„Knygnešiai – amžinoji profesija“ – taip renginį Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga pradėjo Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Sveikindama prezidentūroje susirinkinkusius rašytojus, bibliotekininkus, muziejininkus, leidėjus, kalbininkus, žurnalistus, studentiją D. Grybauskaitė džiaugėsi, kad knyga įgavo naujų formų ir pavidalų bei linkėjo, kad įveiktų jai skirtus iššūkius, grėsmes, išlikdama viena didžiausių tautos vertybių.

VU Knygotyros ir dokumentotyros instituto direktorius prof. Domas Kaunas, papildydamas Prezidentę, Spaudos atgavimo dieną apibūdino kaip vieną svarbiausių šalies pergalės dienų. Kova už laisvą žodį padėjo išlikti kalbai, kultūrai, tautai.
 

Pranešimus Prezidentūroje skaitė arčiausiai spaudos, žodžio, kalbos esantys žmonės. Visi be išimties džiaugėsi švente, tačiau ne visi poetiškai kalbėjo apie šiandieninę knygos reikšmę. Vieną tokių, tikslią situaciją atspindinčių pranešimų, skaitė Leidėjų asociacijos prezidentė Lolita Varanavičienė. Savo kalboje, pavadintoje „Iš antro žvilgsnio“, ji aptarė pačias aktualiausias problemas, susijusias su knyga ir jos platinimu: didelis pridėtinės vertės mokestis, tušti bibliotekų fondai ir per mažas finansavimas joms, knygos svarba šiuolaikiniam žmogui – ypač moksleiviui, vis dažniau girdimas elektroninės knygos terminas ir t.t. Pasak L. Varanavičienės, ŠMM duomenimis, net 25 % moksleivių knygų skaitymą prilygina laiko švaistymui. Aš bandžiau sau atsakyti į klausimą: apie ką tuomet mes kalbame? Nejaugi sutelksime visą dėmesį į kompiuterių operacinių sistemų atnaujinimą? Skaitmeninės televizijos įdiegimą?
 

Leidėjų asociacijos prezidentė iškėlė dar vieną svarbų klausimą: ar iš tikrųjų šiandien taip dažnai minima elektroninė knyga yra reali grėsmė įprastajai? Nejaugi bet kurio nedidelio Lietuvos miestelio gyventojams elektroniniai skaitytuvai yra/būtų prieinami? Abejotina... Pinigų įprastos formos knygoms įsigyti neturime, jos brangsta, bibliotekose nerandame to, ko ieškome, ir vėl viskas ratu... Nejaugi išsipildys L. Varanavičienės žodžiai ir Lietuvoje knygynai pavirs knygų kapinėmis?
 

Nuo knygos – prie žurnalo, laikraščio, interneto... Ironiškas žurnalų „Verslo klasė“ ir „Iliustruotasis mokslas“ redaktoriaus Aurelijaus Katkevičiaus pranešimas apie šiandieninę žiniasklaidą paskatino susimąstyti. Pasak jo, šiandien žurnalistai manipuliuoja fraze: „Duodame miniai tai, ko ji nori“. Ar tikrai? A. Katkevičius pagrįstai teigia, kad iš žiniasklaidos šiandien tikimasi ne tik pramogos, bet ir švietimo, ugdymo, žinių... Kita vertus, jai primygtinai brukama verslo sąvoka, teigiama, jog tai verslas, iš kurio privaloma uždirbti. „Kodėl tuomet stebimės, kad spauda tokia „geltona“?“ – klausia žurnalų redaktorius. Anksčiau žiniasklaida sakydavo žmonėms, kas jiems turi rūpėti, dabar visuomenė primena žiniasklaidai, kas rūpi jai.
 

Kaip galima nesidžiaugti tokia švente? Ne tik mokytojui, rašytojui, žurnalistui, leidėjui, bet ir kiekvienam Lietuvos piliečiui, kalbančiam ir skaitančiam lietuviškai. Knyga – ne tik rašmenys, bet ir žmogaus vertybių pamatas. Noriu tikėti, kad po metų, dvejų ar dešimties, prireikus ginti kalbą, raštą, knygą, nebrisime per upes ir upelius virš galvos nešdami elektroninius skaitytuvus...