Ieškote neįprastos savaitgalio kelionės? O gal nepaprastai žavitės jūra ir laivais? Seniai svajojate išvysti Skandinaviją su gražiomis salomis ir stačiais krantais? Jei į visus klausimus atsakėte teigiamai – išskirtiniai įspūdžiai iš kelionės kruiziniu laivu „Silja Festival“, plaukiančiu iš Rygos į Stokholmą ir atgal Jūsų dėmesiui.

Pirmoji kelionės diena buvo apsiniaukusi. Nuotaikos nesugadino krapnojantis lietutis, nes jautėme, kad į Vilnių iš Stokholmo parsivešime saulę. Deja, lietus mūsų nepagailėjo net brolių latvių žemėje. Nesunkiai radome Rygos laivų prieplauką. Mūsų dėmesį patraukė įspūdingas bendrovės „Tallink“ kruizinis laivas „Silja Festival“. Šis „gražuolis“ turėjo nuplukdyti į miestą tarp vandenų – Stokholmą. Stovėdami eilėje prie bilietų kasos, pradėjome žvalgytis į laivo keleivius: pakiliai ir žaismingai nusiteikę lietuviai, latviai, rusai. Piktų ir liūdnų veidų nematyti. Net mes, nuo lietaus permirkusios, buvome geros nuotaikos.

Kelionė laivu iš Rygos į Stokholmą truko nei daug, nei mažai – 17 valandų. Tiek pat laiko skirta grįžti atgal. Kelionė neprailgo, nes laive įrengta daug poilsiui ir pramogoms skirtų vietų. Kavinėje užsisakėme latviškų dešrelių, kurios mažai kuo skyrėsi nuo lietuviškų „Tarybinių“ pieniškų dešrelių :) Alaus bare ragavome suomiško alaus, žvalgėmės po kruizinio laivo parduotuves, klausėmės dainuojančių tautiečių karaoke bare. Storesnes pinigines turintys vakarieniavo restoranuose, kuriuose švediškas stalas vienam asmeniui kainavo 100 Lt, tačiau ten galėjai išvysti įvairiausių patiekalų: nuo jūros gėrybių iki kepsnių iš mėsos. Tačiau mes daugiausiai laiko praleidome denyje, stebėdamos vakarėjantį dangų ir banguojančią jūrą.

Širdys neramiai pradėjo plakti, kai anksti ryte plaukėme pro uolėtas, medžiais apaugusias saleles su miniatiūriniais namukais. Artėjome prie Stokholmo krantų. Turėjome šešias valandas, skirtas pažinčiai su Švedijos sostine. Jokių gidų ar iš anksto suplanuotų maršrutų – tik mūsų didelis užsidegimas ir žemėlapis, kuris leido nepaklysti.

Kol pasiekėme senamiesčio širdį, užsukome į Švedijos karo muziejų, kuris tą dieną nedirbo (lauke buvo eksponuojamos XVIII a. patrankos ir II pasaulinio karo tankai, apie kuriuos švediškai bandė papasakoti muziejaus sargas:)) Visai atsitiktinai susipažinome su istorine miesto įžymybe – Margaretha Krook, kurios paminklas stovi šalia Karališkojo dramos teatro. Apie šią iškilią aktorę kaip koks gidas priešais paminklą papasakojo Stokholmo praeivis (taip kaip ir karo muziejaus sargas pradžioje bandė ekskursiją vesti švediškai, bet netrukus be jokių kliūčių pradėjo pasakojimą ,,berti“ angliškai. Pasirodo, jis nesenai atšventė savo 65 metų jubiliejų :)).

Stokholmo karališkieji rūmai (XVII-XVIII a. barokas) – viena iš labiausiai turistų lankomų vietų. Tačiau mūsų tikslas buvo ne lankytis didingose ir prašmatniose salėse, bet pamatyti karališkąją sargybą, kurios ištakos siekia 1523 m. Karališkąją sargybą sudaro ne tik rinktiniai kariai, atliekantys valstybinę karinę tarnybą. Ne vienos jaunos merginos širdį jaudino jų puošnios uniformos, laikysena, drausmė ir išdidumas akyse. Tačiau didesnį turistų susidomėjimą kėlė karališkosios sargybos orkestras, kuris pasirodė su pakiliai skambančiu maršu. Orkestrui vadovavo stotingas dirigentas, kurį po kelių kūrinių pakeitė apkūnių kūno formų moteris. Susidarė įspūdis, kad būtent jai diriguojant, išsisklaidė rūstūs virš rūmų sklendžiantys debesys. Visgi moteris parodė savo magišką galią :).

Savo ekskursiją po Stokholmą baigėme skandinaviškai įrengtoje kavinukėje, kurioje likome sužavėtos tenykščių padavėjų aptarnavimu. Grįžusios į laivą, pažadėjome, kad į Stokholmą sugrįšime, tik šį kartą – ilgesniam laikui.

Pusantros paros kruizas ir 6 valandos praleistos Stokholme – visa tai, ko troško mūsų jaunos sielos. Pabėgusios nuo niūraus lietuviško dangaus, patekome nors į vėjuotą, bet saulėtą skandinavišką rojų.