„Vau“, – tepasakė didžiai gerbiama mergaitė išėjus iš kino salės. Jei „Įsikūnijimas“ („Avatar“) tokį įspūdį jai paliko, kokią teisę tu turi neiti?
„Avatar“ yra James Cameron sugrįžimas į didįjį ekraną po 12 metų. Tiek laiko praėjo nuo „Titaniko“, surinkusio daugiau pinigų nei bet koks prieš tai buvęs filmas ir kurio vienintelis atperkantis bruožas yra skęstantis Leonardo di Caprio. Tai taip pat yra sugrįžimas prie fantastikos, nes J. Cameron savo karjerą pradėjo tokiais hitais kaip „Terminator“ ir „Aliens“. Ko galima tikėtis? Aukštos kokybės vaizdo efektų, tikrų vyrų ir tikroviškai, nepersūdytai tvirtų moterų („Aliens“ papuolė į „Time Magazine“ už moteris kovos situacijose)...
Pandora yra dar vienas mirties pasaulis. Visa jo gyvybė priešiška žmonėms, bet evoliucija ten nesivystė galvodama apie mūsų atvykimą... Ji yra už 6 metų kriošaldiklyje kelionės nuo Žemės (kelionės šaldikliuose? Hm... „Aliens“?). Kas traukia žmones? Neįmanomiumas (Unobtainium), mineralas, kuris išspręs visas Žemės energijos bėdas. Dėl jo žmonija pasiryžusi nukąsti visus miškus ir nupjauti paskutinį medį, nes už 150 metų mes žinosim tik vieną kasybos būdą. Bėda ta, kad ant didžiausio telkinio 200 km spinduliu – įsivaizduokime, kad visa drama filme vyksta, nes kažkas tingėjo toliau pažiūrėti – stovi medis, kuriame gyvena Na‘vi klanas. Na‘vi yra vietiniai gyventojai, tokie mėlyni elfai-katžmogiai, kurie turi tiesioginį ryšį su gamta: jų kasų galuose yra nervinė jungtis, kuria valdomi prijaukinti padarai. RDA korporacija, vykdanti kasimo darbus, naudoja avatrų programą, kur su vietiniais bandoma bendrauti per nuotolinio valdymo žmogaus ir na‘vi hibridus. Štai čia prisijungia Jake Sully (Sam Worthington), buvęs jūrų pėstininkas, dabar nevaldantis kojų ir atsiųstas pakeisti savo dvynio brolio, kuris buvo mokslininkas ir vieno avatarų vairuotojas.
Toliau siužetą pasakoti beprasmiška, nes korporacijos vietininką vaidina Giovanni Ribisi, vienas tų aktorių, kurių gerų veikėjų niekas neatsimena. Be to, kas matė reklaminį filmuką jau daugmaž numano, kur link viskas pasisuks. Nors siužetas ir sulipdytas iš jau matytų elementų klišių, vis tiek verta pažiūrėti į vaizdus (ir vis dar karštą Sigourney Weaver). Pasakojimas apie vizualinius efektus vis tiek nepasieks to, ką pamatytum kine.
Kritika? Na‘vi yra beveik Amerikos indėnai, tik mėlyni. Ir nepaisant visų kalbų apie ryšį su gamta, skraidančio roplio prijaukinimas vyksta taip: turi „išprievartauti“ protą ir palaužti tą vienintelį, kuris išdrįs tave pulti. Tada jau paukštelis tavo visam gyvenimui. Norėčiau kažkaip pasijuokti iš „Twilight“ šioje vietoje, bet... Paskutinis mūšis tiesiog akis bado siaubingais strateginiais sprendimais ir per daug pasikliauja „deus ex machina“ efektu. Kiti dar sako, kad filmas per ilgas, bet jie tikriausiai žiūri ir romantines komedijas, tai kam ta nuomonė rūpi.
Galiausiai pasakysiu, kad filmą pažiūrėti verta. Gal ne 3D (suvirintojo kaukės – kino teatrų ateitis), bet verta. Siužetas, nors ir be naujovių ir drąsių žingsnių, yra pakankamai malonus, o vaizdai – gražūs. Tiesiog tai nėra žadėtasis perversmas kino filmuose – tai atitenka technikai, kurią J. Cameron sukurpė šiam filmui filmuoti.
Cituojant mergaitę: „Geriausias fantastinis filmas. Statyčiau šalia „Žiedų valdovų“. Bet „Avatar“ jam prilygsta, gal net lenkia tik grožiu. „Žiedų valdovo“ istorija tikrai geresnė, bet filmas vis tiek šaunus“.
| < Buvęs | Kitas > |
|---|