2006 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą, kuriuo balandžio 15 d. paskelbta Kultūros diena. Kultūros dienos įteisinimu norima atkreipti visuomenės dėmesį į tai, jog kultūra yra žmogaus dvasingumo išraiška, galinti padėti sukurti geresnį ir gražesnį rytojų, primenama, jog reikia saugoti kultūros vertybes, būtina stiprinti visuomenės, o ypač vaikų ir jaunimo, kultūrinį švietimą. Todėl jau įprasta, kad balandžio 15–oji minima ne tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose, bet ir miesteliuose, organizuojant įvairius renginius, koncertus, nusipelniusių kultūrai žmonių apdovanojimus.
|
 Tikriausiai kiekvienas nekantriai laukiame šiltų saulės spindulių, pirmų žibučių, medžių pumpurų, paukščių čiulbėjimo, norime jausti gaivų vėjelį, todėl tikime ir laukiame, kol ateis gražiausia pavasario – gamtos atbudimo šventė Velykos!
Ar kada nors važiuodamas autobusu, išgirdęs: „Mikalojaus Katkaus stotelė“ ir išlipęs joje, susimąstei, kas tas žmogus? Ar kada nors žingsniuodamas Vinco Grybo gatve, uždavei sau klausimą: kodėl gatvę vadinam būtent jo, o ne kito pavarde? Jei į abu klausimus tavo atsakymas neigiamas, šis straipsnis turi būti perskaitytas iki pabaigos.
 Visi žinome, kas yra haiku. Taigi yra toks haiku, susijęs su šio straipsnio tema. Skamba jis taip: „Moterų oda / oda, kurią jos slepia / kokia ji karšta!“ (Sutejo). Susijęs todėl, kad kalbėsime apie fetišą. Garbinimą to, kas slepiama, kas vieša, kas materialu arba efemeriška tarsi kvepalų dulksna.
Artėjant Kalėdoms susidūriau su dilema: ką palikti ant naktinio stalelio Kalėdų išvakarėse. – Anksčiau palikdavau stiklinę pieno su sausainiais, bet ne paslaptis, kad visose reklamose Kalėdų senelis geria „Coca-Cola“... O ir žmonės kalba, kad Ponas Santa tėra gaiviųjų gėrimų kompanijos kūrinys. Tai kaipgi yra iš tiesų?
Arbatos klube domimasi įvairiomis pasaulio arbatų tradicijomis. Šį mėnesį nusprendėme pakalbinti Arbatos klubo narį Vitalijų Motiką – matės gerbėją. Prie matės indelio Vitalijus papasakojo apie matės gėrimo tradicijas, jos poveikį bei tai, kaip ir kodėl pats susižavėjo šiuo gėrimu.
1997 metais kino ekranuose pasirodė filmas „Jamakasiai: mūsų laikų samurajai“. Pasaulis užgniaužęs kvapą stebėjo vaikinus, išdarinėjančius beprotiškiausius triukus mieste. Šuoliai nuo stogo ant stogo, bėgimas tiesiai, neapeinant sienų bei tvorų. Filmo veikėjai nematė jokių ribų, kurios varžo kasdienį žmogaus gyvenimą. Jų nestabdė pastatų sienos, suoliukai, tiltai ir visa tai, ką mes paprasčiausiai apeiname siekdami savo tikslo. Jamakasiai judėjo laisvai ir nevaržomai, tuo įkvėpdami kitus domėtis jų propaguojamu gyvenimo būdu - „Le Parkour“, „Freerun“ arba lietuviškai vadinamu parkūru.
| Šiais laikais vis labiau plintant ekologiškų produktų madai žiniasklaidos priemonės plyšte plyšauja įvairiausiais pranešimais apie arbatą ir jos teikiamą naudą. Daugelis nebeįsivaizduoja savo dienos be šio aromatingo ir sušildančio gėrimo. Vis dėlto būtent dabar tenka susidurti su nemažai klaidingos informacijos apie šį augalą. Kas mitas, o kas teisybė, bandysime aiškintis su arbatinės „Arbatos magija“ meistre Elena. Šįkart Jūsų dėmesiui – arbatos atradimo istorija. |
|
|
|
|
|
|
Puslapis 1 iš 2 |
2006 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą, kuriuo balandžio 15 d. paskelbta Kultūros diena. Kultūros dienos įteisinimu norima atkreipti visuomenės dėmesį į tai, jog kultūra yra žmogaus dvasingumo išraiška, galinti padėti sukurti geresnį ir gražesnį rytojų, primenama, jog reikia saugoti kultūros vertybes, būtina stiprinti visuomenės, o ypač vaikų ir jaunimo, kultūrinį švietimą. Todėl jau įprasta, kad balandžio 15–oji minima ne tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose, bet ir miesteliuose, organizuojant įvairius renginius, koncertus, nusipelniusių kultūrai žmonių apdovanojimus.
