„Aš niekada nesitikėjau, kad pirmas įspūdis bus toks geras!“ – toks pasirodęs užrašas ant VU SA KF lentos Aš niekada…, sukėlė šypseną. Šių metų priėmimų į universitetus metu pristatyta Komunikacijos fakulteto fux‘ų stovyklos tema – Pirmas kartas APSKRITAI – ruošia daug staigmenų.

Gražu buvo žiūrėti, kaip fux‘ai įspūdžių pilnomis akimis ir kuratoriai, kaip tikri tėveliai uždėję rankas ant „savo vaiko“ pečių, pozuoja pirmajai „studentiškai“ nuotraukai VU SA KF įsikūrusioje foto ateljė. Komfako studentų atstovai gąsdino fux‘us žadėdami išpildyti surašytus dalykus, kurių jie niekada nėra darę. O ką? Reikia juk priprasti, kad gyvenimas moka šaipytis tik pačiu žiauriausiu būdu. Kol vieni valgys pirmąjį savo gyvenime kebabą ir vairuos BMW‘ą, „Aš niekada nelaksčiau nuoga po Gedimino prospektą“ ir „Aš niekada neskutau orangutangui pažastų“ autoriai galės gailėtis savo pirmos minties pasikliovimo.

Kas pasikeitė, o kas išliko priėmimuose į universitetą?

Šiemet studentų atstovai nebuvo per daug rimti ir susigalvojo savų pramogų laukimo valandoms praskaidrinti. VU SA MIF kelis kartus surengė flashmob‘o šokį, kuris turėjo gerus ketinimus. Tačiau didžiąją dalį šokėjų sudarė jie patys, kur judesius mokėjo vienas kitas žmogus, o gražiausia dalis buvo laisvas šokimas. Nelabai ir pirmakursiai suprato, kas čia vyksta, tik žiūrėjo baugščiom akim ir stačiom ausim klausėsi iš garso kolonėlių gaudžiančio waka waka. Nieko nesakau, man viską stebėti buvo juokinga – o tai juk teigiamos emocijos. Kita pramoga buvo killer‘io žaidimas, kuris, pasirodo, yra labai azartiškas, nes keli žmonės fiziškai nukentėjo, o kiti netgi bandė apsimesti kurčnebyliais, kad tik gautų dar vieną lapelį su kitos aukos vardu. Taip ir nesuprantau, ar jiems negera, ar man. Turbūt teisūs The Doors dainuodami people are strange when you‘re a stranger.

Kaip ir kasmet, eilės visur buvo milžiniškos. Kaip sako vokiečiai – in der Schlange stehen – puikiai atspindi tą jausmą, kuris atsiranda bestovint eilėje. Gyvatės…

Taip pat kaip ir kiekvienais metais, reklamos užplūdo visą universitetą. Genialiausios idėjos titulą šiemet turbūt paskirčiau vienam bankui, sugalvojusiam už tai, kad pasirašai sutartį, nemokamai atšviesti reikalingus dokumentus. Šitam išradingumu neprilygo net nemokami maisto paketai. O svarbiausia, kad paprasti švietimo aparatai dirbo vieninteliam užkampy, kur tik žinantis gali rasti. Neblogai. O ką? Kiekvienas mes tik bandom kažką laimėti šioje žaidimų aikštelėje.

Na, o pabaigai – TAIP, PRIĖMĖM! Pulką žmonių, kurie su degančiu nekantrumu laukia rugsėjo. Taip, kaip mes laukėm, kaip kiti dar lauks. Ir ką? Ne taip jau ir blogai.
Tik vis kaupiasi širdyje viltys.
Ir aš nesiryžtu atsakyti, kad ir aš nežinau, nežinau net, kas žino. (J. Marcinkevičius)

Kodėl?

< Buvęs		Kitas >