Iškilmingą Informacijos dienų savaitę mums teko garbė atrasti naujus pasaulio horizontus su Neringa Skrudupaite, pajusto kosmopolitiškumo dvasią  su Viktoru Diavara, mylėti vienas kitą ir kartu savo darbą su Gradauskų šeima bei žvilgtelti į Jogailos Morkūno gyvenimo universiteto paraštes. Ir tai tik dalis Infomacijos dienų projeko akimirkų...

Būk, kur nori

Grupės „SKAMP“ narys Viktoras Diavara į paskaitą „Gyvenimas ten ir čia“ atvyko nors ir pavėlavęs, bet švytintis noru bendrauti ir mažumėlę susijaudinęs. Iš pradžių atlikėjo akys neramiai klaidžiojo po auditoriją vis dirsčiojant pro langą. Ko jam nerimauti? Prieš paskaitą Viktoras santūriai atsiprašė ir perspėjo neišjungsiąs mobiliojo telefono garso paskaitos metu, kadangi bet kuriuo momentu gali paskambinti žmona, kuri ruošiasi gimdyti.

Taigi paskaitos tema „Gyvenimas ten ir čia“ išreiškia visą V. Diavaros gyvenimo paletę, į kurią įeina kelionės, nuolatinis tarptautinis bendravimas, artimi žmonės,  ekstremalūs nuotykiai, gimstančios ir išsipildančios svajonės ir muzika. Daug dėmesio Viktoras skyrė pasakojimui apie savo vaikystę Afrikoje, Vokietijoje, Lietuvoje ir kitose pasaulio šalyse. Na, o išgirdęs klausimą, kokia šalis jam visgi arčiausiai širdies, trumpai pagalvojęs atsakė, kad bet kuriame pasaulio kampelyje jaučiasi puikiai. Tikras kosmopolitiškas požiūris arba žalia šviesa novatoriškam požiūriui.

Na, o ką jis pataria jaunam žmogui? Turėti svajonę. Anot Viktoro, turint svajonę, ja tikint, sunkiai dirbant dėl jos, ji neišvengiamai išsipildys, nes tai, ko tu nori, ko tau reikia pagal visus traukos dėsnius tave anksčiau ar vėliau pasieks. Viktoras pateikė pavyzdį, kad  tie, kas savaitgaliais „tūsinasi“ ir tie, kurie tą laiką išnaudoja be atvangos statydami savo, atrodo, neįgyvendinamo tikslo pamatus galiausiai atsidurs skirtingose barikadų pusėse, iš kurių viena atvers kelią į svajonę. Dinamiškas, šiltas ir draugiškas Viktoras tiesiog dar kartą priminė, kad tikslas be plano tai ne tikslas, o tik  noras. Sužavėjo paprastas ir aiškus požiūris, kurį galima išreikšti keliais žodžiais: Mano gimtinė – visas pasaulis. Mano gyvenimas – didelė laimės kalvė.

Daugeliui žinoma LTV laidos „Keliaukime“ vedėja ir žurnalistė  Neringa Skrudupaitė paskaitą „Gyvenimas – tai darbas. Darbas – tai kelionės“ pradėjo žodžiais: „Aš jau  būdama 16 metų sau pasakiau, kad būsiu laiminga, tokia dabar ir esu.“ Neringos gyvenimo prasmė, laimė ir energijos šaltinis – kelionės. Momblano užkariautoja patikino, jog keliauja ne iš mokesčių mokėtojų pinigų, nes visgi daugeliui šis klausimas rūpi labiausiai. Didelis menas savo pajamas susiplanuoti taip, jog pinigų užtektų kelionėms. Tiksliau, jei  visada užtenka entuaziazmo ir noro, užtenka ir pinigų. Dėl to mes, nepatyrę studentai, turėjome unikalią galimybę išgirsti  egzotiškų kelionių įspūdžius, žvilgtelti į originalias kelionių nuotraukas, praplėsti savo geografinį akiratį bei išgirsti visą kelioninių įspūdžių bagažą ne iš televizijos ekrano, o gyvai ,iš charizmatiškos, nenuilstančios moters – keliautojos, įveikusios Alpių viršukalnę Momblaną, išnaršiusios bene pusę pasaulio ir  tiesiog gyvenančios noru keliauti…

Neringa Skrudupaitė kalbėjo greitakalbe, tačiau kalba buvo pilna kelioninės dvasios, rodos, vakar patirtos. Žurnalistė pasakojo apie savo gyvenimo patirtį keliaujant.  Anot jos, turizmas - baisi, nepagydoma liga, kurią sunku išgydyt, nes sunku atsisakyti savo prigimties pažinti. Na, o sėslumas moteriai – trumpalaikis gyvenimo tarpsnis, kuris greitai užpildomas turistinėmis kelionėmis. Neringa prasitarė, kad po dviejų savaičių išskrenda į Japoniją, o tai gyvas įrodymas, jog aistra kelionėms yra kaip didelis, tačiau nekenksmingas virusas. Moters nuomone,  svarbiausia pažinti žmones, bendrauti, pasisemti šimtmečius brandintos išminties, išgirsti vietinių gyventojų istorijas, papasakoti savąją, apsikeisti kultūriniais ryšiais.

