Praėjusį savaitgalį mados ir stiliaus centre „Europa“ vyko gan neįprastas renginys – AIESEC programos nariai, studentai bei aukštesniųjų mokyklų absolventai, besidomintys ekonomika bei vadyba, bandė įvairiais būdais ir formomis pristatyti savo šalį.

Pirmajame pastato aukšte buvo pastatyta scena, nors dydžiu ji buvo pritrenkiamai maža ir kai kuriems dalyviams netgi vietos ant jos nelabai užteko tam, kad parodytų savo teatrinius sugebėjimus bei galėtų sutrypti savo tautinius šokius. Tačiau atmosfera pradėjo šilti ir besikeičiantys dalyviai savo optimizmu, kaip maloniu virusiuku, apdalino visus stebėtojus. Deja, didžiąją dalį žiūrovų sudarė tie patys svečiai iš kitų šalių. Mat lietuvius labiau paviliojo antrajame ir trečiajame aukštuose įsikūrusios valstybių atstovybės, pažindinusios mus su savo tradiciniais patiekalais.

Pagrindinis šio renginio tikslas buvo kultūrinio supratimo didinimas tarp skirtingų šalių piliečių ir Vilniaus, kaip būsimos tarptautinės sostinės, pristatymas. Dalyvavo tikrai nemažai – net 36 pasaulio šalys iš keturių kontinentų. Pavyzdžiui, norvegai savo šalies pristatymui pasirinko istorinę tematiką: pasipuošė kaip vikingai – grubaus audinio apsiaustais bei šalmais su ragiukais. O štai kaimynai latviai dėvėjo tautinius rūbus. Vokiečių skiriamasis ženklas buvo ant skruostų besipuikuojančios nupieštos vėliavos. Tiesą pasakius, man jie atrodė taip, tarsi ruoštųsi futbolo varžybų stebėjimui. Pasigedau ispanų – jų stalelis per visą laiką, kurį buvau šiame renginyje, kaip buvo, taip ir liko „nuogas“. Nenorėčiau nieko įžeisti, bet ir estų niekur nesimatė.

Manau, smagiausiai laiką leido suomiai, pasirinkę pasakų personažų vaidmenis, išsipuošę spindinčiomis karūnomis ir rausvos spalvos drabužiais. Be to, jie nei vienam praeiviui neleido ramiai praeiti (o ypač žavioji princesė) – prašė išmokyti juos lietuviškų dainų. Na, aš ėmiausi darbo ir visa krūtine plėšiau ,,Ant kalno mūrai, joja lietuviai, joja joja lieeetuvaičiai...‘‘. Galiu pasakyt, kad melodiją suomių princesė tikrai išmoko!

Tuo tarpu patys vaišingiausi buvo Lenkijos atstovai. Jų stalelis lūžte lūžo nuo saldumynų, mėsyčių ir kitokių gėrybių. Šiek tiek nustebau prancūzų demonstruota nacionaline virtuve – dešra ir baltu batonu. Na, o smaližiai, matyt, džiaugėsi šveicarų, britų ir australų atvežta ir dalinama saldumynų įvairove. Neįprasta buvo stebėti Rusijos atstovus be baltosios „draugės“ bei čekus be alaus. Užtat renginys praėjo kultūringai.

Netyčiom persivalgius norvegiškų „anyžinukų“, buvo galima rasti, kur išgerti kavos. O ir ant galvos nelijo. Trumpai tariant, „Kultūrų mugė“ buvo išties interaktyvus, smagus ir neblogai išreklamuotas renginys.