|
Režisierius: Danny Boyle Metai: 2007 Žanras: Fantastika/ Nuotykinis/ Trileris Filmo veiksmas vyksta ateityje: gęsta Saulė ir žmonija išsiunčia būrį kosmonautų jai įžiebti tokiu būdu išsigelbėjant. Pirmoji misija – kosminis laivas su didžiule bomba, kuri turi vėl sukelti branduolines reakcijas Saulėje – dėl neaiškių priežasčių nepasiekia tikslo. Taigi, mes matome antrąją misiją – Ikarus 2. |
 |
Iš pirmo žvilgsnio filmas gali atrodyti kaip eilinis kosminis trileris su daug sprogimų ir įtempto veiksmo. Taip, įtampos ten yra, bet daugiau psichologinės. Tai vienas retų fantastinio žanro filmų, kurių veiksmo ašis yra veikėjų jausmai. Iš tiesų aplinka tam tikrai tinkama ir Danny Boyle gerai tuo pasinaudoja. Paskutinė žmonių viltis išsigelbėti. Klaustrofobiškas laivas. Nežinomas Ikarus 1 likimas. Artėjimas prie Saulės – paslaptingo, karšto milžino...
Man labiausiai ir patiko šis Saulės įvaizdžio išplėtojimas. Jis nėra tiesioginis, bet iš daugelio niuansų galima pajusti, kad Saulė, bent Ikarus 2 keleiviams, nebėra tik paprastas karšų dujų kamuolys, tai – kažkas nesuvokiamo, didingo ir tarsi gyvo. Veikėjų santykis su ja skirtingas – vieni bando ją „perprasti“, žiūri į Saulę iš specialaus kambario. Tik 5% jos šviesumo gali apakinti, bet jie bando žmogui įmanomą limitą. O kiti vietoj to tūno tamsoje ar augina augalus... Saulė čia tarsi filmo blogasis veikėjas: vienas ne toks žingsnis, – ir ji gali viską sunaikinti.
|
|
Filmo pabaiga gana keista. Paliktas neišaiškintas mistinis elementas nebuvo blogas pasirinkimas, bet visa kita gana smarkiai sugadino bendrą filmo įspūdį. Tačiau vertinant apskritai, tai filmas, kurį verta pažiūrėti ne tik fantastikos mėgėjams. |
...vienintelis sapnas, kurį dabar sapnuoju, yra... Saulės paviršius... kai tik užmerkiu akis... visada matau tą patį... (cit. iš filmo)
| < Buvęs | Kitas > |
|---|
