Tikriausiai kiekvienas nekantriai laukiame šiltų saulės spindulių, pirmų žibučių, medžių pumpurų, paukščių čiulbėjimo, norime jausti gaivų vėjelį, todėl tikime ir laukiame, kol ateis gražiausia pavasario – gamtos atbudimo šventė Velykos! Prieš iškilmingą Velykų šventę viso pasaulio krikščionys išgyvena 40 dienų trunkančią gavėnią, kuriai būdingas pasninkavimas ir nuoširdus atgailavimas, vedantis link dvasinio alkio. Velykos, švenčiamos pirmąjį sekmadienį po pirmos pilnaties ir pavasario lygiadienio, yra gyvybės triumfo, gėrio pergalės prieš blogį šventė. Jėzaus prisikėlimas simbolizuoja gamtos atbudimą: žolės augimą, augalų žydėjimą, gyvūnų dauginimąsi; bei viltį į naują, geresnį gyvenimą. Būtent dėlto Velykų gyvybės simbolika tokia gausi: verbos, kiaušiniai, ugnis, vanduo.
Velykų laukiame visi ir atrodo viską apie jas žinome: jog reikia paruošti margučius, pašventint maistą ir vandenį, o atėjus metui – švęsti, ridenti kiaušinius... Vis dėlto, ar kada pagalvojame, kodėl marginame būtent kiaušinius? Kodėl ne akmenius ar dar kažką? ... Taip, pagrindinę kiaušinių marginimo priežastį daugelis mūsų žino: kiaušinis nuo žilos senovės laikomas gyvybės, vaisingumo, naujos pradžios simboliu. Tačiau dar yra legenda, bylojanti, jog būtent tą akimirką, kai Jėzų vedė į Jo nukryžiavimo vietą, vienas vargšas žmogus ėjo į turgų kiaušinių pilnu krepšiu. Pamatęs Jėzų vargšas pastatė savo krepšį prie kelio ir padėjo nešti kryžių. Kai grįžo, pastebėjo, jog visi jo palikti krepšyje kiaušiniai tapo raudonos spalvos.
Velykas, kaip ir bet kokią kitą šventę, lydi žaidimai. Populiariausias ir daugeliui žinomas – kiaušinių ridenimas. Kaip jį žaisti? Ogi paprastai: tereikia pasidaryti lovelį ir ridenti kiaušinius. Jei tavo kiaušinis kliudo svetimą, tuomet pasiimk jį kaip laimėtą. Kitas žaidimas – daužymasis kiaušiniais. Šio žaidimo tikslas paprastas: išbandyti margučio stiprumą. Kieno kiaušinis stipriausias, tas ilgiausiai gyvens.
Velykų šventė susideda ne tik iš margučių, bet taip pat ir iš daugybės įvairiausių papročių. Kiekvienos krikščioniškos šalies tradicijos unikalios. Pavyzdžiui, nuo Velykų iki pat Sekminių visa Prancūzija tampa šokoladinių vištų ir kiškučių rojumi, o Čekijoje Velykų Pirmadienį vaikinukai simboliškai čaižo merginų kojas su šakelėmis. Tikima, jog ši tradicija turi atnešti jaunystės ir sveikatos. Kaip apdovanojimą merginos vaikinams įteikia margutį ar saldainį ir užriša kaspiną ant šakelės.
Keletas įdomių faktų:
• Velykų (Easter) pavadinimas kilęs nuo Teutonų pavasario ir aušros deivės vardo. Angliškojo „east“ žodžio šaknys aptinkami įvairiuose austrų, vengrų, vokiečių žodžiuose, reiškiančiuose aušrą. Kai kurie kiti vediniai reiškia žodį „aurora“ (švęsti).
• Velykų šventės šaknys glūdi pagoniškose tradicijose. Velykos lietuvių pagoniškuose papročiuose sutampa su vėlių garbinimu. Velykų metas – tai susitikimas ir atsisveikinimas su artimųjų vėlėmis, kurios po pirmo perkūno grįžta į atbundančią gamtą.
• Į krepšelį su kiaušiniais tupdomas zuikis, kadangi šie gyvūnėliai greitai dauginasi. Zuikiai laikomi stebuklingais talismanais, nešančiais vaisingumą ir derlingumą vasaros pabaigoje.
Velykų burtai ir spėjimai:
• Per Šv. Velykas negalima niekam nieko skolinti, nes su skolintu daiktu iš namų gali būti išnešta ir sveikata.
• Jeigu Velykų rytas saulėtas, tai vasara bus graži, jei lietingas – prasta.
• Jei kiaušinio duobutė viršuje, laukia geri metai, jei šone ir neapvali – negandos.
