Martynas Klimas: Apie orientacinį žaidimą ID orientacinės varžybos?
Tikrai smagus renginys pačioje savaitės pradžioje. Varžybos prasidėjo 15 val. Katedros aikštėje, kur spalvingoms komandoms (buvo ir vienuoliktokų, ir MIF‘ų) buvo duotos paslaptingos užuominos (arba žemėlapis). Ir taip po Vilniaus centrą jaunimas blaškėsi ieškodamas įvairias pasaulio šalis reprezentuojančių kavinių, restoranų ir barų. Nors kartais užuominos buvo sunkios (ar 75 proc. per didelės), bet visi „taškai“ sulaukė lankytojų. Ten komandoms buvo duotos užduotys, susijusios su specifine maitinimo įstaigos šalimi. „Balti drambliai“, nors ir lengviausiai randami, turėjo sunkiausias užduotis (Indija??? Kas tokią kada girdėjo?). Aišku, sunkiausios užduotys – apie Lietuvą, prieš jas net muilo operų vardijimas nublanksta. Bet galiausiai visos komandos susirinko „Forto dvare“, nors kai kurios truputį paklydo, kaip ežiukas rūke ;).
Nors KomFakas.lt komanda nieko nelaimėjo, visi, pamynę principą „svarbu ne laimėti, o negailestingai sutriuškinti priešininką“ džiaugiasi dalyvavę.
Lina Dalmantaitė: Apie fuksų krikštynas
Tikrai smagus renginys pačioje savaitės pradžioje. Varžybos prasidėjo 15 val. Katedros aikštėje, kur spalvingoms komandoms (buvo ir vienuoliktokų, ir MIF‘ų) buvo duotos paslaptingos užuominos (arba žemėlapis). Ir taip po Vilniaus centrą jaunimas blaškėsi ieškodamas įvairias pasaulio šalis reprezentuojančių kavinių, restoranų ir barų. Nors kartais užuominos buvo sunkios (ar 75 proc. per didelės), bet visi „taškai“ sulaukė lankytojų. Ten komandoms buvo duotos užduotys, susijusios su specifine maitinimo įstaigos šalimi. „Balti drambliai“, nors ir lengviausiai randami, turėjo sunkiausias užduotis (Indija??? Kas tokią kada girdėjo?). Aišku, sunkiausios užduotys – apie Lietuvą, prieš jas net muilo operų vardijimas nublanksta. Bet galiausiai visos komandos susirinko „Forto dvare“, nors kai kurios truputį paklydo, kaip ežiukas rūke ;).
Nors KomFakas.lt komanda nieko nelaimėjo, visi, pamynę principą „svarbu ne laimėti, o negailestingai sutriuškinti priešininką“ džiaugiasi dalyvavę.
Lina Dalmantaitė: Apie fuksų krikštynas
Trečiosios ID’09 dienos kulminacija – fuksų krikštynos, šį kartą bailiuosius pirmakursius pasitikusios šūkiu „Nebūk nulis – būk fuksas!“. Vakarėjant naujausieji fakulteto studentai nedrąsiai rinkosi prie Saulėtekio rūmų vilkėdami keistus baltus dažytojų kostiumus bei lietpalčius. Minia buvo pa
dalijama į komandas, paskiriami vedliai. O tada – į trasą! O trasos būta nelengvos: Raudonųjų, Oranžinių, Mėlynųjų, Žydrųjų, Žaliųjų bei Rožinių komandoms teko įveikti penketą kliūčių ruožų. Pirmasis – virvėmis apraizgytas keliukas į kalną, kur vienas iš komandos narių užrištomis akimis, besivadovaujantis tik kolegų šūksniais, turėjo įveikti kliūtį neliesdamas virvių.
Antroji užduotis tikrino pirmakursių tinkamumą tapti akademinės Vilniaus universiteto bendruomenės nariu – komandoms buvo užduodami loginiai klausimai, po kurių jų laukė pomidorų padažo ruožas ir jėgų išbandymas imtynėse baloje. Ketvirtoji rungtis pareikalavo tiek fizinių (lakstymas iki „Upokšnio“ ir atgal), tiek moralinių („Nenorėjau, bet išgėriau!) sugebėjimų, kurių prireikė ir penktojoje užduotyje, kur dalis komandos traukė virvę, o likusieji prarėkė gerkles palaikydami. Įveikę visą kliūčių ruožą, pavargę bet laimingi, KomFako nuliai prisiekė fakultetui, o liudininkai šią sąjungą sutvirtino miltais. O tada namų link purvini, bet besišypsantys žygiavo jau FUKSAI, nebe nuliai.
O daug iškalbingesnės nuotraukos tiesiai iš įvykių vietos ;)
Nuotraukos Jolitos Katkutės
| < Buvęs | Kitas > |
|---|