrašai, kino filmai, skaitmeniniai
vaizdo diskai. Todėl ir patraukė Saulėns į biblioteką, nes girdėjo, kad ten
daug muzikikės.
Tačiau ne vien dėl garso įrašų traukia žmonės
į bibliotekas. Ji atminties institucija, atvira visiems, kurie skaito, domisi
knygos likimu ir jos ateitimi. O kur studijuoja bibliotekininkai? Saulėtekio
al. 9, ten kur glaudžiasi leidyba, archyvistika, informologija, VIV‘as ir
neatskiriama komunikacinių mokslų atstovė – bibliotekininkystė. „Tsss...Tylos...Tss“.
! Norintys draugauti su knyga visuomet
laukiami Komunikacijos fakultete.
Informologija: kas gi slepiasi po šiuo įmantriu žodžiu? Išvertus į žmonių kalbą, tai – informacijos vadyba.
Ar niekada nesvajojai valdyti Pasaulio? Tai
žinok, kas valdo informaciją, jos srautus ir kanalus, tas priartėja prie savo
svajonės. Ne paslaptis, jog šiandien gyvename žinių visuomenėje, kur
brangiausia preke tampa vertinga informacija. Nors ši studijos kryptis dar
jauna, bet sėkminga organizacija jau nebeįsivaizduojama be profesionaliai
valdomų informacinių procesų, sistemų – tinkamu laiku tinkamai panaudotos
informacijos. Išvada tik viena: sėkmės raktas – profesionaliai valdoma
informacija. Suskaičiuok kiek kartų tekste pavartota „informacija“ ir suprasi,
kokia ji nepakeičiama :).
Stodamas į žurnalistiką, kiekvienas rizikuoja
belstis be atsako į duris, raudonuoti už kolegų padarytas klaidas, klausytis
ausį rėžiančio telefono signalo vidury „sėkmingo“ pokalbio. Bet..! Be
žurnalistų kiekviena diena – tai nesibaigiantis „sugedęs telefonas“, gandų
srautas, todėl ši profesija ne tik nemonotoniška bei kupina išbandymų, tačiau
ir būtina per amžių amžius! Taigi jei pasaulis atrodo įdomus, teisybė – privaloma
be išlygų, o atkaklumas, žingeidumas ir komunikabilumas – tavo savybės, tiesiog
būtina prisijungti prie profesionalių žurnalistų, kurie ne tik rašo, bet ir
žino, ką ir kaip rašyti.
Gyvenime pasitaiko
įvairiapusiškų asmenybių, kartais nesuprantančių, ko iš tiesų norėtų. Tačiau
tai tikrai ne trūkumas, greičiau didelis pranašumas norint pasiekti daug
daugiau. Jei esi vienas iš tokių ir vis dar negali apsispręsti, kas – menas ar
verslas – traukia labiau, skaitai būtent tą studijų aprašymą. Leidyba – šiek
tiek kitoks verslas su meno prieskoniais, kuriame būtent TU būsi svarbiausia
komunikacinė grandis tarp autoriaus bei skaitytojo ir kaip koks laivo kapitonas
privalėsi šturmuoti rinkos bangas. Taigi keliam bures! :)
O jeigu jau žinai,
kad nori studijuoti šią 4 metukų specialybę, tačiau aplinkinių klausimai „o kas
ta leidyba?“ kiek neramina, nenukabink nosies. Drąsiai visiems rėžk, jog be
tavęs, būsimo leidėjo, jie neišgyvens, nes literatūra, vadovėliai, meno albumai
ir visos kitos knygos, skrajutės, laikraščiai, žurnalai reikalingos ne mažiau nei kompiuteris (arba oras!). Taigi tavo misija
– rengti leidinius spaudai ir juos platinti, šviesti ir mokyti visuomenę, kas
yra valstybingumo pagrindas. Taip pat galėsi paplušėti reklamos ar
žiniasklaidos srityje, nes įgysi bendravimo, informacinių technologijų,
mokėjimo dirbti komandoje ir su projektais žinių. Neįtikinom? :)
Pabaigai... Leidyba
yra lyg raktas, galintis paleisti didelį mechanizmą. Nuo tavęs priklausys, ar
norėsi ir sugebėsi jį tinkamai pasukti. Keiskime pasaulį savaip!
2008-05-31, 19:25
Mantė Sabaliauskaitė
Išsiskyrusi ir iš naujo pastebėta, žavinga ir
perspektyvi. Kas? SMD – studentų mokslinė draugija! Gegužės 30 d. Komunikacijos
fakulteto taryba pritarė SMD steigimo nuostatams ir taip suteikė gyvybę dar
vienai pelno nesiekiančiai studentų organizacijai. Belieka nepraleisti šanso ir
pasinaudoti draugijos teikiamomis galimybėmis gilinti, taikyti praktikoje ir
skleisti studijų/ mokslinės veiklos metu įgytas žinias.
|
|