| Gal tavo kompiuteris ūžia kiaurą parą? O telefono kroviklis lieka rozetėje amžinai? O gal kaskart atidarius langą nemalonus kvapas atskrieja iš šalia esančio fabrikėlio? Dabar yra tinkamiausias metas kažką keisti! Tarptautinė organizacija AIESEC balandžio 20–23 dienomis rengia įmonių socialinės atsakomybės savaitę. Plačiau apie renginius bei organizuojamą konferenciją – pokalbyje su projekto vadove Rūta Jančyte ir organizacinio komiteto viceprezidentu išoriniams ryšiams Pavelu Gromovu. |
 |
Kuo ypatingas šis renginys?
Rūta: Jau penktus metus organizuojame renginius įmonių socialinės atsakomybės tema. Pastaruosius ketverius metus buvo rengiamos tik konferencijos, o šiemet bandome suorganizuoti daugiau renginių, todėl darome socialinės atsakomybės savaitę.
Numatomi keturi renginiai: pirmadienis (balandžio 20 d.) skirtas parodomiesiems debatams. Tema – „Socialinės atsakomybės krizės metu nėra“. Organizuodami šį renginį susidūrėme su požiūriu, kad krizės laikotarpiu negali būti kalbama apie socialinę atsakomybę. Todėl norėtųsi, kad debatų metu būtų iškelti argumentai už įmonių socialinę atsakomybę, kad mes visi susimąstytume, kam to reikia. Taip pat kviesime ir publiką išsakyti savo nuomonę.
Antradienį (balandžio 21 d.) Skalvijos kino centre nemokamai vyks dokumentinio filmo „Šaltinis“ peržiūra. Tai – filmas, iliustruojantis socialinę atsakomybę. Filme kalbama apie apie naftos gigantų interesų tenkinimą nekreipiant dėmesio į ekologines ir vietos gyventojų problemas.
Trečiadienis (balandžio 22 d.) bus skirtas nevyriausybinėms organizacijoms. Pirmoje dalyje bus organizuojamas konkursas, kuriame nevyriausybinės organizacijos bus kviečiamos parodyti, kaip kuo naudingiau, originaliau ar kūrybiškiau panaudoti nebereikalingą daiktą. Kita dalis – nevyriausybinių organizacijų mugė. Nevyriausybinės organizacijos pristatys savo vykdomus socialinės atsakomybės projektus (tai gali būti susiję su ekologija, žmogaus, darbuotojų teisėmis, vaikais ar pan.). Tikimės, kad šie pristatymai paskatins organizacijas kurti projektus kartu, juk po vieną padarome mažiau nei galėtume kartu.
Ketvirtadienį (balandžio 23 d.) vyks konferencija. Joje smulkiau nagrinėsime, kaip vykdyti socialinę atsakomybę. Norime paanalizuoti pagrindinius dalykus, teigiamus pavyzdžius, įmonių socialinės atsakomybės strategiją ir jos naudą įmonei.
Kokios įmonės dalyvauja konferencijoje?
R: Į konferenciją kviečiame atstovus pagal tai, ką mes norėtume girdėti. Įžanginėje paskaitoje kalbėsime apie įmonių socialinės atsakomybės koncepciją ir pavyzdžius (Lyra Jakulevičienė iš Jungtinių Tautų), vėliau bus kalbama apie įmonių socialinės atsakomybės integravimą į įmonės strategiją (Ingrida Dubinskaitė iš „Alchemic“ – įmonės, padedančios kitoms organizacijoms tapti socialiai atsakingomis). Taip pat bus kalbama apie socialinės atsakomybės komunikaciją (Snieguolė Matonienė, Euro RSCG PR) bei realią ekonominę naudą įmonei (Vladas Lašas, Skubios siuntos). Bus organizuojamos ir darbinės sesijos, kur įmonės galės parodyti, ką konkrečiai jos daro socialinės atsakomybės srityje, atlikti praktines užduotis. Įmonės stengsis perteikti savo žinias ir papasakoti savo kelią į realiai vykdomą socialinę atsakomybę. Seminarus ves Tomas Vaišvila (Palink), Rasa Juodkienė (Rimi Lietuva) ir Jūratė Jakimavičienė (Teo).
