Atėjus šaltoms dienoms, prasidėjus „galvaskaudžiams“ dėl mokslų ir darbų, kviečiu trumpam „atsijungti“ ir prisiminti šiltas atostogų dienas :). O kas jų neturėjo, gali trumpam įsijausti į manąsias. Jos šį kartą buvo Danijoje, tiksliau nedidelėje jos saloje Bornholme. Ji yra mažiausiai nuo Lietuvos nutolęs Danijos karalystės kraštas, o nuo pačios salos krantų atrodo ranka pasiekiama Švedija.  Vos išlipus į krantą, mus, svečius, pasitiko būrys klykiančių kirų ir vandeny tuntais plūduriuojančios mažos medūzos. Turistai, nešini fotoaparatais, pasiruošusiais gaudyti kiekvieną įstabaus grožio salos vaizdą, sugužėjo į autobusus ir tada prasidėjo pats smagumas.

Miestai miesteliai ir garsieji daniški ledai

Kas jau kas, bet Danijos gyventojai tikrai gali pasigirti meile savo miesteliams. Siauros gatvelės papuoštos gėlėmis, akmenines sienas apsivijusios gebenės, maži jaukūs pastatėliai kaip šprotai konservuose prisiglaudę vienas prie kito. Danai labai myli savo namus ir taip galima sakyti nė kiek neperdedant. Nors pastatai yra visai šalia kranto ir juos dažnai aptalžo Baltijos jūros bangos, šeimininkai net neketina išsikraustyti. Jie nuolat remontuoja juos, labai prižiūri ir rūpinasi. Nepamatysite nė vieno pilko trobesio, aplupinėtais kampais. Visi iki vieno pasipuošę jaukiomis šiltomis spalvomis, kiekvienas kiemo kampas papuoštas gėlių kupsteliais, o palangės primena namų interjero katalogo nuotraukas. Galima pamanyti, jog žmonės gyvena dėl gražaus vaizdo pro langą į jų namus: pasipuošę gėlių vazonėliais, statulėlėmis, įvairiais rankdarbiais, žvakidėmis, arbatų ir prieskonių indeliais... Kiekvienas namas turi savo vardą, kuris užrašomas ant priekinės sienos. Vardų būna įvairių, o mažiau išradingi tiesiog užrašo šeimos pavardę.

Mažų ir jaukių miestelių Danijoje apstu. Tądien buvo apstu ir turistų, norinčių pagaliau paragauti taip išgirtų daniškų ledų. Ir tikrai, nusivilti neteko. Skonis vertas nuodėmės. Tiesa, kaina tokio malonumo siekia 20 Lt už porciją. Kavos puodelis kainuoja 10-15 Lt, visa kita taip pat brangu.

Pasimėgavus skanumynais, autobusas pajudėjo pirmyn. 

Danijos keliai, ūkiai ir pilis

Šis kraštas būtų itin priimtinas mėgstantiems aktyvų sportą – nors pati sala vos 20 km pločio ir 40 km ilgio, dviračių takais ji apraizgyta skersai išilgai ir tai sudaro apie 300 km kelio. Keliaujant akį glosto nuostabūs vaizdai: nemažai vėjo malūnų, tvarkingai nušienautos pievos, uolėtos jūros pakrantės ir skardžiai, tankūs gaivūs miškai ir gražiai prižiūrėti gyventojų ūkiai. O tuose ūkiuose gyvena daugiausia arkliai ir karvės. Arklius augina beveik kiekviena Bornholmo šeima, todėl ši sala ir gavo tokią pravardę – „arklių sala“.

Antroji mūsų stotelė buvo Bornholmo pilis. Tiksliau tai, kas iš jos liko. Mat anksčiau ši sala priklausė Švedijai, tačiau 1658 metais danai sugebėjo ją atsikovoti. Pilis – salos širdis. Kas ją valdo, tas valdo ir pačią salą. Todėl danai, šalies patriotai, patys sugriovė didžiąją dalį pastato ir jo akmenis ištampė kas sau: namų statybai, tvoroms ar šiaip kiemui papuošti. Dabar pilis šiek tiek atstatyta, kad turistai galėtų bent įsivaizduoti, kaip ji atrodė. O pastatas tikrai įspūdingas. Stovi jis ant didelio kalno, kurio vieną pusę skalauja jūros bangos, kitą užstoja tankūs miškai, o siauras plyšelis, per kurį eina takas, nuo bokšto matyti kaip ant delno. Kieme auga keli dideli medžiai. Anksčiau jų vietoje buvo nedidelė bala, kurioje gyventojai girdydavo gyvulius, o patys leisdavo dienas ant kranto, gerdami alų. Tiesa, tik vyrai. Moterys buvo atsakingos už to alaus gamybą, o jei alų užraugdavo netikusį, šeimininkę nužudydavo.

Salos atsiradimas

Trečioji stotelė – didelis muziejus, kuriame pasakojama apie salos kilmę. Čia muziejaus darbuotojai pradėjo ilgą, bet įdomų pasakojimą apie šio kampelio gimimą. Pasirodo, Bornholmas kažkada tūnojo giliai po žeme, ir tik judant žemynams iš pietų į šiaurę, išlindo į paviršių. Ir ko tik jis nematė: chaotišką visos Žemės gyvenimo pradžią, vėliau buvo apklotas karštu dykumos smėliu ir uolomis, paskui jo paviršiumi lakstė dinozaurai (kurių kaulai ir pėdos antspaudai puošia muziejaus sienas), o dar vėliau, atėjus ledynmečiui, visas paviršius pasislėpė po dideliu ledo luitu.

Palikus muziejų užnugary, dar stabtelėjom kelis kartus ir grįžome į uostą. Tuomet turėjome šiek tiek daugiau laiko apžiūrėti miestą. Itin tvarkingos gatvės nuvedė prie kranto, ant kurio įkurta laivų statykla po atviru dangumi. Štai ten ir baigėsi mūsų kelionė. Siauros gatvelės, pastatai ir kraštovaizdis papasakojo įsimintiną ir įdomią istoriją apie save, paliko gilų įspūdį ir minčių apmąstymui apie kultūrų skirtumus.

Keli faktai apie Bornholmą:

• Bornholmas pagarsėjęs savo amatais, ypač čia klesti stiklo dirbinių gamyba.
• Visoje saloje yra tik vienas automobilių remonto servisas.
• Bornholme populiarus ekologinis turizmas.
• Žvejyba nuo senų senovės čia buvo ekonomikos pamatu.

< Buvęs		Kitas >