Vanda sėdėjo ant savo geležinės bendrabutinės lovytės ir žiūrėjo į vieną tašką. Tiksliau, į „kambariokės“ ant sienos pakabintą nuotrauką. Sėdėjo taip tol, kol Vandos vardu iš kampo nepradėjo kažkas šaukti. O šaukė šluota, meiliai Izabele vadinama. Kvietė, kol Vanda nukąsto batonėlio į ją nemetė. Šluota užtilo, o Vandą sąžinę ėmė graužti.Kalendorius įkyriai akis badė balandžio dienomis. Vanda kažkur girdėjo, kad balandis – švarinimosi mėnuo. O ką daro ji? Sėdi, valgo, stambėja ir dar teršia aplink save. Ne, šito nebebus! O kad žinotų, nuo ko pradėti, Vanda paklausė patarimo Izabelės. Gerai, kad pastaroji šluota nebuvo piktybiška ir atskleidė visas paslaptis.
Šluota porino: Mieloji Vanda, brangiausioji studente. Pirma, norėdama padaryti balandį tikru Balandžiu, turi pradėti nuo savęs. Švarink viską, kas įmanoma – plaučius, kepenis, sielą, karmą ar bet ką, ką tavo tikėjimas liepia. Išmesk iš galvos visas paikas mintis ir užbaik pradėtus darbus. Pradėk sportuoti, o po sporto nusiprausk, kad švariame kūne švari siela gyventų.
Po visų savęs švarinimo ritualų gali imtis gyvenamosios aplinkos. Tai nereiškia, kad reikia imti mėtyti „kambariokes“, radijo imtuvus ir panašius rakandus pro langą. Pirmiausia, iškraustyk stalčius, lentynas ir palovį, sukrauk viską į šiukšlių maišus ir išnešk prie konteinerių, o ne į koridorių likimo valiai. Taip pat, studentiškoji Vanda, po prausimosi duše nepalik tuščių buteliukų, peiliukų, popieriukų ir kitokių dovanėlių. Tas pats galioja ir virtuvėje. Išmesk liekanas į tam skirtą kibiriuką, o ne palik ant stalo ar grindų trūnyti. Šiukšlytėms ten nepatinka, jaučiasi vienišos!
Na, o dabar, aptvarkiusi savo aplinką, esi pasiruošus žengti kitą žingsnį – nebešiukšlinti ir kitus drausminti. Taip neteršti kiemų, pievų, laukų, miškų, kelių, pakelių ir kitų viešų vietelių. Atlikusi šį darbą gausi sertifikatą. Moralinį ir labai vertingą.
Gavusi anksčiau paminėtą pažymą, Vanda, galėsi save sveikinti. Tik nepamiršk švarinimosi ritualų kartoti reguliariai. Tada ne tik Balandis, bet ir visas gyvenimas taps švariu. Juk sakoma, įpratimas – antras prigimimas.
Šluota porino: Mieloji Vanda, brangiausioji studente. Pirma, norėdama padaryti balandį tikru Balandžiu, turi pradėti nuo savęs. Švarink viską, kas įmanoma – plaučius, kepenis, sielą, karmą ar bet ką, ką tavo tikėjimas liepia. Išmesk iš galvos visas paikas mintis ir užbaik pradėtus darbus. Pradėk sportuoti, o po sporto nusiprausk, kad švariame kūne švari siela gyventų.
Po visų savęs švarinimo ritualų gali imtis gyvenamosios aplinkos. Tai nereiškia, kad reikia imti mėtyti „kambariokes“, radijo imtuvus ir panašius rakandus pro langą. Pirmiausia, iškraustyk stalčius, lentynas ir palovį, sukrauk viską į šiukšlių maišus ir išnešk prie konteinerių, o ne į koridorių likimo valiai. Taip pat, studentiškoji Vanda, po prausimosi duše nepalik tuščių buteliukų, peiliukų, popieriukų ir kitokių dovanėlių. Tas pats galioja ir virtuvėje. Išmesk liekanas į tam skirtą kibiriuką, o ne palik ant stalo ar grindų trūnyti. Šiukšlytėms ten nepatinka, jaučiasi vienišos!
Na, o dabar, aptvarkiusi savo aplinką, esi pasiruošus žengti kitą žingsnį – nebešiukšlinti ir kitus drausminti. Taip neteršti kiemų, pievų, laukų, miškų, kelių, pakelių ir kitų viešų vietelių. Atlikusi šį darbą gausi sertifikatą. Moralinį ir labai vertingą.
Gavusi anksčiau paminėtą pažymą, Vanda, galėsi save sveikinti. Tik nepamiršk švarinimosi ritualų kartoti reguliariai. Tada ne tik Balandis, bet ir visas gyvenimas taps švariu. Juk sakoma, įpratimas – antras prigimimas.
| < Buvęs | Kitas > |
|---|