Kas kviečiami dalyvauti renginyje?
Dalyvauti gali visi studentai, užpildę registracijos formą, kurią galima rasti interneto svetainėje www.grynink.lt. Registracija vyksta iki balandžio 20 dienos.
Kas yra įmonių socialinė atsakomybė?
Pavel: Aš tai apibūdinčiau kaip praktiką, kai įmonės rūpinasi savo darbuotojais, visuomene ir aplinka savanoriškai ir daugiau nei to reikalauja įstatymai.
R: Svarbiausias žodis yra „savanoriškai“. Daug įmonių teigia, kad jos yra socialiai atsakingos, neteršia gamtos, tačiau paprastai atliekami tik privalomi, įstatymais įtvirtinti veiksmai. To, kas yra apibrėžta įstatymų, negalime vadinti socialine atsakomybe, nes tai įmonės privalo atlikti.
P: Šiuo metu daugėja kalbų apie socialinę atsakomybę. Pvz., įmonių interneto svetainėse yra skyreliai „Socialinė atsakomybė“, tačiau dažnai matosi, kad informacija surinkta iš trupinių, vartojamos banalios frazės.
Kokios didžiausios įmonių klaidos?
R: Įmonės savo interneto puslapiuose dažnai rašo bendras frazes, tačiau nėra aiškaus supratimo, kodėl socialinė atsakomybė turi būti vykdoma. Taip pat įmonės dažnai daro tik vienkartinius projektus, tačiau nesistengia sukurti strategijos, daryti tęstinių projektų. Socialinės atsakomybės projektai turėtų būti vykdomi nuolat.
Koks pagrindinis šio renginio tikslas?
P: Kadangi studentai yra būsimi verslininkai ar įmonių darbuotojai (mūsų ateitis), norime, kad jie žinotų, jog socialinė atsakomybė yra reikalinga, būtina ir kad tai atneša naudos ir įmonei – tai nėra labdara.
R: Pirmas tikslas – kad būsimi verslininkai, darbuotojai žinotų, kas tai yra, ir galėtų tai įgyvendinti. Kitas dalykas – socialinė atsakomybė nė vienoje valstybėje neveikia, jei nėra visuomenės spaudimo. Jei visuomenei yra tas pats, ar pirkti produktą iš įmonės, kuri daro kažką gera visuomenei, ar iš įmonės, kuri gamindama produktą teršia aplinką, jei iš įmonės nereikalaujama atsakomybės, nebus pokyčių ir įmonių veikloje.
Kokia buvo šio renginio pradžia?
P: Socialinė atsakomybė yra AIESEC‘o, kaip globalios organizacijos, viena iš kertinių sričių, todėl mes bandome tai „įskiepyti“ ir Lietuvoje. AIESEC visada buvo novatoriška organizacija, kuri atneša naujų vėjų į Lietuvą, pvz., buvo organizuotos pirmosios Karjeros dienos, „Tavo kelias“ ir kiti renginiai. Socialinė atsakomybė taip pat yra viena iš naujų iniciatyvų. Dabar tai jau yra plintantis reiškinys, tačiau prieš penkerius metus niekas nežinojo, kas yra įmonių socialinė atsakomybė.
R: Pirmosios socialinės atsakomybės konferencijos buvo visiškai teorinės, nes nebuvo pavyzdžių. Aišku, buvo galima remtis užsienio pavyzdžiais, bet juk nepakviesi Lietuvos įmonių papasakoti apie tai, ko jie nedaro. Tuo metu įmonės tiesiog minėdavo kelias frazes: „rūpinamės darbuotojais“ ir „neteršiam aplinkos“.
Kokie stipriausi vykdomos įmonių socialinės atsakomybės pavyzdžiai Lietuvoje?
R: Mano mėgstamiausias yra „MG Baltic“ parengtas projektas – salotų baras „Guru“. Tai nėra labdara, tai – verslas, kuris naudingas. Tokie projektai labai žavi. Kitas pavyzdys galėtų būti ekologiškų maišelių gamyba.
Kokie sunkumai iškilo organizuojant renginį?