• Nelaimėje reikia atsiminti vardą žmogaus, su kuriuo per Velykas atsigavėdamas valgei kiaušinį, tuomet bėda aplenks.
• Margučių lukštai, užkasti dirvoje lemia gerą rugių derlių ir apsaugoja žemę nuo kurmių.
Prieš Velykas atgaivinkim jausmus, pripildykim savo tikėjimo taurę naujomis viltimis, su meile, džiaugsmu ir atgimimo jausmu laukim Šv.Velykų ryto kaip naujo stebuklo pradžios!
Velykų laukiame visi ir atrodo viską apie jas žinome: jog reikia paruošti margučius, pašventint maistą ir vandenį, o atėjus metui – švęsti, ridenti kiaušinius... Vis dėlto, ar kada pagalvojame, kodėl marginame būtent kiaušinius? Kodėl ne akmenius ar dar kažką? ... Taip, pagrindinę kiaušinių marginimo priežastį daugelis mūsų žino: kiaušinis nuo žilos senovės laikomas gyvybės, vaisingumo, naujos pradžios simboliu. Tačiau dar yra legenda, bylojanti, jog būtent tą akimirką, kai Jėzų vedė į Jo nukryžiavimo vietą, vienas vargšas žmogus ėjo į turgų kiaušinių pilnu krepšiu. Pamatęs Jėzų vargšas pastatė savo krepšį prie kelio ir padėjo nešti kryžių. Kai grįžo, pastebėjo, jog visi jo palikti krepšyje kiaušiniai tapo raudonos spalvos.
Velykas, kaip ir bet kokią kitą šventę, lydi žaidimai. Populiariausias ir daugeliui žinomas – kiaušinių ridenimas. Kaip jį žaisti? Ogi paprastai: tereikia pasidaryti lovelį ir ridenti kiaušinius. Jei tavo kiaušinis kliudo svetimą, tuomet pasiimk jį kaip laimėtą. Kitas žaidimas – daužymasis kiaušiniais. Šio žaidimo tikslas paprastas: išbandyti margučio stiprumą. Kieno kiaušinis stipriausias, tas ilgiausiai gyvens.
Velykų šventė susideda ne tik iš margučių, bet taip pat ir iš daugybės įvairiausių papročių. Kiekvienos krikščioniškos šalies tradicijos unikalios. Pavyzdžiui, nuo Velykų iki pat Sekminių visa Prancūzija tampa šokoladinių vištų ir kiškučių rojumi, o Čekijoje Velykų Pirmadienį vaikinukai simboliškai čaižo merginų kojas su šakelėmis. Tikima, jog ši tradicija turi atnešti jaunystės ir sveikatos. Kaip apdovanojimą merginos vaikinams įteikia margutį ar saldainį ir užriša kaspiną ant šakelės.
Keletas įdomių faktų:
• Velykų (Easter) pavadinimas kilęs nuo Teutonų pavasario ir aušros deivės vardo. Angliškojo „east“ žodžio šaknys aptinkami įvairiuose austrų, vengrų, vokiečių žodžiuose, reiškiančiuose aušrą. Kai kurie kiti vediniai reiškia žodį „aurora“ (švęsti).
• Velykų šventės šaknys glūdi pagoniškose tradicijose. Velykos lietuvių pagoniškuose papročiuose sutampa su vėlių garbinimu. Velykų metas – tai susitikimas ir atsisveikinimas su artimųjų vėlėmis, kurios po pirmo perkūno grįžta į atbundančią gamtą.
• Į krepšelį su kiaušiniais tupdomas zuikis, kadangi šie gyvūnėliai greitai dauginasi. Zuikiai laikomi stebuklingais talismanais, nešančiais vaisingumą ir derlingumą vasaros pabaigoje.
Velykų burtai ir spėjimai:
• Per Šv. Velykas negalima niekam nieko skolinti, nes su skolintu daiktu iš namų gali būti išnešta ir sveikata.
• Jeigu Velykų rytas saulėtas, tai vasara bus graži, jei lietingas – prasta.
• Jei kiaušinio duobutė viršuje, laukia geri metai, jei šone ir neapvali – negandos.
• Nelaimėje reikia atsiminti vardą žmogaus, su kuriuo per Velykas atsigavėdamas valgei kiaušinį, tuomet bėda aplenks.
• Margučių lukštai, užkasti dirvoje lemia gerą rugių derlių ir apsaugoja žemę nuo kurmių.
Prieš Velykas atgaivinkim jausmus, pripildykim savo tikėjimo taurę naujomis viltimis, su meile, džiaugsmu ir atgimimo jausmu laukim Šv.Velykų ryto kaip naujo stebuklo pradžios!
| < Buvęs | Kitas > |
|---|
