„Aš esu Severiutė nuo Užpalių kaimo, kur gelžkelis suka į pietus...“ (V.Kernagis) Ne tik vietinių gyventojų, bet ir kiekvieno atvykusio akį patraukia nepakartojamas Užpalių gamtos grožis. Žaliuojančios pievos, paukščių čiulbėjimas, upės ir ežerai – Dievo pamirštas, žmogaus nesugadintas kampelis.

O kaip upėse atsispindi žvaigždėtos naktys, kaip mėnesienoje skaidriuose ežeruose nardo žuvys... Gal todėl šio krašto istoriją gaubia tokia daugybė legendų, o baidarių maršrutai veda Šventąja būtent pro Užpalius? Galgi todėl čia nufilmuota ir kino juosta „Miškais ateina ruduo“, stovyklauja dailės mokyklų auklėtiniai, gal todėl čia taip norisi sugrįžti...

Yra Užpaliuose ir įdomybių. Viena tokių – Šeimyniškių žvyrduobės atodanga su Konglomerato luitais. Šios žvyro ir molio „skulptūros“ – gana retas gamtos paminklas, todėl 2002 metais Konglomerato uola paskelbta geologiniu gamtos paveldo objektu.

Netoli konglomerato atodangos stūkso ir Šeiminiškių piliakalnis. Jame rasta lipdytos grublėtosios ir žiestos keramikos. Piliakalnis datuojamas XIV–XV a., o rašytiniuose šaltiniuose minima, kad ant jo stovėjo Užpalių pilis, sudeginta 1433 m.

Čia vingiuoja ir mažoji Krokulės upelė, kurios ištakos – šventajame šaltinyje. Nuo senų laikų prie jo užsuka dažnas – kas stiprybės pasisemti, kas šiaip pasigrožėti.

Pasiilgusiems gamtos ir romantikos – tik keliolika kilometrų už Utenos...