2006 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą, kuriuo balandžio 15 d. paskelbta Kultūros diena. Kultūros dienos įteisinimu norima atkreipti visuomenės dėmesį į tai, jog kultūra yra žmogaus dvasingumo išraiška, galinti padėti sukurti geresnį ir gražesnį rytojų, primenama, jog reikia saugoti kultūros vertybes, būtina stiprinti visuomenės, o ypač vaikų ir jaunimo, kultūrinį švietimą. Todėl jau įprasta, kad balandžio 15–oji minima ne tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose, bet ir miesteliuose, organizuojant įvairius renginius, koncertus, nusipelniusių kultūrai žmonių apdovanojimus.Norint paminėti kultūros svarbą, balandžio 15 d. pasirinkta neatsitiktinai. Šios datos istorija siekia 1904–uosius, kai įžymus rusų menininkas, mokslininkas ir kultūros veikėjas Nikolajus Rerichas iškėlė mintį, jog nuo visa griaunančio karo būtina apsaugoti kultūros paminklus. 1914 m. jis Rusijos vyriausybei pateikė tokią apsaugą garantuojančios sutarties projektą, tačiau prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas ne tik sutrukdė šį projektą įgyvendinti, bet ir sunaikino daugybę meno bei kitų kultūros vertybių.
Vis dėlto, iniciatyva nebuvo palaužta ir N. Rericho pasiūlymo šalininkų nuolatos daugėjo. Jie parengė dokumentą - Rericho Paktą, su kuriuo 1929 m. kreiptasi į daugelio šalių vyriausybes. Veikla buvo aktyviai plėtojama, Niujorke, Paryžiuje bei Briugėje (Belgija) įsisteigė Rericho Pakto komitetai, buvo rengiamos įvairios konferencijos kultūros paminklų apsaugos temomis. Už Paktą ir kitus kultūrinius darbus popiežius Pijus XI apdovanojo N. Rerichą Garbės raštu. Taip pat N. Rerichas buvo iškeltas kandidatu Nobelio premijai.
Viena įsimintiniausių datų Kultūros dienos istorijoje yra 1935 m. balandžio 15 d., kai Vašingtone, JAV prezidento Ruzvelto kabinete, dvidešimt viena Amerikos žemyno šalis pasirašė Rericho Paktą – sutartį dėl meno, mokslo įstaigų ir istorinių paminklų apsaugos karo ir taikos metu. Tačiau nepaisant to, jog daugelis šalių priėmė rezoliucijas Paktui palaikyti, 1935 m. Vašingtone priimta sutartis dėl augančios tarptautinės įtampos praktiškai nebuvo pritaikyta.
Dar 1931 m. rugsėjį, Briugėje vykstant pirmajai Paktui skirtai konferencijai, Švč. Kraujo bažnyčioje buvo pašventinta Taikos vėliava, kuri tapo kultūros paveldo apsaugos simboliu. Vėliavoje vaizduojamas raudonas apskritimas, juosiantis tris raudonus skritulius. Tai trejybės simbolis, kuris randamas įvairiose tautose, religijose, kultūrose ir yra interpretuojamas labai skirtingai. Vėliavos simbolika gali būti suprantama kaip religija, menas ir mokslas; tiesa, grožis ir teisingumas; praeitis, dabartis ir ateitis amžinybės rate; pasaulinis susivienijimas ir pan.
Visgi vėliau kultūros paminklų ir įstaigų apsaugai buvo parinkta ne Taikos vėliava, o kitas ženklas, tačiau vėliava savo reikšmingumo neprarado. Ji buvo iškelta Šiaurės ir Pietų ašigaliuose, ant aukščiausių planetos viršūnių, kosminėje erdvėje, jai plevėsuojant vykdomos įvairios tarptautinės kultūrinės akcijos.
Rericho Pakto aktualumas pripažįstamas ir šiandieninėje Lietuvoje. Pripažįstamas bei vertinamas ne tik dėl rūpinimosi kultūros paveldo apsauga, bet ir dėl pačios kultūros puoselėjimo, ugdymo, plėtros. Tai ypač svarbu, kai dvasinė žmonių kultūra nėra aukštame lygyje, kai kultūrines vertybes visuomenėje dar reikia įskiepyti, o ne paprasčiausiai džiaugtis, jog jos jau yra. Štai kodėl gimė Kultūros dienos idėja, kuri, tikimės, įkvėps dažniau susimąstyti tiek apie šalies, tiek apie kiekvieno mūsų kultūringumą.
Kultūros dienos paminėjimai Lietuvoje davė pradžią tarptautiniam judėjimui už tai, kad balandžio 15–oji taptų Pasauline kultūros diena, o Taikos vėliava – šios dienos simboliu. Prie šio judėjimo nuo 2009 m. pradžios prisidėjo ne vienos šalies visuomenės veikėjai (Ispanijos, Italijos, Meksikos, Kubos, Argentinos, JAV, Izraelio, Rusijos, Indijos, Latvijos ir kt.).
