Gilioje senovėje buvo žaidimas „Star Control“. Tai buvo tikras konsolių vaikas, su minimaliais siužeto pėdsakais ir maksimaliai siaubingai atrodančiomis (bet smagiomis) kovomis. 1993 m. jis sulaukė broliuko, kuris buvo kosminių nuotykių žaidimas, panašus į RPG (žaidimus vaidmenimis), tačiau vis dar su smagiomis kovomis. Jis ir sutraukė visą sužvėrėjusią fanų minią. Dar vėliau buvo „Star Control 3“, apie kurį daug, garsiai ar gerai nekalbama. 2002 m. antrojo žaidimo programinis kodas buvo paleistas laisvėn (tikriausiai šaukdamas „vyyyyyy“) ir talentingi žmonės griebėsi jo permetimo į naujas sistemas: šiuo metu jos gimtosios DOS ir 3DO Interactive Multiplayer platformos yra tokios pat populiarios ir buityje sutinkamos kaip korsetai, raganų medžioklės ir pilių apgultys. Kadangi „Star Control“ buvo registruotas prekės ženklas, siekiant išvengti orbitinio-teisinio bombardavimo, projektas buvo pavadintas „The Ur-Quan Masters“. Ir dabar šį žaidimą gali žaisti ir tu!
Truputis istorijos
Pirmojo žaidimo siužetas kalbėjo apie karą tarp Alliance of Free Stars ir Hierarchy of Battle Thralls. Tada tai buvo tik pretekstas muštynėms tarp dviejų skirtingų pusių. Na, antrosios dalies pradžioje žinote ne ką daugiau. Tik tiek, kad paskutinėmis karo dienomis vienas Žemės laivas atrado planetą su milžiniška Precursors (pirmeivių) baze. Tuo metu Hierarchija (Hierarchy of Battle Thralls) prasimušė pro Aljanso (Alliance of Free Stars, nes Žemė visada jungiasi prie visokių Hipių Saulyčių Federacijų ar Taikos Ir Biurokratijos Respublikų) liniją ir mokslininkų ryšys su Žeme nutrūko. Kadangi laivas iš Žemės atskristi nesiruošė, o planeta buvo tinkama gyvenimui, žemiečiai pasižiūrėjo vienas į kitą ir nusprendė praleisti kitus 20 metų kolonizuodami planetą. Ir taip vieną kartą, tikriausiai iš neturėjimo ką veikt ar panašiai, jie atrado, kad Pirmeivių bazė yra ne kas kitas kaip kosminių laivų statykla. Tačiau medžiagų buvo likę tik vieno laivo karkasui. Taigi žemiečiai pastatė laivą, su lipnia juostele priklijavo hypervariklį ir išsiuntė Žemėn aiškintis reikalų bei padėti kariauti, jei reikia. Kaip tyčia gražutę kapitono kepurėlę gavote Jūs. Toliau nepasakosiu, dar sugadinsiu intrigą.
Pavadinkime tai instrukcija
Žaidžiama iš esmės taip: per hipererdvę atskrendi į sistemą (kurių žaidime yra šimtai), o tada tupi planetose, renki naudingas medžiagas, prarandi įgulos narius – visai kaip „Star Trek“. Tiesa, yra daug siužetinių dalykų tokių kaip pokalbiai su ateiviais ir panašiai. Be to – mūšiai. Resursų rinkimas neištyrinėtose planetose (pvz., Mėnulyje) yra pakankamai svarbus ir didelę žaidimo dalį užimantis reikalas. Ir ne visada tai yra tik kelių komandos narių nuleidimas raketa ant planetos. Kartais jose siaučia liepsnų ir kitokios audros, besikėsinančios sutraiškyti žmones toje skardinėje su prikaltais varikliais ir blasteriu. Dar bus vietinių agresyvių gyvybės formų, bet tam ir yra ginkluotė – kad jas nušautum, pavergtum ir parduotum. Šaunu, ar ne? O surinkti resursai keliaus link naujų laivo dalių, degalų ir įgulos papildymo. Pačių personalo papildų yra tik du tūkstančiai, todėl geriau nesišvaistyti jų gyvybėmis kaip „Raudonojoje Armijoje“.
Kaip žūsta įgula? Na, šis žaidimas vietoje gyvybės taškų skaičiuoja įgulą, kaip nemaloniai tiksliuose kosminiuose žaidimuose ir rimtoje mokslinėje fantastikoje. Jau minėjau pavojus planetose, tad derėtų paminėti ir mūšius kosmose. Naudojami tokie dalykai kaip pagreitis, inercija ir net gravitacija (kartais galima atsitrenkti į planetą). Taip pat teks kovoti prieš automatinius zondus bei genocidiškai nusiteikusius ateivius, ir žiurkėnus – kamikadzes. Priešų čia gausu taip pat kaip ateiviškų rasių.
O šios yra vienas didžiausių šio žaidimo šviesulių. Originalios, įdomios, skirtingos ateivių bendruomenės, gyvenančios savo kampučiuose, turi savo istoriją ir tam tikrą sąveiką su kitomis rasėmis. Yra net mūzos klasės mėlynodžių raudonplaukių gražuolių tauta, kurios laivas įtartinai primena baterijomis varomą vyro pakaitalą ir vadinasi „Penetrator“. Skirtingas ateivių gentis galima užsiundyti vieną ant kitos. Be to, piktų rasių gimtosios planetos turi nesibaigiantį skaičių gynybos laivų, todėl puikiai kovose pasikaustęs kapitonas tokiu būdu galės rinkti resursus. Be to, visi pokalbiai yra net labai kokybiškai įgarsinti, kuo ne kiekvienas RPG galėtų pasigirti.
„The Ur-Quan Masters“ yra puikus pavyzdys to, kad šiais laikais žaidimuose pamirštama „smagumo“ dalis. Juk tikrasis meistriškumas slypi ne „shaders“ ar fizikos varikliuose, o kūrybingoje istorijoje, maloniame valdyme ir mėlynodėse ateivėse.
Tu esi čia:
Prisijungimas
Statistika
Narių : 963Straipsnių : 809
Lankytojų : 1066300
Prisijungę
Nėra prisijungusių vartotojųMus rasite