R: Kartais buvo sunku gauti informacijos ir surasti geriausią sprendimą, pvz., buvo ganėtinai keblu surasti filmą ir gauti teises jį rodyti. Be abejo, kyla sunkumų ir dėl to, kad mes dirbame iš idėjos ir nesame žmonės su didžiule patirtimi.
P: Turbūt krizė sukelia tam tikrų sunkumų, nes įmonės nenori net pagalvoti apie papildomus rūpesčius. Socialinė atsakomybė nėra rinkodara, tačiau tai nėra ir labdara. Pvz., spausdinimas ant lapo iš abiejų pusių taupo pinigus, investicija į darbuotojus užtikrina darbuotojų lojalumą, todėl galbūt įmonei nereiks leisti pinigų naujų darbuotojų paieškai.
R: Manau, kad Lietuvoje tiesiog nėra įmonių socialinės atsakomybės tradicijų. Vakarų šalyse tai vystoma jau gana ilgai, tačiau mūsų valstybė yra jauna. Tikiu, kad ateityje stiprią socialinę atsakomybę tikrai turėsime ir mes. Tiesiog reikia žinių, reikia šviesti visuomenę, aiškinti, kodėl tai yra gerai.
Ką kiekvienas iš mūsų gali padaryti, kad taptų socialiai atsakingu?
P: Mes dažnai paliekame telefono kroviklį rozetėje net tada, kai nekrauname telefono, ir tokiu būdu jis sunaudoja kur kas didesnį kiekį energijos nei kraunant telefoną – reikėtų to vengti. Jei taip nedarytume, juk sutaupytume. Taip pat galėtume išjunginėti šviesą viešosiose vietose (tualetuose, koridoriuose, kai nieko nėra).
R: Reikia pradėti nuo mažų dalykų: nepalikti vandens plaunant indus ar valantis dantis, nepalikti kroviklių rozetėse, rūšiuoti atliekas, išjunginėti kompiuterius, nes daugiausiai energijos jie sunaudoja palikti „stand by“ režime. Galvojame, kad nieko nepakeis mūsų vienų geras darbas, tačiau nereikia sakyti „ką aš pakeisiu vienas“, reikia sakyti „kiek aš pakeisiu“.
Registruotis į renginį galima iki balandžio 20 dienos adresu www.grynink.lt.
Daugiau informacijos apie įmonių socialinę atsakomybę:
www.globalcompact.lt
www.socmin.lt
www.undp.lt
www.atsakingasverslas.lt
www.investorsforum.lt
www.lpk.lt
www.baltojibanga.lt
Rūta: Jau penktus metus organizuojame renginius įmonių socialinės atsakomybės tema. Pastaruosius ketverius metus buvo rengiamos tik konferencijos, o šiemet bandome suorganizuoti daugiau renginių, todėl darome socialinės atsakomybės savaitę.
Numatomi keturi renginiai: pirmadienis (balandžio 20 d.) skirtas parodomiesiems debatams. Tema – „Socialinės atsakomybės krizės metu nėra“. Organizuodami šį renginį susidūrėme su požiūriu, kad krizės laikotarpiu negali būti kalbama apie socialinę atsakomybę. Todėl norėtųsi, kad debatų metu būtų iškelti argumentai už įmonių socialinę atsakomybę, kad mes visi susimąstytume, kam to reikia. Taip pat kviesime ir publiką išsakyti savo nuomonę.
Antradienį (balandžio 21 d.) Skalvijos kino centre nemokamai vyks dokumentinio filmo „Šaltinis“ peržiūra. Tai – filmas, iliustruojantis socialinę atsakomybę. Filme kalbama apie apie naftos gigantų interesų tenkinimą nekreipiant dėmesio į ekologines ir vietos gyventojų problemas.
Trečiadienis (balandžio 22 d.) bus skirtas nevyriausybinėms organizacijoms. Pirmoje dalyje bus organizuojamas konkursas, kuriame nevyriausybinės organizacijos bus kviečiamos parodyti, kaip kuo naudingiau, originaliau ar kūrybiškiau panaudoti nebereikalingą daiktą. Kita dalis – nevyriausybinių organizacijų mugė. Nevyriausybinės organizacijos pristatys savo vykdomus socialinės atsakomybės projektus (tai gali būti susiję su ekologija, žmogaus, darbuotojų teisėmis, vaikais ar pan.). Tikimės, kad šie pristatymai paskatins organizacijas kurti projektus kartu, juk po vieną padarome mažiau nei galėtume kartu.
