Lapkričio 23–25 dienomis Zujų sodyboje (Ukmergės raj.) vyko Komunikacijos fakulteto Studentų atstovybės (KF SA) mokymai. Į juos susirinko keletas senbuvių – organizatorių ir per dvidešimt naujų (dar tik šįmet „iškeptų“) narių, kurių didžioji dauguma – pirmakursiai. Komandinio darbo tematika rutuliota žaidimų, paskaitų ir aptarimų metu. Mokymų tikslas – sutelkti narius, parodyti komandos formavimo ir veikimo principus, padėti suprasti, ką galima atstovybei duoti ir ką „gauti“ iš jos, taip pat apsispręsti, ar yra noro bei ryžto toliau dalyvauti šioje savanoriškoje veikloje. O svarbiausia, pabrėžti, kad KF SA – nėra chebra, susirenkanti pasitūsinti.

Žmogiškaisiais ištekliais besirūpinanti atstovybė labai pasistengė, kad mokinukai ir maistu, ir žiniomis liktų pasisotinę. Rėmėjų paieškos sėkmė – gauta net 30 kg koldūnų! Jų skonio daug kas tikrai nepamirš :). Bimbinėti iš kampo į kampą taip pat nebuvo kada – dienotvarkė buvo užpildyta naudingais užsiėmimais. Mokymosi valandomis gvildenta VU SA ir KF SA įvaizdžio problematika, proto šturmu (brainstorm) siūlytos RsV (ryšių su visuomene) strategijos idėjos; delegavimo privalumai, efektyvaus darbo planavimo ir efektyvių susirinkimų reikalavimai; bandyta teorinėmis žiniomis bei testais įtvirtinti komandos sąvoką. Pastarajai užduočiai įgyvendinti gelbėjo įdomūs žaidimai.

Pirmąjį vakarą visus aktyviai įtraukė simuliacinis žaidimas, kurio dalyviai turėjo įsijausti į gautus vaidmenis, situacijas (dažnai prieštaringas) ir kuo įtikinamiau simuliuoti fiktyvią tikrovę. Žaidimo tema – trijų studentiškų laikraščių redakcijų konkurencija dėl išlikimo siekiant parašyti geriausią komfaką šlovinantį straipsnį. Spaudžiami intrigų, konfliktinių situacijų, nuolat besidauginančių užduočių lavinos, žaidėjai turėjo turėjo įtilpti į laiko rėmus, susidoroti su tam tikru extrem‘u ir puikiai atlikti savo darbą. Esmė, kurią įžvelgti turėjo žurnalistai ir redaktoriai – prislopinus savo asmenines ambicijas susivienyti skirtingoms asmenybėms bendro tikslo vardan, kad būtų pasiektas optimalus rezultatas (komandinio darbo principas).

Kitų grupinių žaidimų metu studentai turėjo palaužyti galvą ir įveikti bendravimo ir bendradarbiavimo psichologinius barjerus: suvaldyti pirminį stresą, įveikti nesusikalbėjimą ir nenorą įsiklausyti į kito nuomonę tam, kad būtų rastas teisingas bendras sprendimas.

Socialinių vakarų metu norėta išlaikyti vienybės atmosferą (visi būnam ir veikiam kartu), – penktadienį tai puikiai pavyko. Žmogiukus linksmino šokiai pokiai pagal „Tele Bim-bam“ repertuarą (ir ne tik), gitara, skambios dainos, vaikystės žaidimų imitacijos (pavyzdžiui, šokinėjimas per virvutę), pokalbiai pasisedėjimų metu kambariuose, užkandžiavimas keptais koldūnais :). Vykstant kambarių prisistatymams (tema – „Mirtis agrastų krūme“) gyventojai demonstravo savo kūrybiškumą. Paskutinė diena apvainikuota mokymų „pliusų ir minusų“ aptarimu bei tradiciniu laiškelių rašymu ir jų dalybomis.

Visus sutrikdė ir privertė susimąstyti pirmininko reakcija vaidinimų „Ko nereikia daryti atstovybėje“ metu, kai į linksmas ir išoriškai juokingas situacijas jis privertė pažvelgti kitu kampu – graudžiai ir rimtai... Mokymų moralas: žmonės, nematantys atstovybėje tikslo, nesugebantys tinkamai atlikti savo pareigų – atstovauti studentams, ateinantys tik atsigerti arbatos ir visiems skelbiantys, kaip su KF SA smagu linksmintis (pamirštant, kad visko pradžia ir esmė – sunkus darbas), kenkia atstovybei. Keičiam požiūrį arba pasitraukiam iš akiračio. Į ten, kur toks požiūris priimtinas.