Šias metais Vilniuje Kultūros diena bus pažymėta balandžio 15 d. 15 val. Šv. Kotrynos bažnyčioje (Vilniaus g. 30), kur koncertuos tarptautinių konkursų laureatas, Vilniaus miesto savivaldybės mero stipendijos laimėtojas pianistas Kasparas Uinskas ir Karališkojo muzikos koledžo Londone auklėtinė smuikininkė Agata Daraškaitė (jai talkins Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, vadovaujamas Manto Jauniškio).
Vis dėlto, iniciatyva nebuvo palaužta ir N. Rericho pasiūlymo šalininkų nuolatos daugėjo. Jie parengė dokumentą - Rericho Paktą, su kuriuo 1929 m. kreiptasi į daugelio šalių vyriausybes. Veikla buvo aktyviai plėtojama, Niujorke, Paryžiuje bei Briugėje (Belgija) įsisteigė Rericho Pakto komitetai, buvo rengiamos įvairios konferencijos kultūros paminklų apsaugos temomis. Už Paktą ir kitus kultūrinius darbus popiežius Pijus XI apdovanojo N. Rerichą Garbės raštu. Taip pat N. Rerichas buvo iškeltas kandidatu Nobelio premijai.Viena įsimintiniausių datų Kultūros dienos istorijoje yra 1935 m. balandžio 15 d., kai Vašingtone, JAV prezidento Ruzvelto kabinete, dvidešimt viena Amerikos žemyno šalis pasirašė Rericho Paktą – sutartį dėl meno, mokslo įstaigų ir istorinių paminklų apsaugos karo ir taikos metu. Tačiau nepaisant to, jog daugelis šalių priėmė rezoliucijas Paktui palaikyti, 1935 m. Vašingtone priimta sutartis dėl augančios tarptautinės įtampos praktiškai nebuvo pritaikyta.
Dar 1931 m. rugsėjį, Briugėje vykstant pirmajai Paktui skirtai konferencijai, Švč. Kraujo bažnyčioje buvo pašventinta Taikos vėliava, kuri tapo kultūros paveldo apsaugos simboliu. Vėliavoje vaizduojamas raudonas apskritimas, juosiantis tris raudonus skritulius. Tai trejybės simbolis, kuris randamas įvairiose tautose, religijose, kultūrose ir yra interpretuojamas labai skirtingai. Vėliavos simbolika gali būti suprantama kaip religija, menas ir mokslas; tiesa, grožis ir teisingumas; praeitis, dabartis ir ateitis amžinybės rate; pasaulinis susivienijimas ir pan.Visgi vėliau kultūros paminklų ir įstaigų apsaugai buvo parinkta ne Taikos vėliava, o kitas ženklas, tačiau vėliava savo reikšmingumo neprarado. Ji buvo iškelta Šiaurės ir Pietų ašigaliuose, ant aukščiausių planetos viršūnių, kosminėje erdvėje, jai plevėsuojant vykdomos įvairios tarptautinės kultūrinės akcijos.
Rericho Pakto aktualumas pripažįstamas ir šiandieninėje Lietuvoje. Pripažįstamas bei vertinamas ne tik dėl rūpinimosi kultūros paveldo apsauga, bet ir dėl pačios kultūros puoselėjimo, ugdymo, plėtros. Tai ypač svarbu, kai dvasinė žmonių kultūra nėra aukštame lygyje, kai kultūrines vertybes visuomenėje dar reikia įskiepyti, o ne paprasčiausiai džiaugtis, jog jos jau yra. Štai kodėl gimė Kultūros dienos idėja, kuri, tikimės, įkvėps dažniau susimąstyti tiek apie šalies, tiek apie kiekvieno mūsų kultūringumą.
Kultūros dienos paminėjimai Lietuvoje davė pradžią tarptautiniam judėjimui už tai, kad balandžio 15–oji taptų Pasauline kultūros diena, o Taikos vėliava – šios dienos simboliu. Prie šio judėjimo nuo 2009 m. pradžios prisidėjo ne vienos šalies visuomenės veikėjai (Ispanijos, Italijos, Meksikos, Kubos, Argentinos, JAV, Izraelio, Rusijos, Indijos, Latvijos ir kt.).
Šias metais Vilniuje Kultūros diena bus pažymėta balandžio 15 d. 15 val. Šv. Kotrynos bažnyčioje (Vilniaus g. 30), kur koncertuos tarptautinių konkursų laureatas, Vilniaus miesto savivaldybės mero stipendijos laimėtojas pianistas Kasparas Uinskas ir Karališkojo muzikos koledžo Londone auklėtinė smuikininkė Agata Daraškaitė (jai talkins Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, vadovaujamas Manto Jauniškio).
| < Buvęs | Kitas > |
|---|
