1997 metais kino ekranuose pasirodė filmas „Jamakasiai: mūsų laikų samurajai“. Pasaulis užgniaužęs kvapą stebėjo vaikinus, išdarinėjančius beprotiškiausius triukus mieste. Šuoliai nuo stogo ant stogo, bėgimas tiesiai, neapeinant sienų bei tvorų. Filmo veikėjai nematė jokių ribų, kurios varžo kasdienį žmogaus gyvenimą. Jų nestabdė pastatų sienos, suoliukai, tiltai ir visa tai, ką mes paprasčiausiai apeiname siekdami savo tikslo. Jamakasiai judėjo laisvai ir nevaržomai, tuo įkvėpdami kitus domėtis jų propaguojamu gyvenimo būdu - „Le Parkour“, „Freerun“ arba lietuviškai vadinamu parkūru.Veikla ir filosofija
Nors parkūras atsirado XX amžiaus devintajame dešimtmetyje, apie jį buvo galima sužinoti tik pamačius tuo užsiimančius jaunuolius arba išgirdus apie tai iš draugų. Oficialūs šio moderniu sportu, gatvės menu bei gyvenimo būdu vadinamo užsiėmimo pradininkai buvo Davidas Belle’as ir Sebastienas Foucanas, tuo metu gyvenę Prancūzijoje. Jie sugalvojo oficialius pavadinimus šiam sportui bei daug prisidėjo prie jo populiarinimo. Abu draugai vaidino jau minėtame filme „Jamakasiai“, kuris padėjo parkūro „virusui“ pasklisti visame pasaulyje.
Parkūru užsiimantys žmonės vadinami „treiseriais“. Savo veiklą jie laiko tam tikra filosofija, menu judėti arba tiesiog sportu. Išėję į gatvę, nemato kliūčių, nes viską gali perlipti arba peršokti. Pamatę sieną jie pastebi bet kokį plyšį, į kurį galėtų įkišti koją, bandydami ją peršokti. Bet koks pastatas ar tiltas jiems yra dar viena galimybė atlikti triuką, galbūt išbandyti kažką nauja. Tokiu būdu jie visą laiką juda pirmyn ir nėra varžomi miesto architektūros. Viso to esmė - ne greitis. Svarbiausia bet kokį triuką atlikti gražiai, įspūdingai ir efektingai.
Suprantama, veikla reikalauja labai gero fizinio pasiruošimo, kitaip tai gali būti ganėtinai pavojinga. Tačiau net suvokiant traumų pavojų, parkūras populiarėja ir yra patraukli alternatyva bet kokiai kitai sporto šakai. Kodėl?
Greičiausiai tai lemia įranga. Tiksliau jos nebuvimas. Norint užsiimti parkūru reikia vos kelių dalykų: fizinio pasirengimo, bėgimui ir šuoliams patogių drabužių bei patvarios avalynės. Praverstų ir sveikatos draudimas, nes traumų šiame sporte išvengti tikrai sudėtinga. Ypač jei esi entuziastingas pradedantysis.
„Vilnius Tracers“
Tai, kas populiarėja visame pasaulyje ir yra patrauklu jaunimui, gyvenančiam mieste, retai kada aplenkia Lietuvą. „Freerun“ nėra išimtis. Niekas negalėtų tiksliai pasakyti, kada parkūras atsirado mūsų šalyje, tačiau, kaip teigia vieni pirmūjų „treiserių“ Lietuvoje, šiuo sportu užsiimti juos įkvėpė D.Belle’o bei Jakie Chano judėjimo technika. Aistringiausi ir entuziastingiausi parkūro propaguotojai galų gale susibūrė į vieną komandą ir pasivadino „Vilnius Tracers“.
„Vilnius Tracers“ sudaro aštuoni vyrukai, turintys savo vertybių ir tikslų bei bendrus svarbiausius įsitikinimus ir siekius, kurie juos sujungia ir daro vieninga komanda. Šis klubas siekia populiarinti parkūrą Lietuvoje. Dalyvauja tokiuose renginiuose kaip Rusijos Parkūro fetivalis Maskvoje, Barclaycard World Freerun Championships Londone, BaltMotorshow Vilniuje bei daugelyje kitų. Taip pat jie noriai moko visus pradedančiuosius „treiserius“, organizuoja bendras treniruotes ir perduoda jiems savo „išmintį“ bei patirtį.
Tapk laisvas
Kadangi Europos Sąjunga finansuoja geriausius projektus, pateiktus programai „Veiklus jaunimas“, „Vilnius Tracers“ komanda nesnaudė ir parengė projektą „Tapk laisvas“. Tai pirmoji parkūro treniruočių aikštelė Lietuvoje. Komanda norėtų pritraukti dar daugiau jaunimo bei pasidalinti su jais patirtimi bei igūdžiais, padėsiančiais parkūro treniruotes padaryti saugesnes, sveikesnes ir naudingesnes. Pagrindinis projekto tikslas – savaitinės nemokamos parkūro treniruotės naujoje aikštlėje. Dalyvauti galės visi norintys, be jokių apribojimų.
Laisvė judėti
Parkūro negalima apibrėžti ir įtalpinti į vienus rėmus. Tai yra sportas, savotiškas gyvenimo būdas, filosofija ir atskiras pasaulio suvokimas, o taip pat menas judėti mieste – tai miesto kultūros dalis. Kad ir kaip jį suprantate Jūs, „Le Parkour“ simbolizuoja laisvę ir bet kokių esamų ribų išnykimą. Tam, kad taptum „treiseriu“ reikia visiškai nedaug – išdrįsti įveikti kliūtį po kliūties.
Daugiau skaitykite interviu su parkūro propaguotoju, buvusiu KF studentu Andriumi Brazaičiu.
| < Buvęs | Kitas > |
|---|