Ketvirtadienį (balandžio 23 d.) vyks konferencija. Joje smulkiau nagrinėsime, kaip vykdyti socialinę atsakomybę. Norime paanalizuoti pagrindinius dalykus, teigiamus pavyzdžius, įmonių socialinės atsakomybės strategiją ir jos naudą įmonei.
Kokios įmonės dalyvauja konferencijoje?
R: Į konferenciją kviečiame atstovus pagal tai, ką mes norėtume girdėti. Įžanginėje paskaitoje kalbėsime apie įmonių socialinės atsakomybės koncepciją ir pavyzdžius (Lyra Jakulevičienė iš Jungtinių Tautų), vėliau bus kalbama apie įmonių socialinės atsakomybės integravimą į įmonės strategiją (Ingrida Dubinskaitė iš „Alchemic“ – įmonės, padedančios kitoms organizacijoms tapti socialiai atsakingomis). Taip pat bus kalbama apie socialinės atsakomybės komunikaciją (Snieguolė Matonienė, Euro RSCG PR) bei realią ekonominę naudą įmonei (Vladas Lašas, Skubios siuntos). Bus organizuojamos ir darbinės sesijos, kur įmonės galės parodyti, ką konkrečiai jos daro socialinės atsakomybės srityje, atlikti praktines užduotis. Įmonės stengsis perteikti savo žinias ir papasakoti savo kelią į realiai vykdomą socialinę atsakomybę. Seminarus ves Tomas Vaišvila (Palink), Rasa Juodkienė (Rimi Lietuva) ir Jūratė Jakimavičienė (Teo).
Kas kviečiami dalyvauti renginyje?
Dalyvauti gali visi studentai, užpildę registracijos formą, kurią galima rasti interneto svetainėje www.grynink.lt. Registracija vyksta iki balandžio 20 dienos.
Kas yra įmonių socialinė atsakomybė?
Pavel: Aš tai apibūdinčiau kaip praktiką, kai įmonės rūpinasi savo darbuotojais, visuomene ir aplinka savanoriškai ir daugiau nei to reikalauja įstatymai.
R: Svarbiausias žodis yra „savanoriškai“. Daug įmonių teigia, kad jos yra socialiai atsakingos, neteršia gamtos, tačiau paprastai atliekami tik privalomi, įstatymais įtvirtinti veiksmai. To, kas yra apibrėžta įstatymų, negalime vadinti socialine atsakomybe, nes tai įmonės privalo atlikti.
P: Šiuo metu daugėja kalbų apie socialinę atsakomybę. Pvz., įmonių interneto svetainėse yra skyreliai „Socialinė atsakomybė“, tačiau dažnai matosi, kad informacija surinkta iš trupinių, vartojamos banalios frazės.
Kokios didžiausios įmonių klaidos?
R: Įmonės savo interneto puslapiuose dažnai rašo bendras frazes, tačiau nėra aiškaus supratimo, kodėl socialinė atsakomybė turi būti vykdoma. Taip pat įmonės dažnai daro tik vienkartinius projektus, tačiau nesistengia sukurti strategijos, daryti tęstinių projektų. Socialinės atsakomybės projektai turėtų būti vykdomi nuolat.
Koks pagrindinis šio renginio tikslas?
P: Kadangi studentai yra būsimi verslininkai ar įmonių darbuotojai (mūsų ateitis), norime, kad jie žinotų, jog socialinė atsakomybė yra reikalinga, būtina ir kad tai atneša naudos ir įmonei – tai nėra labdara.
R: Pirmas tikslas – kad būsimi verslininkai, darbuotojai žinotų, kas tai yra, ir galėtų tai įgyvendinti. Kitas dalykas – socialinė atsakomybė nė vienoje valstybėje neveikia, jei nėra visuomenės spaudimo. Jei visuomenei yra tas pats, ar pirkti produktą iš įmonės, kuri daro kažką gera visuomenei, ar iš įmonės, kuri gamindama produktą teršia aplinką, jei iš įmonės nereikalaujama atsakomybės, nebus pokyčių ir įmonių veikloje.