Paskaita buvo naudinga ne vien tuo, jog visą tą laiką kartu su Neringa be atvangos mintyse keliavome: kopėme į aukščiausias viršukalnes, kritome Meksikos oro uoste, nėrėme ten, kur miega laivai, rizikavome pagauti laimę, laimėjome vietą ten, kur atsiveria svetimas žemynas ir užsisklendžia  drungna vegetacija. Neringa Skrudupaitė mums leido suprasti, kad žmogus tikrai turtingas ne materialinėm vertybėm, o potyriais, nuotykiais, prisiminimais, kurių niekas iš mūsų neatims ir kurie visada išliks su mumis.

Būk, su kuo nori

Kai į auditoriją įžengė visiems gerai žinoma televizijos „ryklių“ pora Livija Gradauskienė ir Marijus Gradauskas mes, susirinkusieji, atrodo, pabudome –  poros darbinis adrenalinas ir drąsa privertė akylai klausytis bei kurpti rūpimus klausimus. Visų pirma, įdomu buvo sužinoti, kur garsioji pora susipažino. O susipažino jie studijų metais, universiteto auditorijos suole. Jaunuolius jungė bendras interesas – visų pirma, žurnalistikos studijos, o laisvalaikį leisdavo senamiesčio kavinukėse kartu su kursiokais, studentiškai ir linskmai. Taigi tos pačios srities studijos, o ateityje ir darbas šių dviejų žmonių tarpusavio ryšį dar labiau sustiprino. Tik ar neatsirado trintis „sukantis toje pačioje darbo mašinoje“?

Paklausti, ar panašaus pobūdžio darbas netrukdo asmeniniams santykiams, jie vieningai atsakė, kad ne. Atvirkščiai, nors ir dirbdami konkuruojančiose televizijose, jie savo darbo specifiką  paverčia privalumu. Juk seniau rodytoje laidoje „Holivudo žinios“ pora dirbo kartu: Livija vertė tekstus laidai, o Marijus juos skaitė žiūrovams. Galima sakyti, kad televizija – tai vienas iš jungiamųjų ryšių, suartinančių šiuos du žmones. O ir televizorius jų namuose būna įjungtas dažnai. Kartu jie diskutuoja, kritikuoja, piktinasi, generuoja idėjas, nes, kaip jie patys minėjo, darbas televizijoje tai įpareigoja. Nors abu dirba skirtingose televizijose, patys savęs konkurentais nevadina, nes kompetencija ir darbo patirties gausa pranoksta bereikšmes darbines detales.

Visgi paskaitos metu Gradauskai daugiausia dėmesio skyrė šių dienų lietuvos televizijos analizei, problematikai. Kiekvienas savo požiūrį interpretavo atsižvelgiant į savo darbo pobūdį. Livija televizijos peripetijas atskleidė per tiesioginės laidų vedėjos, o Marijus – per televizijos užkulisių darbuotojo prizmę. Įspūdis vienas - kartu jie kaip tvirta komanda – tiek asmeniniame gyvenime, tiek darbe. Gal tai ir yra tvirtų šeimyninių santykių paslaptis?

Kaip žmonių studijos nulėmė dabartinę jų veiklą? Tai kertinis paskaitos su Jogaila Morkūnu akcentas ir vienas pagrindinių jo gyvenimiškosios filosofijos klausimų. Šis skandalingas šou verslo magnatas įžengęs į oranžiniais kėdžių apmušalais aptaisytą JR 5 auditoriją turbūt nejučia pagalvojo: „Puiku, oranžinė – man patinka“. Ir iš tikrųjų televizijos ekranuose bei bulvarinės spaudos puslapiuose spindintis vyras auditorijoje jautėsi kaip savimi pasitikintis iškviestas atsakinėti studentas, kuris viską idealiai yra išmokęs. Tą išmoktą gyvenimo pamoką Jogaila Morkūnas dėstė mums, studentams.

Nors garsusis renginių organizatorius yra baigęs šešis žurnalistikos kursus (tris kartus baigė pirmą kursą, du kartus – antrą ir vieną kartą užbaigė trečią), o galiausiai viską metęs, tai jo gyvenime nebuvo didelė kliūtis. Būtent  dėl to jis nesijaučia nepilnavertis, atvirkščiai, jo žinių įgijimo  prioritetas -  paties kasdiena kuriama gyvenimo akademija: renginių organizavimas, kelionės, linksmybės bei efektyvus laiko panaudojimas. Morkūnas ypač pabrėžė laiko svarbą žmogaus gyvenimo kokybei. Anot jo, kam trinti auditorijos suolą ir taip švaistyti laiką jei vietoj to gali dirbti plytelių klojėju, kilti karjeros laiptais ir galiausai tapti statybos kompanijos direktorium?