Esmė ta, kad šiame filme vaidina vieni daugiausiai šiknų ir snukių išspardžiusių vaikinų kine, todėl gal nereikia apsimetinėti juos vardinant veikėjų vardais su vardais? Sylvester Stallone yra samdinių gaujos vadas. Kartu su juo dirba Jason Statham, Jet Li, Dolph Lundgren ir dar du mažiau žinomi kieti vyrai – Randy Couture ir Terry Crews. Dar filme pasimaišo Briuce Willis, Mickey Rourke ir pats Arnold Swarchenegger. Eric Roberts puikiai tinka blogo CŽV agento vaidmeniui, bet kaunasi nedaug. Filmą režisavo ir prie scenarijaus prisidėjo pats Stalonė. Dvidešimt vienas tūkstantis mačiusiųjų IMDB.com filmui duoda 7,5 iš 10. Steaven Seagal tik apsiverkt kampe. Kita vertus jis vaidins Machete. Šiame Robert Rodriguez (Desperado, From Dusk Till Dawn, Sin City, Grindhouse/Planet Terror) pagrindinį vaidmenį atliks Danny Trejo (nežinai Danny Trejo? Grįžk prie Twilight/Sundance filmų, vaike), jam antrins Robert de Niro, Michelle Rodriguez, Don Jonson, Cheech Marin ir dar Jessica Alba. Geri metai testosteronui! Tetrūksta filmo kuriame vaidintų šių dviejų filmo aktoriai bei Samuel L. Jackson, Sean Bean, Gerard Butler, Vincent Cassel, Jean Reno, Kurt Russel, Vin Diesel ir Sean Conerry. Bet kokia atėjus pažiūrėti mergaitė iš kino salės išvažiuotų ant motociklo, su barzda, dvimetriniu rėmu ir pagimdytų Panther tanką. Tada kino teatras sprogtų ir atsivertų portalas į Valhalą.
Grįžkime prie filmo. Stallone samdiniai greitai išskerdžia vieną laivą užgrobusius Somalio piratus, iš komandos išlekia Dolfas, paaiškėja, kad ryškiausia filme bus Sylvester ir Statham draugystė. Amerikoje, Mickey Rourke veikėjas Tool turi tatuiruočių/motociklų saloną, kur samdiniai susirenka po darbo atsipūsti ir aptarti naują darbą. Bruce Willis pasiūlo darbelį Stallone ir jo konkurentui AHNULD (vienintelis kartas istorijoje, kai tame pačiame kadre yra Stalonė ir Švarcas), tas atsisako, visa salė pasijuokia iš metahumoro. Kažkur yra mažyyytė salelė, kurioje visus šešis tūkstančių gyventojų spaudžia įprasta lotynų/ pietų Amerikos karinė diktatūra. Kad ir ką atstovautų Willis, tiems žmonės patiktų jei diktatorius būtų daug mažiau gyvas.
Toliau seka, mano nuomone, per ilgas pasiruošimas mūšiui. Nepaisant to, kad po praeitos pastraipos veiksmo gerieji samdiniai filme salos kariuomenę sumažina gal trečdaliu. Per žvalgybinę misiją. Šiaip ar taip, per ilgas. Būtų buvę smagiau, jei jie ilgiau praleistų saloj, pjaudamiesi kelią iki rūmų, bet čia tikriausiai būtų neprofesionalu samdinių ir kinematografijos atžvilgiu. Bet kai jau prasideda pjautynės... Irako kare daugiau šaudyta ir sprogdinta tik todėl, kad visi veikėjai labai myli peilius. Tikrai. Filmuose apie nindzes mažiau žūsta nuo svaidomų durklų. Džekas Skerdikas sakytų: „Ė, liaudis, ramiau gal“. Ar vienu kirčiu galvą nupjaut, ar kiaurai krūtinę, ar barzdaskutį mest ir gerklę perkirst... Nuo mažų peiliukų iki tokių, kad galėtum riekelėm arklį pjaustyt, šiame filme jie atlieka tokį pat svarbų vaidmenį kaip ir šautuvai. Ar sprogimai. Labai malonu matyti šiek tiek rimtesnį požiūrį į šaudmenų kiekį apkaboje, ar bent jau man taip pasirodė.
Aktoriai visai gerai atlieka savo darbą, nors scenos su Jet Li ir atrodo... pritemptos. Bet dažniausiai jiems reikia daužyti snukius ir kapoti sėdynes, tad tą jie padaryti sugeba. Stalonė yra tikrai keistai geras režisierius, bent jau tokiam projektui jis puikiai tinka. Nežinau, kaip jis šeimos dramą apie Iraką/ vėžį/ autizmą darytų, bet niekas ir nenori, kad jis to imtųsi. Dar galėčiau pasiskųsti muzika per pabaigos titrus, bet kiek jau galima...
Mano nuomone geriausias ir brutualiausias vasaros filmas, tikrai geresnis už „A-komandą“. O dabar žodis panelei Mūzai Bžik!
Bžik: Panelė turi savo nuomonę apie vyriškus filmus. Nors „The Expendables“ ir yra neblogas pasirinkimas vėsiam rudens vakarui, tačiau tikrai ne geresnis už „A-komandą“. Te didysis Lordas Dentonas nesupyksta, bet pastarajame filme yra daugiau vykusių sąmojų ir gal kiek geresnė siužetinė linija. Labai stipriai „Nenugalimaisiais“ nenusivyliau, nors ir tikėjausi filmo, kuris bus tempiamas į šlovę raumenų kalno. Tačiau, rodos, jame netrūksta nieko – kraujas, smurtas, gražūs vyrai, gražios moterys, trumpa meilės istorija, įspūdingi ginklai, gėrio ir blogio kova – tas įprastas Holivudo receptas koviniam filmui paruošti.
Nesupratau turbūt tik vieno – Dolph Lundgren. Jis man panašus į psichinį ligonį/ narkomaną, kuriam vieta kur nors toliau nuo ginklų ir civilių žmonių. Taip pat neaiški man liko jo personažo vieta šiame filme – tai jis išdavikas ar šiaip nelabai sveikas, ar jis tiesiog turėjo kuo dažniau šmėžuoti ekrane viso filmo metu. Bet kokiu atveju jis man niekada nepatiko. Na, ir Silvestras – didžiausia testosterono talpykla. Nenuostabu, kad jam pasinaudojus tarnybine padėtimi (prisidedant prie scenarijaus) į meilės sūkurį pakliuvo būtent jis. Tokia situacija atrodo mažų mažiausiai nenatūrali. Tiek nenatūrali, kiek ji gali būti filme. (Man kaip tik pasirodė, kad „meilės“ istorija yra tokia atgaivinanti. Čia Stallone merginą gelbsti dėl jo idealizmo, ne dėl noro užkariaut jos kalvas ir slėnius ir išgręžt visas šachtas. Ir viskas baigias kaip atsisveikinant kaip su bendruomenės geradariu, ne „tu kaip tik užmušei tiek žmonių, kad Radko Mladičius išsigąstų – aš noriu priimti uostan tavo kreiserį“, kaip dažnai/visad būna Holivude. – Marč. past.)
Visa kita yra puiku ir nuostabu. Matyt dėl to, kad vyrai ekrane nuvilia žymiai rečiau negu vyrai realiame gyvenime.
| < Buvęs | Kitas > |
|---|