| Kiek atsimenate žaidimų, kuriuose galima joti arkliu ir kapoti valstiečius? Na, čia retorinis klausimas, nes „Oblivion“ nesiskaito, o aš Jūsų negirdžiu. „Mount and Blade“ kaip tik užpildo tą spragą, paliktą žaidimų, kuriuose gali užsiimti feodalizmu. Aišku, norėtųsi daugiau valstiečių išnaudojimo galimybių (kaimų planavimas, valakų reforma ir pan.), bet čia „Mount and Blade“, ne „Trade and Blade and Tyranny“. |  |
Esmė yra tokia: Calradia žemėje subyrėjo imperija ir jos vietoje įsikūrė 5 naujos karalystės, kilusios iš genčių, kurioms imperija mokėjo, kad sulaikytų kitas gentis. Jos nuolat kertasi, bet taip viena kitos ir nepribaigia. Tokioje nestabilioje situacijoje galima ir pasipelnyti neblogai. Tiesa, mirti irgi neypatingai sunku. Tik pradžiai reikia susikurti veikėją.
Lytis yra pakankamai kosmetinis dalykas, pradžioje pakeičia tik kelis variantus veikėjo kūrimo medyje. Visgi moterys pseudoviduramžiais kiek kitaip nei vyrai gyveno. Taip susikonstravus istoriją (o žaidimui pagal ją nustačius statistiką ir dar vieną kitą dalyką), patobulinus išvaizdą, žaidimas paleidžia į vidurį lauko. Ant arklio. Tikriausiai svieto lygint, bet iš esmės galima bet ką daryt.
Ką bet ką? Na, kaip visada, galima prekiauti ir tam net yra visas vienas įgūdis skirtas. Dauguma likusių yra susijusi su žmonių kapojimu ir to padariniais. Galima kautis arbaletu, lankais, svaidomaisiais objektais, kardais, kirviais... Na, žudymo įrankių užtenka, bet kartais sunku susirasti geresnių. Tiesa, šarvus įpirkt nelabai lengva, bet daug daiktų galima susirinkti iš nukautų priešų.
Šiuos nukovinėti tenka realiu laiku, iš trečiojo asmens perspektyvos. Na, galima ir iš pirmojo, bet nelabai patogu. Už kovos mechaniką žaidimas susilaukė daugybės pagyrų, nes ji yra šis tas daugiau nei įprastas „stovėk ir kirsk“. Tiesa, minioje kautis sunkoka. Bet tai atperka galimybė jojant arkliu nušauti riterį strėle į galvą kaip Olmeras Užkariautojas.
Šaudymas į galvą praverčia ir pilių puolimo, ir gynybos metu. Kaip bus viduramžių žaidimas be tokių pramogų? Tiesa, kadangi mūšio lauke vienu metu tegali būti 100 žmogelių (kad procesoriaus nereikėtų kaip „Crysis“), superšturmų ir baisingos strategijos nebus. Visi bėga kopėčiom į viršų ir bando prasimušti į pilį. Nebent tai būtų apgultis su bokštu, tada daugybė karių žūsta tol, kol šį pristumia prie sienos. Todėl jei žaidžiant lengvo sudėtingumo lygiu galima užimti ir gausesnių pajėgų pilį, su bokštais gali ir nepavykti. Tiesa, pilių apgulties metu teks nulipt nuo arklių, tad jei paprastai pasikliovei nukirtimu prajojant, greitai gali tekti mokytis naujų metodų.
Žaidimo grafika nėra super, bet pakankama. Tokie žemi standartai leidžia masinius mūšius pavaizduoti, be to, žemėlapiai irgi nemaži. Galiausiai laimi procesorius ir atmintis, kuriems nereikia plušt it „Maximos“ kasininkams, kad pavežtų žaidimą. Muzika nėra ypatinga, o įgarsintos kalbos išvis maža, bet kai kurie mūšio garsai (kardas per mėsą) yra net labai malonūs.
Vienintelė bėda, kad galima nemokamai žaisti iki 7 veikėjo lygio, o tada jau kurtis naują veikėją arba pirkti žaidimą. Na, bet ir iki tol galima pakankamai smagiai pažaisti ir pripjauti valstiečių. Parsisiųsti galima iš čia: http://www.taleworlds.com/mb_download.html
Lytis yra pakankamai kosmetinis dalykas, pradžioje pakeičia tik kelis variantus veikėjo kūrimo medyje. Visgi moterys pseudoviduramžiais kiek kitaip nei vyrai gyveno. Taip susikonstravus istoriją (o žaidimui pagal ją nustačius statistiką ir dar vieną kitą dalyką), patobulinus išvaizdą, žaidimas paleidžia į vidurį lauko. Ant arklio. Tikriausiai svieto lygint, bet iš esmės galima bet ką daryt.
Ką bet ką? Na, kaip visada, galima prekiauti ir tam net yra visas vienas įgūdis skirtas. Dauguma likusių yra susijusi su žmonių kapojimu ir to padariniais. Galima kautis arbaletu, lankais, svaidomaisiais objektais, kardais, kirviais... Na, žudymo įrankių užtenka, bet kartais sunku susirasti geresnių. Tiesa, šarvus įpirkt nelabai lengva, bet daug daiktų galima susirinkti iš nukautų priešų.
Šiuos nukovinėti tenka realiu laiku, iš trečiojo asmens perspektyvos. Na, galima ir iš pirmojo, bet nelabai patogu. Už kovos mechaniką žaidimas susilaukė daugybės pagyrų, nes ji yra šis tas daugiau nei įprastas „stovėk ir kirsk“. Tiesa, minioje kautis sunkoka. Bet tai atperka galimybė jojant arkliu nušauti riterį strėle į galvą kaip Olmeras Užkariautojas.
Šaudymas į galvą praverčia ir pilių puolimo, ir gynybos metu. Kaip bus viduramžių žaidimas be tokių pramogų? Tiesa, kadangi mūšio lauke vienu metu tegali būti 100 žmogelių (kad procesoriaus nereikėtų kaip „Crysis“), superšturmų ir baisingos strategijos nebus. Visi bėga kopėčiom į viršų ir bando prasimušti į pilį. Nebent tai būtų apgultis su bokštu, tada daugybė karių žūsta tol, kol šį pristumia prie sienos. Todėl jei žaidžiant lengvo sudėtingumo lygiu galima užimti ir gausesnių pajėgų pilį, su bokštais gali ir nepavykti. Tiesa, pilių apgulties metu teks nulipt nuo arklių, tad jei paprastai pasikliovei nukirtimu prajojant, greitai gali tekti mokytis naujų metodų.
Žaidimo grafika nėra super, bet pakankama. Tokie žemi standartai leidžia masinius mūšius pavaizduoti, be to, žemėlapiai irgi nemaži. Galiausiai laimi procesorius ir atmintis, kuriems nereikia plušt it „Maximos“ kasininkams, kad pavežtų žaidimą. Muzika nėra ypatinga, o įgarsintos kalbos išvis maža, bet kai kurie mūšio garsai (kardas per mėsą) yra net labai malonūs.
Vienintelė bėda, kad galima nemokamai žaisti iki 7 veikėjo lygio, o tada jau kurtis naują veikėją arba pirkti žaidimą. Na, bet ir iki tol galima pakankamai smagiai pažaisti ir pripjauti valstiečių. Parsisiųsti galima iš čia: http://www.taleworlds.com/mb_download.html
| < Buvęs | Kitas > |
|---|