Kokia buvo šio renginio pradžia?
P: Socialinė atsakomybė yra AIESEC‘o, kaip globalios organizacijos, viena iš kertinių sričių, todėl mes bandome tai „įskiepyti“ ir Lietuvoje. AIESEC visada buvo novatoriška organizacija, kuri atneša naujų vėjų į Lietuvą, pvz., buvo organizuotos pirmosios Karjeros dienos, „Tavo kelias“ ir kiti renginiai. Socialinė atsakomybė taip pat yra viena iš naujų iniciatyvų. Dabar tai jau yra plintantis reiškinys, tačiau prieš penkerius metus niekas nežinojo, kas yra įmonių socialinė atsakomybė.
R: Pirmosios socialinės atsakomybės konferencijos buvo visiškai teorinės, nes nebuvo pavyzdžių. Aišku, buvo galima remtis užsienio pavyzdžiais, bet juk nepakviesi Lietuvos įmonių papasakoti apie tai, ko jie nedaro. Tuo metu įmonės tiesiog minėdavo kelias frazes: „rūpinamės darbuotojais“ ir „neteršiam aplinkos“.
Kokie stipriausi vykdomos įmonių socialinės atsakomybės pavyzdžiai Lietuvoje?
R: Mano mėgstamiausias yra „MG Baltic“ parengtas projektas – salotų baras „Guru“. Tai nėra labdara, tai – verslas, kuris naudingas. Tokie projektai labai žavi. Kitas pavyzdys galėtų būti ekologiškų maišelių gamyba.
Kokie sunkumai iškilo organizuojant renginį?
R: Kartais buvo sunku gauti informacijos ir surasti geriausią sprendimą, pvz., buvo ganėtinai keblu surasti filmą ir gauti teises jį rodyti. Be abejo, kyla sunkumų ir dėl to, kad mes dirbame iš idėjos ir nesame žmonės su didžiule patirtimi.
P: Turbūt krizė sukelia tam tikrų sunkumų, nes įmonės nenori net pagalvoti apie papildomus rūpesčius. Socialinė atsakomybė nėra rinkodara, tačiau tai nėra ir labdara. Pvz., spausdinimas ant lapo iš abiejų pusių taupo pinigus, investicija į darbuotojus užtikrina darbuotojų lojalumą, todėl galbūt įmonei nereiks leisti pinigų naujų darbuotojų paieškai.
R: Manau, kad Lietuvoje tiesiog nėra įmonių socialinės atsakomybės tradicijų. Vakarų šalyse tai vystoma jau gana ilgai, tačiau mūsų valstybė yra jauna. Tikiu, kad ateityje stiprią socialinę atsakomybę tikrai turėsime ir mes. Tiesiog reikia žinių, reikia šviesti visuomenę, aiškinti, kodėl tai yra gerai.
Ką kiekvienas iš mūsų gali padaryti, kad taptų socialiai atsakingu?
P: Mes dažnai paliekame telefono kroviklį rozetėje net tada, kai nekrauname telefono, ir tokiu būdu jis sunaudoja kur kas didesnį kiekį energijos nei kraunant telefoną – reikėtų to vengti. Jei taip nedarytume, juk sutaupytume. Taip pat galėtume išjunginėti šviesą viešosiose vietose (tualetuose, koridoriuose, kai nieko nėra).
R: Reikia pradėti nuo mažų dalykų: nepalikti vandens plaunant indus ar valantis dantis, nepalikti kroviklių rozetėse, rūšiuoti atliekas, išjunginėti kompiuterius, nes daugiausiai energijos jie sunaudoja palikti „stand by“ režime. Galvojame, kad nieko nepakeis mūsų vienų geras darbas, tačiau nereikia sakyti „ką aš pakeisiu vienas“, reikia sakyti „kiek aš pakeisiu“.
Registruotis į renginį galima iki balandžio 20 dienos adresu www.grynink.lt.
Daugiau informacijos apie įmonių socialinę atsakomybę:
www.globalcompact.lt
www.socmin.lt
www.undp.lt
www.atsakingasverslas.lt
www.investorsforum.lt
www.lpk.lt
www.baltojibanga.lt
| < Buvęs | Kitas > |
|---|
