Dar neskubėk kaisti arbatinuko, nes siūlom pasimėgaut karštuoju gėrimu ne prie sausainiais nukrauto staliuko ar prieš televizoriaus ekraną, o egzotiškoje ir Rytų kultūra dvelkiančioje arbatinėje! Žinoma, kokia arbata be puikaus kompaniono? Juk tikrai yra žmogus, be kurio arbatos puodelis ne taip maloniai šildo kūną ir skleidžia ne tokį viliojantį aromatą. Viskas, ko reikia – parašyti komentaruose KĄ, KAIP ir KODĖL nori pakviesti pokalbiui prie arbatos (arba tekstą/ nuotrauką/ piešinį gali atsiųsti į Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo elektroninių šiukšlių. Norėdami jį matyti, turite įjungti Javascript. ). Konkursas vyks rugsėjo 1–15 d. Nepražiopsok puikios progos būti vienu iš 5 laimingųjų, kurie laimės kvietimus sau ir draugui pasimėgauti arbata jaukioje rytietiškoje aplinkoje!

Nes arbata sujungia žmones...

 

Arbata mus vaišina Arbatos magija :)

El. paštu gauti kvietimai (tekstai neredaguoti):

Rūta B.

Ką: savo mamą:)
Kodėl: nes arbata su mama asocijuojasi su šilčiausiais dalykais - savaitgaliu namuose, jaukumu ir vaikyste. Nes mama man arbatos per savo gyvenimą yra privirusi tiek o tiek - kai sirgdavau ir kosėdavau - naktį, su imbieru, medum ir daug daug citrinos, kai į mokyklą atsikeldavau paskutinę minutę - su pienu ir cukrum, kad diena būtų saldesnė, kai jaukiai sėdėdavom žiemos vakarais - su vyšniom, kad netyčia nepritrūkčiau vasariškos energijos. Be to, didžiulis malonumas yra su mama paklaidžioti siauromis Vilniaus gatvelėmis, paplepėti apie jos ir savo studentavimo metų ypatumus ir galiausiai truputį sušalus užsukti kur nors pasišildyti prie arbatos puodelio:)
Kaip: šį savaitgalį grįžus namo pasiūlyčiau vieną popietę atlėkti į Vilnių.

 

Olegas

Ką: Mano gerbiamą klasiokę ir svarbiausia, gerą draugę.
Kaip: Per mūsų susitikimą salsos šokiuose, paslaptingai paduodamas žalios arbatos puodelį, kaip subtilų pasiūlymą ir užuominą apie artėjančius įvykius.
Kodėl: Ji turi labai įtemptą gyvenimo grafiką: visą laiką turi 200 darbų ir neturi laiko poilsiui. Manau, kad tikrai apsidžiaugs turėdama galimybę sustoti, atsidusti ir tesiog iš naujo pajusti gyvenimo pulsą aplink save.

Sigita M.

Aš kviesčiau savo meilę,
Su oro bučiniais,
Nes jam nosytė varva
Ir kosėja rytais...

 

Rita G.

pakviesciau savo vaikina, kuriam arbatos gerimas yra kankinanti nuobodybe, rytu kultura maziausiai dominanti is visu pasaulio kulturu, o ritualai tas pats kas rutina, taciau jis eitu, nes jis beveik visada uz atrakcijas ir visada uz nemokamas!

 

Neringa Š.

KĄ: Norėčiau pakviesti savo pusbrolį Mindaugą.

KAIP: Labiausiai norėčiau, kad ši žinia nuskristų paukščio, drugelio, rudeninio lapo ar kito savaime skraidančio objekto pavidalu. Arba tiesiog elektroniniu paštu, teleradijo bangomis, akis į akį...

KODĖL? Pažįstu šį žmogų jau nuo gimimo, mus sieja stiprus kraujo ryšys, beje, seniai bendravom prie puodelio arbatos, prie kurio atsiveria įvairiausių temų spektras, laisvas pašnekesys ir puiki nuotaika.


Indrė K.
Noriu pakviesti arbatos savo drauge Mingaile, su kuria esame pažįstamos jau nuo darželio laikų. Kartu pietaudavom prie valgyklos valgiais nukrauto stalo, kartu mokėmės, kartu "kibinom" berniukus, kartu begiodavom po pamokų po laukus ir gaudėm drugelius, o dabar noriu kartu išgerti arbatos, rudenio popietę, kad prisimintume visus mokykloje iškrėstus pokštus ir aptartume studentiško gyvenimo linksmybes;))) O be to Rugsėjo 16 dieną mano gimtadienis, būčiau laiminga jei gaučiau dovaną, kuria galėčiau pasidalinti su mielu žmogučiu. Savo draugę pakviesčiau nusiųsdamą jai linksmą laiškutį, juk taip retai mes rašome popierinius laiškus. Laukiu staigmenos iš jūsų. Ačiū.

Akvilė Ž.
Užeik – atidaryta!
Vakar kažkas pasibeldė į mano širdį.
Išgirdusi beldimą, maloniai nustebau.
Nuskubėjau durų atrakinti
Ir netikėtai tave pamačiau!

Tu paklausei, ar gali užeiti,
O aš nusišypsojau. Pakviečiau vidun.
Kaip galėjau tavęs neįsileisti?
Juk buvai toks mielas, mandagus.

O aš jaučiausi klaikiai:
Mano pirštai buvo rašaluoti,
Plaukai susivėlę, išsidraikę,
Skruostai raudoni, kakta spuoguota...

Ir vis dėlto mano veidą puošė šypsena.
O tu kiekvieną mano judesį sekei.
-    Gal arbatos? – paklausiau tavęs.
Linktelėjai galvą, neatsisakei.

Nubėgau į virtuvę tekina.
Sudaužiau puodelį. Nieko. Radau kitą.
Ir kai grįžau į kambarį su arbata,
Tavo veidas lyg saulė nušvito!

Pajutau keistą jausmą pilve –
Atrodė, kad ten skrajoja būrys drugelių...
Dar kartą žvilgtelėjau į tave.
Ir staiga man ėmė linkti keliai!..

Bet tavo žvilgsnis tą jaudulį nugalėjo.
Atsisėdom ir ėmėm kalbėtis.
Aš niekada nebūčiau atspėjus,
Kad tu moki atsiverti, išsilieti...

Aš nežinojau, kad taip smagu arbatą gerti.
Mes gėrėm ją, plepėjom iki ryto...!
Tad kai kitą kartą lankysi mane,
Nesibelsk. Tau mano durys atidarytos!

KA? Daktara Hausa
KAIP? Skubaus iskvietimo i namus metu...
KODEL? Kad "suderetume" biulioteni ir nereiketu eit i paskaitas ;)

Baltapūkė
noriu pakviesti zmogu - ne vaikina, ne drauga, net ne pazistama - bet zmogu, apie kuri pirma pagalvojau perskaiciusi laiska konferencijoje.
kodel? todel, kad NORIU gerti arbata butent su juo ir jokie romantiski jausmai musu nesieja. na, bent kol kas ;)
kaip? draugiskai ir netiketai. pralinksminti zmogu puodeliu arbatos. nes todel kad kadangi tai turi savo "sharmo" - neplanuota ir tarsi likimo is auksciau nulemta :)prasau neironizuoti :)

< Buvęs		Kitas >